Paprašė 240 tūkstančių litų
Šiaulių rajono savivaldybė šių metų spalio viduryje apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl kuršėniškių Artūro ir Vitalijos Tupikų turto paėmimo visuomenės reikmėms.
Šis turtas – vieno kambario butas avariniame Kuršėnų dvaro pastate.
Kitus butus iš gyventojų Savivaldybė jau seniai išpirko, tik su A. Tupiku vis neranda bendros kalbos.
Kone prieš dešimtmetį Savivaldybei radosi galimybė gauti Norvegijos fondo 3 milijonų litų paramą dvarui restauruoti, kad jame veiktų Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Tada Savivaldybė Tupikams už jų butą sutiko sumokėti 300 tūkstančių litų, bet šie nesutiko.
Vien todėl, kad dvare buvo privatus butas, paramą atsisakyta skirti, nes privačios nuosavybės šis fondas nefinansuoja.
Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras įkurtas buvusioje dvaro oficinoje, ją už 120 tūkstančių litų nupirkus iš savininkų ir restauravus. O vienintelio Lietuvoje lentinio dvaro pamatai sėdę, stogas skilęs perpus, pastatą graužia medžio grybas, vieną irstančią verandą jau teko nugriauti, tas pats gresia ir kitai.
A. ir V. Tupikams civilinėje byloje atstovaujantis advokatas Gintaras Žičkus lapkričio 26 dieną pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį ir nustatyti 240 tūkstančių litų kompensacijos dydį už visuomenės poreikiams paimamą turtą.
Nustatyta kainos riba
Dėl pasiūlymo buvo sprendžiama Šiaulių rajono tarybos posėdyje.
Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Jurgita Mickūnaitė, remdamasi teismų praktika, Tarybą informavo, kad asmeniui, kurio turtas yra paimamas visuomenės poreikiams, turi būti atlyginama taip, kad jis galėtų įsigyti lygiavertį turtą lygiavertėje aplinkoje.
Turto vertintojai nustatė, kad Tupikų butas vertas 66 tūkstančių litų.
Advokato pasiūlyme nurodomas 240 tūkstančių litų vertės butas yra ne Kuršėnuose, bet Šiauliuose, V. Kudirkos gatvėje.
Savivaldybėje nuspręsta, kad dera mokėti ne daugiau, kaip dviguba vertintojų nustatyta kaina – 130 tūkstančių litų.
Po karštos diskusijos Taryba pritarė, kad byloje būtų sudaryta taikos sutartis, ir nustatė didžiausią leistiną atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams turtą sumą – 130 tūkstančių litų. Ji ir bus siūloma teisme.
Teismo posėdis numatytas sausio 3 dieną.
Verslininko akibrokštai
Dar 2003 metų vasarą Šiaulių rajono savivaldybė nusprendė 1812 metais pastatytą Kuršėnų dvaro rūmų pastatą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą, restauruoti ir pritaikyti muziejui, amatų centrui.
Netrukus pradėta išpirkinėti jame gyvenusių žmonių butus. Tada prasidėjo nesibaigiančios derybos su Tupikais.
Verslininkas Artūras Tupikas Savivaldybei parašė raštą, kuriame nurodė, kad butas yra labai patrauklioje Kuršėnų miesto vietoje – parke, jis esąs labai brangus ne tik kaip materialus turtas, bet ir dvasiniu požiūriu. Todėl jis sutinkąs butą Savivaldybei parduoti už 300 tūkstančių litų.
Nors Savivaldybė jau buvo sutikusi su šia suma, A. Tupikas persigalvojo.
„Šiaulių kraštui“ parašius, kad, A. Tupikui nesutinkant parduoti buto, netenkama Norvegijos fondų paramos, verslininkas ėmė kelti dar vieną sąlygą: savivaldybė turinti iš darbo atleisti dienraščio žurnalistą bei jam, A. Tupikui, skirti sklypą Kuršėnų miesto centre.
Kai šiuos reikalavimus paskelbė „Šiaulių kraštas“, A. Tupikas nusprendė dar kartą nustebinti rajoną. Jis į Savivaldybę atnešė ir tada jos administracijos direktoriumi dirbusiam Antanui Šliautariui padovanojo margaspalvį sijoną.
A. Šliautaris tada sakė manąs, kad A. Tupikas šia dovana išreiškė nuomonę apie jį, nenutylėjusį apie A. Tupiko iškeltus reikalavimus Savivaldybei: „Aš kaip boba išpliurpiau visiems, tai dabar man už tą bobišką elgesį sijoną padovanojo“.
Norėjo atstovauti rajono žmonėms
2004 metais A. Tupikas su Darbo partijos vėliava pabandė patekti į Seimą. Iškopė į antrąjį Seimo rinkimų turą, bet čia pralaimėjo Rimai Baškienei.
Kuršėnų jaunimas dar dabar prisimena A. Tupiko akibrokštą, kai jis, plėsdamas savojo restorano aikštelę, betono nuolaužomis užvertė jaunimo įrengto amfiteatro šlaitą, aikštelę ir puoselėtą taką paventyje. Jaunieji kuršėniškiai surengė protesto akciją, kurioje juos palaikė ir suaugusieji.
Kai įrenginėjant amfiteatrą keli akmenys pro tvorą įriedėjo į A. Tupiko būsimo restorano teritoriją, verslininkas jam padarytą žalą įvertino 500 litų ir pareikalavo, kad ją atlygintų jaunimą šiam darbui subūrusios stovyklos organizatoriai. Reikalaujama suma buvo sumokėta.
Algimantas BRIKAS
