Artėjama prie susitarimo dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo

Dauguma parlamentarų pritaria, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė, kad referendumo surengimas prezidento rinkimų dieną garantuotų didesnį balsuotojų skaičių.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ta papildoma diena per antrąjį prezidento rinkimų turą papildomai atneša apie 8 proc. naujų rinkėjų, vadinasi, 8 proc. daugiau yra tikėtina žmonių, Lietuvos piliečių galės dalyvauti referendume“, – antradienį sakė A. Širinskienė.

Jos teigimu, neturėtų kilti abejonių ir dėl balsavimo biuletenių saugumo, nes policija davė sutikimą, kad po pirmosios dienos neatidarytos dėžės su biuleteniais būtų saugomos policijos komisariatuose.

„Manau, kad mes pasitikime Lietuvos policija“, – sakė A. Širinskienė.

Antradienį po svarstymo pritarta Seimo nutarimo projektui, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo būtų surengtas kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai vyks prezidento rinkimų pirmas ir antras turai.

Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 34 parlamentarai. Kad nutarimas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Antradienį Seimas atmetė liberalės Aušrinės Armonaitės pataisą, kad referendumas būtų rengiamas dvi dienas iš eilės.

„Nėra Europos Sąjungoje valstybės, aš bent jau tokios neradau, kuri organizuotų referendumą su dviejų savaičių pertrauka. (...) Negalime taisyklių konstruoti taip, kurios nulemtų vienokį ar kitokį referendumo rezultatą“, – teigė ji.

Seimo narės teigimu, siūlomas referendumas su dviejų savaičių pertrauka pažeistų referendumo nepertraukiamumo principą, neaišku, kaip dviem savaitėms būtų sustabdyta agitacija, kur būtų saugomi balsavimo biuleteniai.

A. Armonaitė priminė, kad šią problemą kelia ir konstitucinės teisės ekspertai.

Privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

REKLAMA

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų