Skaičiuodama sveikatai pavojingo šiferio stogų plotą valdžia eina ilgiausiu keliu.
Nuo 2005–ųjų ES uždraudus naudoti asbestą, Lietuvos Vyriausybė patvirtino asbesto šalinimo programą, pagal kurią buvo žadama gyventojams kompensuoti dalį šiferio stogų keitimo išlaidų. Tačiau praėjus trejiems metams dar nė vienas stogo savininkas kompensacijos negavo. Šiandien net nežinoma, kokie kiekiai asbesto susidarytų, jeigu gyventojai imtų keisti šiferio stogus.
Šalyje yra beveik pusė milijono individualių namų, statytų prieš kelis dešimtmečius, absoliuti dauguma jų dengti sveikatai kenksminga šiferio danga. Teigiama, kad šalyje per 50 metų panaudota daugiau nei 700 tūkst. tonų vėžines ligas sukeliančio asbesto žaliavos.
Nors Vyriausybė dar 2008 metų balandį patvirtino asbesto šalinimo programą, vežimas iš vietos nepajudėjo. Specialistai tebeskaičiuoja, kiek stogų reikėtų pakeisti ir kiek kainuotų gyventojams kompensacijos.
Gražūs užmojai
Sveikatai pavojingų atliekų šalinimo programa numatyta 2008–2013 metams. Manyta, kad gyventojams, pasikeitusiems sudūlėjusius šiferio stogus, galėtų būti kompensuojama iki penktadalio naujos stogų dangos. Taip pat buvo numatyta, kad paramos sulauks ne visi sumanę atsisakyti kenksmingo šiferio lakštų, o tik tie, kurių stogų danga apverktinos būklės.
Po metų, 2009–ųjų gegužės 19 d. pasirodžius aplinkos ministro įsakymui, paaiškėjo, kad išsvajotų kompensacijų gali tekti laukti ilgai. Mat įsakymas tik numatė asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarką. Pagal ją savivaldybėms buvo duoti dveji metai, kad jos savo valdose inventorizuotų šiferio stogus. Tik tada, žinant, kiek pavojingų medžiagų turime, galima bus kalbėti apie kompensacijų galimybes. Viešojoje erdvėje valdininkai svarstė, kad tam gali prireikti apie 23 milijonų litų. Kiek iš tiesų reikėtų milijonų, neaišku, kol nebus baigta pastatų, kuriuose panaudoti asbesto turintys gaminiai, inventorizacija.
Diskusijos tebeverda
Suskaičiuoti, kiek turime keistinų stogų, aplinkos ministras pavedė Būsto ir urbanistikos plėtros agentūrai (BUPA). Aplinkos ministerijos (AM) viešųjų ryšių atstovė Raimonda Karnackaitė sakė, kad inventorizacijai skirtas laikas baigėsi ir BUPA jau apdoroja duomenis.
Tačiau jau aišku ir kitkas. Skaičiavimai užsitęs. BUPA specialistas Mantas Vaškevičius, kuriam pakliūva savivaldybių atsiųsti sąrašai, kol kas konkrečiais skaičiais nudžiuginti negali.
„Iki kovo 31 dienos daug savivaldybių teikė tuos sąrašus, bet tikslių duomenų, kiek savivaldybių juos pateikė, pasakyti negalime, reikėtų keleto dienų, nes popierinių sąrašų dar neatsiuntė, tik elektroninius variantus", – sakė M.Vaškevičius.
Jis svarsto, kad informaciją yra atsiuntusios gal pusė, o gal du trečdaliai savivaldybių iš šešiasdešimties. “Taip pat nepasakysime apie kiekį, kiek iš potencialiai žinomo kiekio galėtų būti realiai inventorizuota", – M.Vaškevičius mano, kad inventorizacijai skirtą laiką savivaldybėms dar teks pratęsti.
Kiek kenksmingų asbesto atliekų yra apskaičiavusios atskiros savivaldybės, M.Vaškevičius taip pat negali pasakyti. Esą sąrašuose nėra nurodomas bendras kiekis, o aprašomas kiekvienas šiferiu dengtas pastatas atskirai.
Atrodo, kad seniai aptarinėjamos programos ateitis nėra itin aiški. „Šiuo metu dėl Asbesto šalinimo programos yra diskutuojama – tariamasi su Ūkio ministerija, kad šią programą būtų tikslinga integruoti į pavojingų atliekų tvarkymo programą", – informavo AM atstovė R.Karnackaitė.
Buvo paprastesnis kelias
Kodėl ne visos savivaldybės pateikė inventorizacijos rezultatus, galima tik spėlioti. Abejotina, ar tokie duomenys realiai atspindi tikrąją padėtį.
Štai Biržų rajone yra 7 tūkst. privačių namų valdų ir įmonių. Tuo tarpu Aplinkos ministerijai pateiktame sąraše nurodoma 1 tūkst. savininkų, turinčių 3501 pastatą, kuriems kenksmingą stogų dangą reikėtų keisti ekologiška. Apskaičiuota, kad rajone yra 5207 tonos keistino šiferio.
„Žmonės patys turėjo į mus kreiptis. Mes suregistravome ir pateikėme duomenis Aplinkos ministerijai tiktai tų žmonių, kurie užsiregistravo pas mus, seniūnijose, pateikdami savo pastatų teisinės registracijos duomenis. Tie, kurie nesikreipė, nėra registruoti ir nėra suskaičiuoti. Taigi atsakymas toks – mes tikrų duomenų apie savo rajoną tikrai negavome", – daro išvadą Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė.
Pasak jos, buvo galima daryti daug paprasčiau. Pasinaudojus Nekilnojamojo turto registru ir apklausus seniūnijas, kiek procentų stogų pakeista, galima buvo sužinoti preliminarų skaičių.
„Aš pati turiu inžinerinį išsilavinimą ir iš karto pradėjau bruzdėti – kam to reikia? Ar mes negalime preliminariai, 99 proc. tikslumu apskaičiuoti, kokį plotą stogų turime? Tai labai nesudėtinga. Tiesiai šviesiai pasakysiu: buvo grynų gryniausiai gaišinami žmonės ir teikiama viltis. Mes iš tikrųjų tų rezultatų nepasiekėme. Tikrai, paanalizavę registrą būtume išvedę tikslesnius", – tokia P.Prašmantienės nuomonė.
AM buvo numačiusi, kad kompensuojama bus tiems, kurių stogų dangos buvo beviltiškai nusidėvėjusios. Ar pagal Nekilnojamojo turto registrą šitai galima buvo padaryti? Biržų savivaldybės administracijos vadovė, turinti 39 metų inžinerinio darbo patirtį, neabejoja, kad projektiniai pasiūlymai mažai skirtųsi nuo paraiškos. Ji mano, kad kiekviename rajone būtų atsiradę teritorijų planavimo architektų skyrių specialistų, kurie suskaičiuotų gana tiksliai.
„Jeigu Aplinkos ministerija norėjo gauti duomenis, kad galėtų nustatyti sumas, kurių reikės kompensacijoms, tai ji jų negavo", – reziumuoja P.Prašmantienė neslėpdama, kad kituose rajonuose padėtis taip pat bus analogiška.
