„Aljansas taip pat turėtų suteikti galbūt kandidato statusą. Po to smogti branduoliniais ginklais ir iš tikrųjų kautis su šalimi kandidate į NATO yra šiek tiek sunkiau. Iškart po mūsų pareiškimo ir abipusės NATO paramos, branduolinio smūgio Ukrainai tikimybė gerokai sumažėjo“, – sako. O. Arestovyčius.
Jis taip pat papasakojo apie situaciją Lymane. Arestovyčius teigia, kad čia apsupta 5,5 tūkst. rusų kareivių.
„Didžiausias skaičius, kuris įvardyjamas, buvo 5,5 tūkst. žmonių, mažiausias – 2,5 tūkst. Bet jie turi vienaip ar kitaip bėdų", – sakė jis.
Naujienų portalo tv3.lt primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad šalis pateikė stojimo į NATO skubos tvarka dokumentus. Jo teigimu, Ukraina de facto jau atitinka visus aljanso standartus.
„De facto mes jau praėjome savo kelią į NATO. De facto mes jau įrodėme savo suderinamumą su Šiaurės Atlanto sąjungos standartais. Jie realūs Ukrainai – realūs mūšio lauke ir visais mūsų bendradarbiavimo aspektais. Mes pasitikime vieni kitais, padedame vieni kietiems, ir saugome vieni kitus. Tai ir yra Šiaurės Atlanto sąjunga. De facto. Šiandien Ukraina pateikia prašymą, kad padarytų tai de jure. Pagal procedūrą, kuri atitiks mūsų reikšmę mūsų visų bendruomenės gynybai. Skubos tvarka. Mes darome savo apibrėžiantį žingsnį, pasirašydami Ukrainos stojimo į NATO dokumentą“, – rašoma V. Zelenskio paskyroje „Telegram“.
Primename, kad Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje paskelbė aneksuojanti keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.
