Visoje Europoje gausėja rasinės neapykantos ir smurto atvejų, tačiau neįmanoma pasakyti, koks jų mastas. Įvertinti tikrąją padėtį sunku dėl to, kad dažniausiai nėra oficialių skundų ir pranešimų, teigia diskusijos „Rasinė neapykanta ir smurtas Europoje: iššūkiai ir problemos“ dalyviai. Jie pabrėžia, kad dėl nepakankamo policijos pareigūnų dėmesio tiriant rasinės neapykantos nusikaltimus tokie atvejai lieka neužfiksuoti, o aukos neapsaugotos ir tampa pakartotinių nusikaltimų aukomis.
D.Kuodytė: Lietuvoje skambinti pavojaus varpais dar nereikia
„Matyt, Lietuvoje tai dar nėra tokia didelė problema, kad pradėtume skambinti pavojaus varpais“, – penktadienį parlamente surengtoje diskusijoje sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė. Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad taip bus visuomet, todėl jau dabar reikia galvoti, kaip įveikti rasinės neapykantos apraiškas.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė diskusijoje sakė, kad diskriminacija gali būti ne tik dėl priklausymo vienai ar kitai rasei, bet ir dėl tikėjimo bei kitų dalykų.
Pasakodama apie prieš kurį laiką vykusį tarptautinį simpoziumą ji sakė, kad visuomenė yra susiskaldžiusi, todėl siekiama dalytis gerąja praktika, ieškoti žmonių, kurie sutiktų papasakoti, kas jiems nutiko, ir keisti rasistinį bei ksenofobišką požiūrį į kitaip atrodančius, kitaip manančius ir kitokių kultūrinių tradicijų besilaikančius žmones.
„Labai svarbu vienyti visų organizacijų jėgas, nes diskriminacija visada yra diskriminacija – nesvarbu, kokiu pagrindu ji vyksta“, – teigia B. Sabatauskaitė.
Arabas: mane mušė ir reikalavo grįžti į savo šalį
Rasiškai motyvuoto smurto auka pristatytas arabų tautybės svečias Ehab Zaher į diskusijos dalyvius kreipėsi lietuviškai. Tik padėkojęs už galimybę pasidalyti patirtimi ėmė kalbėti angliškai.
„Man Lietuvoje teko patirti daug nemalonių situacijų dėl to, kad nekalbu lietuviškai ir esu ne lietuvis“, – sakė jis. Vyras pasakojo, kad prieš kelerius metus vakare grįždami su žmona iš pobūvio buvo užpulti. Jis teigia manantis, kad tai buvo rasistinė smurto banga, nors užpuolikas iš pradžių prašė tik cigaretės. „Užpultas išgirdau daug negražių, neapykantos kupinų žodžių, pavyzdžiui, „arabe, grįžk į savo šalį“, – pasakojo E. Zaher.
Vyras teigė, kad policija vieną iš nusikaltėlių sugavo, tačiau per penkerius metus jis taip ir negavo jokio pranešimo apie bylos eigą. „Ar mano kraujas, kuris buvo išlietas Vilniaus gatvėje, nieko nereiškia? – klausė jis.
Antruoju Egiptu Lietuva netaps
Diskusijos dalyviams E. Zaher siūlė oficialiai paskelbti, kiek egiptiečių, lenkų, rusų gyvena Lietuvoje, nes tie keli šimtai čia gyvenančių užsieniečių tikrai nekelia pavojaus šaliai, kad ji taps, pavyzdžiui, antruoju Egiptu. „Mes norime čia džiaugtis laisve ir demokratija, nepageidaujame jokio ypatingo elgesio su mumis – norime tiesiog jaustis lygūs su lietuviais“, – sakė jis ir apgailestavo, kad pats ir kiti kitataučiai dažnai girdi sakant, jog jie Lietuvoje nepageidautini. „Jeigu tau čia nepatinka, važiuok iš čia“, – citavo E. Zaher dažniausiai girdimą frazę aiškindamas, kad vieni užsieniečiai atvažiavo plėtoti verslo, kiti čia apsigyveno sukūrę šeimas, treti bėgo nuo diskriminacijos kitose šalyse,
Diskusijoje dalyvauja politikai, policijos pareigūnai, mokslininkai ir antidiskriminacijos srityje dirbančių organizacijų, Europos tinklo prieš rasizmą (ENAR) atstovai. ENAR – Europos organizacijų tinklas, įkurtas siekiant kovoti su rasizmu ir vienijantis visų Europos šalių jėgas kovojant su šiuo reiškiniu. Lietuvos Žmogaus teisių centras yra ENAR narys. Šiam tinklui Lietuvoje taip pat priklauso Lygių galimybių plėtros centras ir Romų visuomenės centras.
