G. Nausėda pripažino, kad tvora iš tiesų pateko į valstybines žemes, tačiau teigė, kad jų jam tikrai nereikia ir jis laukia tos akimirkos, kai visa tai pasibaigs.
„Aš prakeikiu tą dieną, kai statybininkai statė tvorą, o aš kartu su liniuote nevaikščiojau paskui juos. Mano sklypas yra ganėtinai netaisyklingos formos, suraižytas, ir matyt statybininkai nusprendė, kad galima patiesinti kai kur kampus.
Kai kuriais aspektais jie kai kur įvažiavo į mano teritoriją, bet taip pat ta tvora pateko ir į valstybinės žemės teritoriją“, – juokavo G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad prieš 8–9 metus jis savo sąskaita atstatė pirmuosius 2.5 kontūro, kurie buvo iš kaimynų ir valstybinio sodo pusės.
„Taip, galbūt man tą kartą reikėto padaryti visą darbą iki galo ir atstatyti kontūrą lygiai ten, kur jis yra, ir dabartinėje vietoje, apie kurią mes kalbame, t. y. iš šiaurės pusės.
Tą kartą aš įvertinau, kad šis kontūro pažeidimas arba nukrypimas nuo tų ribų yra toks, kurį galima toleruoti. Juk kalbame ne apie kažkokius arus, o apie plotą, kuris prilygtų buto salono dydžiui. Nes ir tame kontūre vienas iš mano tvoros kampų turėtų įsirėžti į tą keliuką, kuris ten eina.
Aš galbūt jau nebepakalbėsiu su žmonėmis, kurie tą tvorą darė prieš 20 metų, bet galbūt jie nusprendė tą tvorą išlyginti pagal tai, kaip natūraliai yra susiformavęs tas keliukas, kuris patenka į mano sklypą“, – sako prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad jis nenori nei vieno kvadratinio metro valstybinės žemės, o nori, kad visa tai pasibaigtų, dėl to dabar viskas yra laikinoje stadijoje, kai kontūras yra visiškai panaikintas.
Jo teigimu, kontūras bus atstatytas tada, kai leis sąlygos bei priduria, kad asmeniškai pasirūpins, kad jie eitų griežtai tomis ribomis, kurios yra nustatytos.
Užsiminė apie sveikatos sutrikdymus
Prieš kiek laiko G. Nausėda patyrė sužalojimų, dėl kurių net buvo paguldytas į ligoninę.
Spaudos konferencijos metu jis žurnalistams nurodė, kad jaučiasi šiek tiek stipresnis nei buvo iki incidento, mobilizavo imuninę sistemą.
„Galiu pasakyti tai, kad dabar šimtai žmonių griūva lauke, patiria traumas. Aš sugebėjau nugriūti lygioje vietoje, namuose, būdamas salone, judėdamas, paslydęs.
Kritau ir galva trenkiausi į kietus baldus, ranka mėginau sušvelninti smūgį ir užkliuvau už dar vieno aštraus daikto, todėl išplėšiau gabalą savo dilbyje.
Pažeidžiau nervą, nenutraukiau jo visiškai, bet rimtai pažeidžiau. Randai sugis, jie jau gija, tačiau kitur užtruks gerokai ilgiau, nes dėl nervo pažeidimo nutirpo pirštai, ypač nutirpo vidurinis pirštas, bet galbūt tai ir gerai, nes apsaugos mane nuo nepadorių gestų rodymo“, – komentuodamas savo sveikatos būklę šmaišktavo prezidentas.
Nausėda sušaukė VGT posėdį
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame ketina apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui.
Prezidentas nurodė, kad situacija keičiasi labai sparčiai.
„Artimųjų Rytų situacija lieka įtempta. Noriu pradėti nuo to, kad mes suprantame JAV tikslus, vykdant šią karinę operaciją, nes visos diplomatinės pastangos, kurios buvo įdėtos, bandant sustabdyti branduolinio ginklo kūrimą Irane, deja nedavė to rezultato, kurio tikėtasi.
Situacija šalies viduje, elgiantis be galo žiauriai su vietos gyventojais, negalėjo būti toleruojama. Jeigu nieko nebūtų daroma, privalome sau atsakyti į klausimą, kas būtų atsitikę, jeigu Iranas tada, kuomet Iranas būtų pabaigęs savo branduolinę programą ir pradėjęs mojuoti branduoliniu ginklu tiek regione, tiek į ES pusę“, – komentuoja prezidentas.
G. Nausėda sako, kad negalime eiti tokiu keliu, kokiu šiai dienai eina Iranas, brutaliai pažeidžiant suverenias šalis.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva pasisako už tai, kad konfliktas būtų sureguliuotas, o Irano valdžia išgirstų raginimus ieškoti taikių problemos sprendimo būdų.
„Neatmetu, kad toks kelias vis dar yra įmanomas, tačiau siekiant tokio kelio tikrai negalime eiti tuo keliu, kurį Iranas pradėjo, tai yra atakuodamas valstybes, suverenias valstybes Persijos įlankoje, kurios nėra niekaip susijusios su šituo konfliktu“, – sakė prezidentas.
„Aš kalbu apie Bahreiną, kalbu apie Katarą, kalbu apie Jungtinius Arabų Emyratus, kalbu apie Omaną ir kitas regiono valstybes. Tai yra brutalus jų suvereniteto pažeidimas ir tai yra tiesioginė grėsmė ne tiktai tų šalių gyventojams, bet ir kitų šalių gyventojams, kurie lankosi Persijos įlankos regione“, – pridūrė jis.
Prakalbo, kad pagalbos kreipėsi apie 2 tūkst. žmonių
Prezidentas nurodo, kad buvo aptarta ir pagalba ES piliečiams, kurie yra įstrigę nesaugiose valstybėse. Jo teigimu, šiuo metu yra Jungtinių Arabų Emiratų (JAE) apie 900 žmonių, o visame regione yra panašiai, todėl iš viso pagalbos nori apie 2 tūkst. žmonių.
„Sprendimai, kaip juos sugrąžinti į tėvynę neturi kelti papildomų rizikų jiems. Todėl bet kokie alternatyvūs keliai, jų perkėlimas iš valstybės, kur oro judėjimas ir susisiekimas oru su Lietuva yra įmanomas, jis turi būti saugus, patikrintas ir įgyvendinamas labai glaudžiai dirbant pirmiausiai su JAE valdžia.
Jie garantuoja ir nakvynes, ir maitinimo išlaidas, ir jiems tai yra tam tikras, kaip turistinės valstybės statuso išbandymas ir jie nori demonstruoja visas pastangas, kad žmonės jaustųsi saugūs“, – sako G. Nausėda.
Anot jo, sprendimo ieškoma ir Europos Sąjungos lygiu.
„Suprantama, kad kiekviena iš valstybių pirmiausiai žiūri į savo įstrigusius piliečius ir ieško logistinių sprendimų, kaip juos ištraukti, tačiau ES ir yra ES, kad tam tikras veiksmų koordinavimas būtų užtikrintas“, – sako jis.
Nausėda nurodo, kad šiuo metu yra glaudžiai dirbama su šalimis, kur lietuviai yra užstrigę, visą laiką tiria įvairias galimybes, taip pat sekama situacija su JAE oro linijomis.
„Bet kuriuo atveju manau žmonėms vertėtų įvertinti, kokia papildoma rizika atsiranda mėginant žūt būt rasti sprendimą čia ir dabar ir šiek tiek ignoruojant galimas grėsmes, kurios susijusios su žmonių persikėlimu iš taško A į tašką B.
Deja, teritorijos, apie kurias mes kalbame, ten tam tikras rizikos lygis iš taško A į tašką B, judant automobiliu, ar kitomis transporto priemonėmis, rizika egzistuoja. Saugiau yra likti toje vietoje, laukti sprendimų, bet kuriuo atveju informacija, kontaktai, registravimas šių piliečių yra atlikti. Bus stengiamasi užmegzti kontaktą su visais Lietuvos piliečiais, jeigu jie patys išreikš pageidavimą“, – nurodo prezidentas.
Nausėda: karas Ukrainoje pasibaigs
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos žvalgyba prognozuoja Rusijos karo Ukrainoje pabaigą, tačiau tai nesumažins grėsmių Europai.
„Manome, kad taikos derybos, kad ir nelabai greitai, bet karas Ukrainoje pasibaigs“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio antradienį sakė G. Nausėda.
Žvalgyba VGT nariams antradienį pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, neįslaptinta jo versija bus viešinama vėliau kovą.
G. Nausėda tvirtino, kad nepaisant anksčiau ar vėliau ateisiančios karo Ukrainoje pabaigos, grėsmės regionui ir visai Europai neišnyks.
„Rusijos karo mašina yra įsibėgėjusi ir negamina į sandėlį“, – sakė prezidentas, tačiau pridūrė, jog „karinis konfliktas nėra neišvengiamas“.
„Ji (karo mašina – BNS) tikrai nebus sustabdyta, jei karas Ukrainoje baigsis, ar bent jau laikinai baigsis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Neramumai Artimuosiuose Rytuose
BNS rašė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Izraelis savaitgalį atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione. JAV prezidento Donaldo Trumpo teigimu, karinės operacijos tikslas yra pašalinti „neišvengiamas grėsmes“.
Smūgių Iranui kampanija prasidėjo nepasiekus rezultatų derybose dėl Teherano vykdomos branduolinės ir raketų programos.
Per oro antskrydžius nukautas ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, valdęs šalį nuo 1989 metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
