Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Orion Securities“ ekonomistas Marius Dubnikovas ir Plungės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Atlyginimai Lietuvoje auga vienu sparčiausių tempų Europoje
Naujausia statistika rodo, kad Vilnius pagal atlyginimus yra lyderis. Kaip mes atrodome Europos kontekste? Ar atlyginimai Lietuvoje kyla pakankamai sparčiai?
M. Dubnikovas: Na, pas mus augimas yra vienas sparčiausių, tikriausiai netgi sparčiausias Europoje. Per pastaruosius dešimt metų, jeigu imtume praktiškai bet kokį laikotarpį – penkerius, dešimt ar penkiolika metų, matytume vieną sparčiausių atlyginimų augimų Europoje.
Labai įdomu tai, kad 2024 metais buvo paskelbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistika, kurioje Lietuva buvo įvertinta pirmoje vietoje pasaulyje pagal pajamų perkamosios galios augimą per penkiolika metų, net ir įvertinus infliaciją.
Dažnas stereotipas Lietuvoje yra tas, kad pas mus pajamos galbūt ir didėja, bet jeigu turime didelę infliaciją, kuri, labai tikėtina, bus ir šiais metais, ji sugraužia mūsų perkamąją galią.
Tai nėra tiesa. Iš tiesų lietuvių perkamoji galia auga ir auga sparčiausiai tarp išsivysčiusių ekonomikų. Verta tai pailiustruoti: per pastaruosius penkerius metus tokių šalių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Ispanija ir netgi Šveicarija gyventojų perkamoji galia sumažėjo.
Šį savaitgalį turėjome rinkimus Vokietijoje ir, sakykime, ganėtinai keistus rinkimus pagal jų rezultatus. Man iš karto kyla klausimas, kodėl taip yra. Jeigu žmonių perkamoji galia mažėja, jie pradeda ieškoti alternatyvų, netgi atsiranda tam tikrų „gelbėtojų“, kurie, žmonių akimis, galėtų juos išgelbėti. O Lietuvoje, kad ir kaip būtų keista, iš tiesų pajamos auga ir auga vienos sparčiausių tiek Europoje, tiek tarp išsivysčiusių pasaulio valstybių.
Augančios pajamos ir reali žmonių perkamoji galia
Atrodo įspūdingai – pirmi Europoje, pirmi pasaulyje. Tačiau žmonės vis tiek sako, kad jų perkamoji galia ne visada jaučiasi. Kiek tai atitinka realybę?
M. Dubnikovas: Čia turime atskirti du dalykus. Vienas dalykas yra augimo greitis, kaip keičiasi pajamos. Kitas – absoliutus pajamų dydis. Jeigu, pavyzdžiui, pagal pajamų augimo greitį lenkiame tuos pačius vokiečius, tai nereiškia, kad uždirbame daugiau, nes ten atlyginimai yra aukštesni, o kai kurios bazinės prekės kainuoja tiek pat. Nors mūsų gyvenimas gerėja sparčiau, jis dar nėra toks saldus, kaip būtų Vokietijoje.
Kalbant apie žmones ir jų pirkimo įpročius, reikia sutikti, kad esame šiek tiek palepinti šio augimo greičio, esame įpratę kiekvienais metais turėti vis didesnes pajamas ir pirkti vis daugiau prekių. Kalbu apie dirbančius žmones, kurie uždirba vidutinį ar aukštesnį atlyginimą. Kartais net nesusimąstome ir penkerius ar septynerius metus negalvojame apie tai, kad galbūt reikėtų kažko atsisakyti. Kai pajamos nuolat auga, tokia opcija net neegzistuoja, nesinori atsisakyti. Natūralu, kad šeimose ir versle, kai pajamos nuolat auga, didėja ir mūsų sąnaudos.
Nors ir vertėtų pagalvoti apie taupymą, dažnai nesusimąstome, nes augame pakankamai greitai. Tai yra tam tikra takoskyra, mes vystomės sparčiai, bet nesusimąstome apie taupymą ir atidėjimą. Tai yra šiek tiek ydinga, nes anksčiau ar vėliau augimas sustoja. Kaip gamtoje yra vasara ir žiema, taip ir mes neišvengsime šių ciklų.
Kitas dalykas, kai kalbame apie žmones, kurie dirba ir uždirba, tačiau turime maždaug 20 proc. visuomenės dalį, kuriai dėl įvairių priežasčių nepasisekė: dėl neįgalumo, nedarbo, buvimo geografiškai nepalankioje padėtyje ar tiesiog nenoro siekti daugiau. Ši dalis, nepaisant to, kaip gerai mes gyventume, paprastai išlieka daugiau ar mažiau stabili – apie 20 proc. Kas penktas žmogus, kaip bebūtų gaila, Lietuvoje iš tikrųjų gyvena pakankamai sudėtingomis sąlygomis.
Kaunas sparčiai vejasi Vilnių
Kadangi pradėjome kalbą apie Vilnių, ar Kaunas sparčiai vejasi Vilnių?
M. Dubnikovas: Mes čia išsiskiriame iš kitų Baltijos šalių. Latvijoje ir Estijoje ekonomika labiau koncentruojasi viename mieste – Rygoje ir Taline. Tačiau Ryga pastaruoju metu praranda savo trauką ir auga lėčiau. Kaunas yra antras stiprus miestas, kuris vejasi Vilnių. Tai labai skirtingi miestai. Vilnius – paslaugų miestas, sostinė, kurioje koncentruojasi įvairios paslaugos ir verslai.
Kaunas stipriai pasistūmėjo su savo pramone ir laisvosios ekonomikos zona, esančia Kauno rajone. Nors ji yra ne pačiame mieste, duoda impulsą visam regionui. Prieš kelerius metus Kaunas iš tiesų aplenkė Rygą, ko sunkiai galėjome tikėtis, nes Ryga anksčiau buvo svarbus regiono centras, kuriame koncentravosi verslai ir kitos veiklos.
Lietuva išsiskiria tuo, kad turime Vilnių ir Kauną. Visi kiti miestai, kaip bebūtų gaila, yra žemiau vidurkio, tarp jų ir Klaipėda. Pasistūmėti dar yra kur, bet jau gerai, kad turime du stambius miestus. Turime penkis pagrindinius ekonominius centrus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Be to, daugėja ir regioninių centrų.
Ar Lietuvai realu turėti daug stiprių ekonominių centrų?
Esame įpratę manyti, kad turime penkis pagrindinius didžiuosius miestus. Tačiau iš ekonominės pusės labiausiai išsiskiria Vilnius ir Kaunas. Ar galima miestus taip skirstyti pagal jų ekonominę reikšmę?
M. Dubnikovas: Mes apskritai esame visa valstybė, turbūt prilygstanti didesnio Europos miesto dydžiui. Todėl tikėtis, kad visoje valstybėje turėsime daug stiprių ekonominių centrų, yra sudėtinga.
Dėl to turėtume galvoti apie regionų specializaciją, savo stipriųjų ir silpnųjų pusių identifikavimą bei jų išryškinimą. Tai, kad turėsime dešimt Vilnių arba juos pasistatysime, yra iliuzija. Lietuva yra šiek tiek Europos periferijoje. Artimiausias didysis ekonominis centras tikriausiai yra Varšuva, kuri nuo mūsų nutolusi bent keturių – penkių valandų atstumu, kol neturime greitojo traukinio, galinčio šį atstumą sutrumpinti.
Kaip minėjau, turbūt turėtume kalbėti apie specializaciją ir stipriųjų regionų išryškinimą. Natūralu, kad pajūris gali orientuotis į kurortus, ekonominius centrus su pramone, paslaugomis, medicinos paslaugomis ir kitomis sritimis. Šiuo atveju tikrai galime vystytis, tačiau tikėtis, kad turėsime dešimt miestų, panašių į Vilnių, būtų iliuzija.
Klaipėdos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje
Kaip yra su Klaipėda? Vis dėlto tai uostamiestis, kur Klaipėda šiame ekonominiame paveiksle atsiduria?
M. Dubnikovas: Tai yra trečias miestas, kuris ilgą laiką buvo antras, lenkdamas Kauną. Dabar, sakyčiau, pagal gyventojų skaičių situacija susinormalizavo. Kitas dalykas – uostas mūsų galvoje yra didžiulė infrastruktūra, dideli srautai, dideli laivai, tačiau, kalbant apie žmonių įdarbinimą, uostai paprastai įdarbina gana nedidelį skaičių žmonių.
Tai nėra taip plačiai pasiskirstę kaip, pavyzdžiui, Kauno pramonė. Pramonė įdarbina daugiau žmonių, todėl jos sukuriama ekonominė nauda pasiekia didesnį žmonių skaičių. Kita vertus, uostamiestis turi savo privalumų. Šie srautai yra beveik garantuoti, todėl, manyčiau, miestas gali labai gerai vystytis. Tuo labiau, kad Klaipėda turi neužšąlantį uostą, o jai priklauso ir 99 kilometrų pajūrio dalis, kuri suteikia ir kurortinio miesto potencialo.
Tai toks kokteilis: uostas, kurortas ir pramonė. Nepamirškime, kad ten yra ir stipri ekonominė zona. Tai miestui suteikia daug perspektyvų. Žiūrint į šiandienos statistiką, panašu, kad Lietuva nebus vieno miesto šalis. Turėsime bent tris tikrai stiprius miestus.
Investicijos ir naujos darbo vietos Plungėje
Gerbiamas Audriau, pereikime prie regionų. Kaip pastaraisiais metais gyveno Plungė? Ar čia kūrėsi nauji verslai, gal yra ir naujų planų?
A. Klišonis: Kelmės rajone vidutinis darbo užmokestis didėjo greičiausiai, nors jis buvo vienas mažiausių, džiaugiamės kelmiškiais. Plungė yra dinamiškas miestas. Esame pramonės miestas, drįsčiau pasakyti, kad tai yra vienas iš pramonės centrų Žemaitijoje. Praėjusiais metais 100 didžiausių Plungės įmonių apyvarta siekė 982 milijonus eurų. Tai beveik vienas milijardas eurų. Kaunui ar Vilniui tai gal ir nėra dideli skaičiai, tačiau tokiam nedideliam miestui kaip Plungė tai yra tikrai didelė suma.
Šiais metais Plungėje buvo užbaigta didelė investicija. „Viči“ grupės įmonės į gamybą investavo apie 100 milijonų eurų, dar 25 milijonus eurų į energetiką. Tai gerokai padidins jų apyvartą ir gamybą, taip pat bus sukurta apie 300 papildomų darbo vietų.
Plungės stiprybė yra ta, kad turime daug ir įvairios pramonės. Turime žuvies perdirbimo pramonę, esame daugiausiai žuvies apdirbantis miestas Baltijos šalyse. Turime 17 įmonių, kurios užsiima metalo apdirbimu. Tai yra antroji stipri mūsų pramonės šaka. Taip pat turime baldų gamybą, elektroniką, statybą ir kitas pramonės šakas. Žmonės Plungėje tikrai turi gerą užimtumą, o nedarbas siekia maždaug 7 proc. Darbo Plungėje yra, todėl nemažai žmonių į Plungę atvyksta iš aplinkinių savivaldybių.
Šiais metais Vyriausybė Plungės pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą. Tai vienas didesnių pramonės parkų, užimantis daugiau nei 100 hektarų. Savivaldybė išperka žemės sklypus ir jau šiais metais, rugsėjį arba spalį, turėtume pasirašyti sutartį su pirmuoju investuotoju. Tai taip pat bus metalo apdirbimo pramonės įmonė.
Plungiškių darbo užmokestis, lyginant su aplinkinėmis savivaldybėmis, yra gerokai aukštesnis. Tai suteikia galimybę šeimoms, grįžtančioms iš užsienio, įsikurti Plungėje. Tokių žmonių tikrai yra nemažai. Taip pat žmonės grįžta iš didžiųjų miestų. Jiems tai suteikia galimybę įsikurti ir gyventi gaunant pakankamai gerą atlyginimą. Tai suteikia stabilumo, o žmonėms būtent to ir reikia. Galimybė turėti gerą ir gerai apmokamą darbą yra viena pagrindinių sąlygų, kad žmonės grįžtų į regionus ir juos stiprintų.
Taip pat turime stiprią kultūros sritį, gerai išvystytą švietimo sistemą ir geras rekreacijos galimybes, nes esame ir kurortinė savivaldybė. Nors kol kas tokio statuso neturime, visas Žemaitijos nacionalinis parkas yra Plungės savivaldybės teritorijoje. Taigi turime tris pagrindines atramas: pramonę, kultūrą ir gerą aplinką, kuriose Plungė gali stipriai vystytis.
Į Plungę atvyksta ir ukrainiečiai
Girdžiu, kad Plungėje darbo daugiausia yra tam tikrose srityse. Ar kitų profesijų žmonės taip pat lengvai randa darbą Plungėje?
A. Klišonis: Kaip jau minėjau, nedarbas pas mus siekia apie 7 proc., tai yra mažiau nei Lietuvos vidurkis. Džiaugiamės, kad į Plungę atvykstantys žmonės taip pat randa darbo. Plungėje šiuo metu yra apie 4 500 ukrainiečių, kurie dėl visiems žinomų aplinkybių išvyko iš Ukrainos ir įsikūrė Plungėje.
Turbūt apie 95 proc. suaugusiųjų dirba. Jie čia sėkmingai įsikūrė, rado darbą ir augina savo šeimas. Vaikai eina į mūsų darželius ir mokyklas, taip pat labai gerai prisitaiko. Nors mes kalbame šiek tiek kitaip nei lietuviai – žemaitiškai, tačiau tai nesudaro problemų vieniems kitus suprasti. Darbo vietų įvairiose srityse Plungėje tikrai yra daug.
Pagrindinė problema – gyventojų skaičius
Kaip Savivaldybių asociacijos atstovas, kokius pagrindinius iššūkius šiandien matote regionuose, norint pritraukti daugiau žmonių ir sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų?
A. Klišonis: Iš tikrųjų viena didžiausių problemų yra gyventojų skaičius, nes turime savivaldybių, kurios netenka nemažai gyventojų. Kiekvienam į regioną ateinančiam investuotojui reikia ne tik žemės sklypo ir infrastruktūros, bet ir darbuotojų.
Regionuose darbo užmokestis yra mažesnis nei Vilniuje ar Kaune, todėl reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti darbuotojus. Čia kartais sunkiai suprantama Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija ir valstybės bei Vyriausybės politika.
Į regionus besikeliančios įmonės dažnai siūlo patrauklius paketus, kad pritrauktų specialistus, ypač aukštesnės kvalifikacijos. Darbuotojams suteikiamas būstas, padengiamos įsikūrimo išlaidos, suteikiama galimybė įsigyti būstą ar automobilį.
Tačiau kai visos šios papildomos lengvatos yra apmokestinamos, jos nebesuteikia tokios naudos, kokios tikimasi, tuomet investuotojui darbuotojo kaštai tampa gana dideli. Manau, kad jeigu norime, jog regioninė politika būtų efektyvi, šį klausimą reikėtų spręsti.
Elektros galios kliūtys
A. Klišonis: Taip pat nemažai problemų kyla dėl elektros galių. Tikrai gerai dirbame ir bendradarbiaujame su ESO ir Litgrid, tačiau norint pasididinti elektros galias ne visada yra galimybių, o procesas kartais trunka dvejus, dvejus su puse ar net trejus metus, tai nėra trumpas laikas.
Tikimės, kad po Seimo priimtų įstatymų pakeitimų, kurie įsigalios kitų metų sausio pirmą dieną, sąlygos savivaldybėms ir verslui bus palankesnės. Taip pat žemės įstatymo poįstatyminiai teisės aktai turėtų sudaryti geresnes sąlygas verslams įsikurti.
Rugsėjo 3 dieną Šeduvoje turėjome gerą diskusiją, kurią organizavo Vidaus reikalų ministerija, joje kaip tik buvo nagrinėjamos regionų problemos. Norint suteikti regionams daugiau laisvės, vienas iš akcentų, kurį pats pabrėžiau diskusijoje, yra tai, kad turime ieškoti būdų, kaip padaryti, o ne priežasčių, kodėl vieno ar kito dalyko nepadaryti.
Jeigu pasiteisino „žaliasis koridorius“ ir puiki investicija į metalo pramonę Baisogaloje, kuri yra dvigubos paskirties gynybos pramonė, tai jeigu ten būtų gaminami kompiuteriai, skalbimo mašinos ar automobiliai, ar tai iš principo būtų bloga investicija.
Turime sudaryti tokias sąlygas, kad ir kitoms rentabilioms pramonės šakoms, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, būtų lengviau ateiti į regionus, tuomet neturėtume tokių didelių demografinių problemų arba jos būtų gerokai mažesnės, o grįžtančių mūsų tautiečių ir atvykstančių žmonių srautas būtų gerokai didesnis.
Ką regionams žada valdžia?
Kadangi renginį organizavo Vidaus reikalų ministerija, ar iš valdžios atstovų išgirdote konkretų planą ar pažadą? Ar tai liko tik diskusijų lygmeniu?
A. Klišonis: Būtent pirmąjį pranešimą šioje diskusijoje, pačioje konferencijoje, skaitė naujasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jo matymas buvo toks, kad planavimas naujam finansiniam periodui būtų daromas iš apačios, kas šiuo metu ir vyksta.
Tikime, kad tuomet bus galimybė tiksliau ir tikslingiau suplanuoti europines investicijas, kurios ateina į regionus. Taip pat mūsų konferencijoje dalyvavo Strateginio valdymo agentūros vadovė. Tikimės, kad tai taip pat duos galimybę lanksčiau, kokybiškiau ir greičiau priimti sprendimus.
Įvertinant tikrai didelį Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) darbuotojų užimtumą, vis dėlto yra labai sunku įtikinti investuotojus, taip pat ir regionų vykdytojus, kurie organizuoja projektus, kai atsakymo kartais tenka laukti tris, keturis ar net penkis mėnesius. Laikas yra tas resursas, kurio mums niekas negali grąžinti.
Kaip pritraukti žmones į regionus?
Gerbiamas Mariau, ar sutiktumėte su tuo, ką paminėjo Audrius? Kodėl didesni verslai neateina į kai kuriuos regionus?
M. Dubnikovas: Visų pirma, visiškai pritariu, kad šiandien žmogus yra svarbiausias verslo elementas. Mes neturime problemos dėl kapitalo. Pasaulyje pritraukti lėšų tikrai nėra problema, svarbiausia yra idėja. Technologijos jau yra išrastos, jas reikia naudoti. Tam reikia žmogaus, kuris galėtų jas įgyvendinti ir sukurti pridėtinę vertę. Čia nėra kažkokių naujų receptų, kuriuos reikėtų išradinėti iš naujo.
Gediminas rašė laiškus į Europą ir kvietė labai paprastai: „Atvažiuokite pas mus. Pas mus yra darbo, ką veikti. Pas mus yra visuomenė, kuri toleruoja įvairius žmones, nepaisant rasės, spalvos, lyties, amžiaus ir panašiai. Ir nuveikime kažką rimto“. Tai reikia pakartoti ir dabar, tiesiog aktyviai kviesti žmones atvykti ir investuoti Lietuvoje.
Žmonių grįžimo nereikia versti
Dar viena dažnai keliama tema, kaip paskatinti žmones grįžti į regionus, miestus ir miestelius?
M. Dubnikovas: Pagrindinis klausimas yra, kaip gyventi su esamu žmonių skaičiumi ir jų daugiau neprarasti. Regionai turėtų išlaikyti esamą padėtį, gerai dirbti, uždirbti ir sudaryti žmonėms sąlygas užsidirbti. Tuomet žmonės patys grįš, priverstinai žmonės į vakuumą negrįžta.
Lygiai tą patį išgyveno Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo, ypač 2004 metais, kai įstojome į NATO ir Europos Sąjungą bei atsivėrė sienos. Dalis lietuvių išvyko į Vakarų Europą, tikėdamiesi ten uždirbti daugiau.
Dabar jie grįžta. Jau trečius metus iš eilės lietuvių grįžta daugiau, negu išvažiuoja. Taip yra todėl, kad Lietuvoje mes dirbome, kūrėme ir pasirodo, kad čia gyventi tapo patraukliau nei užsienyje. Lygiai taip pat yra ir regionuose. Jeigu dirbsime ir uždirbsime, kaip sėkmingai tai daro Plungė, žmonės ten važiuos, įsikurs arba grįš.
Bet ne taip, kad mes juos priversime, šauksime ar kviesime. Jie grįš todėl, kad ten galės rasti savo gyvenimą ir jį pasidaryti patrauklesnį, be kamščių, su gerais atlyginimais ir galimybe gerai išlavinti savo vaikus, tai turbūt yra pagrindiniai dalykai.
Ir tai yra receptai, kuriuos daugelis savivaldybių jau atrado, tikrai verta tuo pasidžiaugti. Važiuojant per regionus galima pamatyti, kad didelė dalis savivaldybių iš tiesų yra atradusios savo sėkmės receptus. Tik kai kurioms dar reikia šiek tiek pasitempti.
Pasienio regionai susiduria su didesniais iššūkiais
M. Dubnikovas: Čia tikriausiai vėlgi jūsų minėta statistika ir atlyginimų suvestinė rodo, kad didžiausi iššūkiai vis dėlto yra pasienio regionuose. Pasieniai su Baltarusija, Latvija, taip pat ir su Rusija. Jie yra šiek tiek nuskriausti, nes pinigai ten neatkeliauja. Galbūt jų nesugebame taip aktyviai pasikviesti.
Galbūt jie neatkeliauja dėl baimės, kad esame šalia tokių valstybių? Ar čia yra ir daugiau faktorių?
M. Dubnikovas: Aš manau, kad tai daugiau yra pasiteisinimai, kai ieškome priežasčių, dėl ko tie pinigai nekeliauja. Kaip ir sakė gerbiamas meras Klišonis, tiesiog reikia dirbti ir padaryti darbus. Tada tie darbai bus įvertinti. Jeigu ieškome pateisinimų, kodėl kažkas neįvyksta, arba, dar blogiau, bandome ieškoti priežasčių, kodėl kažko nereikėtų daryti, tuomet gauname tokius rezultatus. Šiaip, bendrai žiūrint į Lietuvą, mes tikrai tvarkomės pakankamai gerai.
Žmonės ieško balanso tarp pajamų ir gyvenimo kokybės
Žmonės grįždami ieško balanso tarp ramybės, gyvenimo kokybės ir uždarbio, o gyvenvietės aplink didžiuosius miestus toliau plečiasi. Tai kokia būtų ateitis? Ar Vilnius ir Kaunas išliks pagrindiniais centrais, ar gali atsigauti ir regionai?
M. Dubnikovas: Grįžkime į istoriją. Visi keliai vesdavo į Romą, ir jeigu nori būti itin sėkmingas, turi dirbti Romoje, nesvarbu, ar esi karys, duonos kepėjas, ar amatininkas. Ekonominiai centrai visada buvo svarbūs, nes juose yra didžiausia kapitalo koncentracija ir didžiausios galimybės uždirbti.
Tačiau paklauskime didžiųjų miestų gyventojų, ar jiems labai patinka po rugsėjo pirmosios susidarantys kamščiai ir spūstys. Ar jie tokie jau patrauklūs? Jūsų minėtas balansas turbūt ir susideda iš to. Kas ieško didžiausio uždarbio galimybių, tas renkasi ekonominius centrus. Galbūt ne iš karto, bet vis tiek, jeigu nori lipti į Olimpą, turi būti Olimpe, o ne kažkur kitur.
Tačiau jeigu ieškai balanso tarp patogaus, kokybiško gyvenimo ir netgi švaraus oro, tuomet didmiesčiai nebeatrodo tokie patrauklūs. Užtenka nuskristi į Londoną, kuris pagal kelionės laiką yra panašiai nutolęs kaip Vilnius nuo Klaipėdos. Ten pamatysime, kad oras yra užterštas ir to balanso ne visada galima rasti. Tai yra pasirinkimai ir prioritetai, kuriuos mes patys pasirenkame.
Plungės ateitis
Gerbiamas Audriau, Plungė gyvena neblogai. Kaip manote, ar šis augimas tęsis?
A. Klišonis: Manau, kad žmogaus ribos yra tik jo galvoje. Jeigu sustojame, nieko nebedarome, tik mėgaujamės tuo, kas pasiekta, ir pradedame slinkti atgal, tuomet turime galvoti apie ateitį ir kurti planus, nes pramonė taip pat keičiasi.
Matome, kad Lietuvoje, ypač regionuose, yra nemažai pramonės, kuri kuria nedidelę pridėtinę vertę. Tik laiko klausimas, trys, keturi, galbūt penkeri metai, kada tokia pramonė tiesiog nebegalės išsilaikyti, nes taps nekonkurencinga.
Atlyginimai ir darbo sąnaudos pas mus vis tiek kils, todėl įmonėms neišvengiamai teks rinktis arba užsidaryti, arba bankrutuoti. Todėl reikia daug investuoti į robotiką ir automatizavimą, kad kuriamas produktas turėtų didesnę pridėtinę vertę.
Priešingu atveju neturėsime galimybės judėti aukščiau. Čia Marius galėtų tiksliau pasakyti apie vidutinių pajamų spąstus. Mes nenorime į juos patekti. Jeigu norime matyti žmones, kurie uždirba didelius atlyginimus ir nori kurtis geroje aplinkoje, neišvengiamai turime tobulėti. Turime tobulinti savivaldybes ir priimti tinkamus, protingus sprendimus Vyriausybėje bei Lietuvos Respublikos Seime. Tik tokiu atveju galime būti sėkmės valstybė.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
