„Sinchronizavimas yra svarbus klausimas ir mes sutarėme, kad dėsime visas pastangas, kad Europos Sąjungos jungtinis tyrimų centras šiais metais pateiktų savo rezultatus ir siūlymus, kuris sinchronizavimo proceso kelias būtų ekonomiškai naudingiausias ir priimtiniausias. (...) Ekspertai atliks savo skaičiavimus ir savo pasiūlymus turėtų pateikti šių metų vasarą“, - pirmadienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi Vilniuje teigė M.Šefčovičius.
Pasak jo, ekspertų pasiūlytas sichnronizavimo sprendimas padės toliau vystyti šį Baltijos šalių energetinei nepriklausomybei svarbų projektą.
„Tuomet reikės politinių Baltijos šalių sprendimų, jog jos sutinka sinchronizuotis pasiūlytu būdu. Tuomet reikės išspręsti techninius ir finansinius projekto aspektus ir kartu bendradarbiauti su kaimynėmis, kurias šis projektas taip pat palies. Mūsų visų interesas yra, kad ši sudėtinga užduotis būtų atlikta iki 2025 metų“, - kalbėjo EK pirmininko pavaduotojas.
Šiuo metu Baltijos valstybės veikia vadinamajame BRELL žiede, kuris sujungia tris Baltijos šalis, Baltarusiją ir Rusiją. Nutiesus ir pradedant veikti naujoms linijoms iš Lietuvos į Lenkiją ir Švediją, kur yra didesnė - 400 kilovoltų įtampa, jau pastatyti srovės keitikliai. Baltijos šalių elektros sistemai su 330 kilovoltų įtampa norint veikti vieningai su Europa, reikėtų didesnės įtampos jų vidaus tinkluose.
Tačiau sinchronizavimo siekiama ne tik dėl technologinių priežasčių. Energetikai ne kartą yra pareiškę, kad dirbant BRELL žiede, Maskvos dispečerinė valdo ir koordinuoja visą darbą, tačiau neteikia informacijos apie savo planus. Prisijungus prie kontinentinės Europos, valdymas būtų labiau decentralizuotas, todėl elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ perimtų daugumą tinklo valdymo funkcijų. Be to, Europos šalys yra labiau linkusios koordinuoti savo veiksmus.
