Klaipėdos piliavietėje dirbę archeologai surado pietinės senosios pilies gynybinės sienos ir poternos, t. y. požeminės gynybinės patalpos, liekanas.
Kad pavyks rasti pastarąsias, archeologai abejojo: esą XX amžiaus pradžioje viešuosius darbus organizavę prancūzai jas griovė itin kruopščiai.
Nukasę vos 20 centimetrų grunto archeologai aptiko dalį senosios Klaipėdos pilies gynybinės sienos, kaip spėjama, statytos XV amžiuje.
Kasinėjimų vadovas Gintautas Zabiela sako, kad tik dabar, atradus sieną, tiksliai nustatytos ankstyvosios pilies ribos.
Kitoje perkasoje archeologai aptiko poternos liekanų. Pradėdami darbus specialistai abejojo, ar jos bebus išlikusios. Šios požeminės gynybinės patalpos, per po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą valdžiusių prancūzų surengtus viešuosius darbus buvo nugriautos taip, kad virš žemės neliko nė žymės.
Atradimai, pasak archeologų, svarbūs, nes per artimiausius trejus metus bus tvarkoma piliavietės teritorija. Jei pavyks iš Europos Sąjungos fondų gauti planuojamus 20 mln. litų, ketinama sujungti esančius bastionus, atkurti dalį pylimo, po juo įrengti konferencijų sales, renginiams pritaikyti piliavietės kiemą.
Prieš pradedant statybas būtina žinoti, kur ir kas išlikę, galbūt kažką iš atrastųjų mūrų būtų galima ir eksponuoti.
Asta Kažukauskienė
Lietuvos radijas
