„Prakeikiu tą dieną, kai statybininkai statė tvorą, o aš kartu su liniuote nevaikščiojau paskui juos. Taip, mano sklypas yra ganėtinai netaisyklingos formos, raižytas ir, matyt, statybininkai nusprendė, kad galima patiesinti kai kur kampus. Kai kuriais aspektais jie įvažiavo į mano teritoriją, bet taip pat ta tvora pateko ir į valstybinės žemės teritoriją“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Aš nenoriu nė vieno kvadratinio metro valstybinės žemės. Aš noriu, kad visa tai pasibaigtų, todėl dabar mes esame laikinoje stadijoje, kuomet mes apskritai panaikinome (tvoros – ELTA) kontūrą. Tą kontūrą aš atstatysiu tada, kai jau leis sąlygos ir jau tikrai pasirūpinsiu, kad jis absoliučiai sutaptų su tomis ribomis, kurios yra nustatytos“, – akcentavo šalies vadovas.
Apie tai, kad vilnietis Lietuvos žaliųjų partijos narys Adas Paulius Paražinskas antrą kartą kreipėsi į VTPSI, nes pirmojo patikrinimo metu inspekcija tikrino tik šalies vadovo aptvertos valstybinės žemės faktą, o ne joje likusius statinius, pranešė LNK.
Skelbiama, jog pašalinus metalinę tvorą jos vietoje liko pamatai, elektros kabeliai ir, anot A. P. Paražinsko, varteliai.
Kaip skelbia LNK, Prezidentūra nurodė, kad broką padarė tvorą prieš daugiau nei dešimtmetį statę statybininkai, o savavališkoms statyboms taikoma dešimties metų senatis. Vis tik kartu nurodoma, kad, remiantis „Google Earth“ duomenimis, matyti, jog G. Nausėda tvorą perstatė prieš aštuonerius metus.
ELTA skelbė, jog praėjusį trečiadienį VTPSI pareigūnai, atlikę matavimus šalia Pūčkorių atodangos esančiame G. Nausėdos sklype valstybinės žemės naudojimo pažeidimų nenustatė.
Anksčiau portalas „Delfi“ skelbė, kad VTPSI šio skundo sulaukė dar pernai.
Kaip skelbta, dėl stiklinio G. Nausėdos namo, pastatyto šalia Pūčkorių atodangos, anksčiau vyko ir teisminiai ginčai – statyboms priešinosi Regioninių parkų direkcija, kuri dviejų instancijų teismų sprendimais galų gale buvo įpareigota pritarti namo techniniam projektui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pasirodo, dabar jau ir Prezidentas tapo toks pat „žemgrobys“ kaip ir Žemaitaitis. Jeigu kas nors pieš mums dryžuotas uniformas juodai baltai, tai matyt teks siūti dvi vienodas – jam ir man.
Pamenu, kaip buvo su mano tvora. Leidimai buvo, derinimai buvo, atstumai atstatyti pagal reikalavimus, bet „A komanda“ vis tiek atvažiavo su rulete, išmatavo, nufotografavo ir paskelbė nacionalinę dramą. Galiausiai atsistačiau taip, kaip reikia, ir gyvenimas tęsiasi.
Dabar situacija apsivertė. Staiga paaiškėja, kad ir Prezidento sklype gali būti klausimų. Prašymai matuoti, inspekcijos, leidimai, atstumai iki kaimyno, suderinimai su Nacionaline žemės tarnyba. Viskas, ką pats perėjau, dabar tampa labai aktualu kitam.
Aš net šiek tiek suprantu jausmą. Kai nugriauna tvorą, atsiranda toks keistas nejaukumas. Tvora juk ne tik lenta ar metalas – tai saugumo jausmas. Be jos jautiesi lyg pusiau apsirengęs, pusiau ne. Žinau, nes pats perėjau.
Ir dabar gaunasi paradoksas. Kai kalbama apie moralę, apie principus, apie teisėtumą, žurnalistai labai mėgsta etiketes. O etiketės prilimpa greitai. Lietuviui žemė – jautrus dalykas. Net jeigu kaimynas užėmė 30 centimetrų, jau skauda širdį.
Tai dabar turime savotišką „klubą“ – Paulauskas, Nausėda ir Žemaitaitis. Trys legendiniai Lietuvos žemgrobiai. Skamba kaip naujas istorinis epas.
Gyvenimas kartais pats parašo geresnį scenarijų nei politiniai komentatoriai. Aš į viską žiūriu su humoru. Jei reikės, tvorą atsistatysim. Svarbiausia, kad matavimo ruletė Lietuvoje būtų vienodo ilgio visiems
