Buvęs „Vilniaus brigados“ gaujos narys, žurnalisto Vito Lingio žudikas Igoris Achremovas, penktą kartą besiprašantis būti lygtinai paleistas, bent iki birželio pradžios liko už grotų. Mat prokurorai apskundė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimą paleisti nuteistąjį anksčiau laiko.
Prieš gerą savaitę Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Lidija Turčevskaja nusprendė, kad žurnalisto žudikas gali būti paleistas anksčiau laiko į laisvę, nes jau yra atlikęs daugiau nei pusę jam skirtosios bausmės, neturi nuobaudų, daug kartų skatintas už gerą elgesį ir prieš 3 metus perkeltas į lengvąją grupę (į tokią grupę pakliūva drausmingi nuteistieji, kurie nekelia problemų ir laikosi nustatytos įkalinimo įstaigoje tvarkos). Taip pat teismas atsižvelgė ir į pataisos namų psichologų išvadas, kuriose rašoma, kad nuteistasis yra „visiškai pasiruošęs gyventi laisvėje, prisiima atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą ir atgailauja dėl savo poelgio“.
I. Achremovas, už grotų praleidęs 16 su puse metų, jau penktą kartą prašosi paleidžiamas lygtinai.
Bandymai ištrūkti į laisvę
Pagal įstatymus nuteistasis, atlikęs trečdalį, du trečdalius ar tris ketvirtadalius bausmės (priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo ir kitų aplinkybių) ir įkalinimo įstaigoje besielgiantis gerai, gali prašyti lygtinio paleidimo. Jei teismas atmeta prašymą, kalinys turi teisę tokius prašymus rašyti kas pusmetį. Ta teise ir naudojasi nuteistieji.
Kad būtų įtikimiau, nuteistieji prisimena net niekada neaugintus vaikus arba tuokiasi „zonoje“ ir susilaukia vaikų, nes vien į ketinimą rūpintis vaiku teismai paprastai atsižvelgia ir kažkodėl laiko svariu argumentu. Žurnalisto V. Lingio žudikas I. Achremovas irgi tuo bando pasinaudoti.
Dar 2005 metais kalinys I. Achremovas susituokė su Rusijos piliete Natalija Kostiukova iš Kaliningrado srities. Po metų jiems gimė sūnus. Tai buvo pretekstas I. Achremovui prašytis į laisvę anksčiau laiko. Teismui pateiktame prašyme jis tvirtino, esą norintis būti geru tėvu, matyti, kaip auga jo vaikas. Pataisos namų administracija buvo parašiusi teigiamą charakteristiką – girdi, I. Achremovas išmoko anglų kalbą, užsidirba iš vertimų. Susitaupęs 1800 litų nusipirko šunį, jį dresavo, o vėliau padovanojo neregiui vaikui. Pataisos namų administracija pabrėžė, kad nuteistasis skatintas už gerą elgesį bent 10 kartų, tačiau pripažino, kad kol kas dar neįsitikinta I. Achremovo noru pasikeisti.
Tad 2006 metų lapkričio 30 dieną teismas, suabejojęs, ar žudikas galės prisidėti auklėjant ir išlaikant vaiką, be to, įvertinęs pataisos namų darbuotojų liudijimus, nepaleido jo į laisvę.
2008 metų liepą Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas vėl atvertė I. Achremovo bylą. Šį sykį pateiktoje charakteristikoje nuteistasis buvo apibūdinamas kaip drausmingas, daug sportuojąs.
Pataisos namų administacija pažymėjo, jog I. Achremovas dirba ūkio brigadoje, lankosi pas psichologus, tobulina anglų kalbos įgūdžius. Tačiau ir šį kartą teismo neįtikino žudiko „atsivertimas“ – jo prašymas buvo atmestas.
2009 metų kovo mėnesį vėl buvo atmestas I. Achremovo prašymas paleisti jį į laisvę anksčiau laiko. Nors buvo pateiktas kuo išsamesnis teigiamų nuteistojo savybių sąrašas, teismo tai neįtikino. Buvo įsiklausyta į prokurorų motyvus, kad žurnalisto žudikui į laisvę dar per anksti.
Bausmė sušvelninta du kartus
Paskutinis I. Achremovo prašymas paleisti jį į laisvę po 16 su puse metų buvo motyvuotas tuo, esą globos reikia 4 metų sulaukusiam sūnui, kuris su motina gyvena ne Lietuvoje, be to, paramos esą reikia ir žudiko tėvui. Nuteistasis tvirtino pripažįstąs savo kaltę ir dėl to labai išgyvenąs.
Prokurorai, iš pradžių lyg ir neprieštaravę teismo sprendimui paleisti I. Achremovą į laisvę anksčiau laiko, staiga persigalvojo. Savo skundą prokurorai pagrindė tuo, jog I. Achremovui jau ir taip du kartus buvo sušvelninta bausmė.
Mat 1994 metais nuteistam mirties bausme I. Achremovui tuo pačiu nuosprendžiu ši bausmė buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. 2003 metais įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, I. Achremovui bausmė dar sušvelnėjo – jam buvo skirti 25 metai nelaisvės. Todėl pareigūnai tikina, kad du kartus patrumpinus bausmės laiką, trečią kartą nederėtų to daryti – nebus pasiektas paskirtos bausmės tikslas.
Ar vis dar kelia grėsmę?
Tačiau jei I. Achremovas būtų nužudęs ne žurnalistą, o eilinį pilietį? Ar jis nebūtų jau laisvėje? Baudžiamojo kodekso 129 straipsnis skelbia, kad tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 15 metų. Griežtesnės bausmės – nuo 5 iki 20 metų nelaisvės arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – numatytos, kai nužudomas mažametis, tėvai ar neįgalūs žmonės, du ir daugiau žmonių, kankinant ar kitaip itin žiauriai, dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo ir pan.
Teisininkų nuomone, nusikaltusiajam didžiausią poveikį turi ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas. „Nebūtina įkišti nusikaltėlio į kalėjimą visam gyvenimui, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas. – Jeigu įkalinimo įstaigos administracija mato, kad nuteistasis padarė išvadas ir gali gyventi laisvėje, tai ir paleiskime jį. Tam yra įstatymai. Ar ne geriau susivokęs ir supratęs savo poelgius pilietis laisvėje, kuris sugebės normaliai gyventi, nei visų išlaikomas, drybsantis ant kalėjimo gulto, nieko neveikiantis ir viskuo nusivylęs žmogus?“
Tačiau I. Achremovo atvejį ir politikai, ir teisininkai vertina atsargiai. „Sukeltas triukšmas ir suformuota visuomenės nuomonė turi įtaką priimant sprendimus – tiek prokurorams, tiek teisėjams. Nors garsiai ir nenorima to pripažinti, – prasitarė vienas pareigūnas, nenorėjęs, kad būtų paskelbta jo pavardė. – O juk, gerai pagalvojus, įstatymai turi būti taikomi vienodai visiems – ar tu karalius, ar tu elgeta. Žmogui, atlikusiam 16 metų bausmę ir neturinčiam nuobaudų, reikėtų suteikti šansą. Yra pataisos inspekcijos, kurios privalo kontroliuoti paleistuosius anksčiau laiko, turinčius įvairius teismo įpareigojimus. Juk kilus bet kokiam įtarimui, kad paleistasis lygtinai elgiasi netinkamai, visada galima grąžinti jį už grotų. Galų gale valstybė dar ir sutaupytų – paleistasis pats save išlaikytų.“
Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Penitencinės teisės ir veiklos (mediacijos) katedros vedėjo docento Juliaus Dermonto, besigilinančio į socialinės nuteistųjų reabilitacijos bei lygtinio paleidimo klausimus, nuomone, vertėtų pasižiūrėti į užsienio šalių pavyzdį.
„Štai kanadiečiai ir švedai lygtinio paleidimo netaiko tik labai pavojingiems nusikaltėliams: tiems, kurie ir kalėjime nenustoja vartoti alkoholio ar kvaišalų, nenutraukia ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis, – sako J. Dermontas. – Visi kiti, atlikę du trečdalius bausmės, neišeina „į niekur“, kaip pasitaiko pas mus, o nukreipiami į probacijos arba parolio tarnybas. Tokiam asmeniui priskiriamas „supervizorius“ – globėjas, kuris padeda grįžusiam į laisvę nuteistajam adaptuotis ir spręsti iškilusias problemas. Šiuo atveju galbūt vertėtų išsiaiškinti, kokiai nusikaltėlių kategorijai priklauso I. Achremovas. Jei jis vis dar kelia grėsmę visuomenei, neišleiskime jo į laisvę. Tačiau ką tokiu atveju numato įstatymas? Juk net nuteistasis iki gyvos galvos turi viltį pagal patvirtintą tvarką po 20 metų rašyti malonės prašymą.“
TIK FAKTAI:
Už nužudymą Lietuvoje paskirtų bausmių vidurkis – 10 metų, 11 mėnesių ir 26 dienos, tačiau iš tikro už tai nuteistieji kali vidutiniškai 6 metus, 6 mėnesius ir 5 dienas.
Pernai 1603 nuteistieji išbuvo visą teismo paskirtą bausmės laiką. Lygtinai iš pataisos namų buvo paleisti 1535 nuteistieji.
Apskritai teismų paskirtų bausmių termino vidurkis – 5 metai, 7 mėnesiai ir 8 dienos.
Atliktų bausmių vidurkis – 2 metai ir 7 dienos.
Iš 83 nuteistųjų iki gyvos galvos 70 yra nužudę po vieną žmogų. Dabar tokių bausmių teismai net neskiria
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
