Ar metas šaukti ir moteris? Lietuva ruošiasi visuotiniam šaukimui – atsakė, ar žengsime Danijos pavyzdžiu

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir Lietuvos kariuomenės leitenantė Greta Dobilė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kariuomenės strateginei komunikacijai vadovaus Liutauras Bagočiūnas

Šaudmenų gamyba Giraitėje: Lietuva pasirašė susitarimą

Lietuva pirks naujus karinius lėktuvus: šimtai milijonų eurų brazilams – ką už juos gausime?

Šiuo metu šaukimas yra taikomas tik vyrams, bet pereinant prie tos Danijos idėjos, kad dabar jau šaukia ir moteris. Tai galbūt jūs galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, kaip jūs atėjote į kariuomenę?

G. Dobilė: Iš tikrųjų, tai šitas apmąstymas buvo pakankamai ilgas ir visada galvojau, visada man buvo įdomu kariuomenėje ir visada aš ja domėjausi.

Ir turbūt, kai tapau mama, tada pajaučiau dar didesnę atsakomybę už savo šeimą ir už savo aplinkinius, ir kas pasirūpins jais, jeigu ne aš, todėl ir pasirinkau šį kelią.

Dažnai pasitaiko įvairių mitų ir stereotipų – sako, ar moteris gali panešti tą didelę kuprinę. Su kuo jums teko susidurti? Ką galėtumėte tikrai paneigti?

G. Dobilė: Iš tikrųjų, kuprinė yra gana sunki, bet moterys karininkės taipogi yra labai stiprios. Turime karius – neskirstome jų į moteris ir vyrus, ir yra tikrai moterys labai stiprios, kas yra labai džiugu. Ir, tarkim, grįžtant prie fizinio netgi pasirengimo, tai moterų fizinio pasirengimo testų rezultatai yra 15–20 proc. aukštesni nei vyrų.

Tai ir juo labiau, kad gyvenam tokioje situacijoje, tokiu laikotarpiu, kada fizinė jėga kariui nebėra pirmas prioritetas, ar ne? Tai informacinės technologijos, kibernetinis saugumas ir panašiai.

Tai labai turime daug sričių, kur puikiai moterys tvarkosi ir, aš manau, kad tiesiog turim kares ir karius, ir visi yra vienodai lygūs ir reikalingi kariuomenėje.

Gerbiamas Dariau, jeigu, sakykime hipotetiškai, būtų įvestas moterų šaukimas, kalbant apie infrastruktūrą, ar reikėtų kažkokios irgi skirties, ar kitokios infrastruktūros? Mes kalbame, be abejo, apie taip pat lygius karius, bet galbūt kažkuo dar papildomai reikėtų tuomet?

D. Antanaitis: Danija yra viena iš Skandinavijos šalių arba, tiksliau, paskutinė Skandinavijos šalis, kuri įvedė visuotinį ir moterų šaukimą, nes ir Suomija, ir Norvegija, ir Švedija yra įvedusi beveik prieš dešimt metų.

Ir jeigu mes pažiūrėsime į Skandinavijos šalis, ten visų pirma ir stereotipų nėra tarp lyčių, kad vyrai yra viena, o moterys – tai yra skirtos tiktai gimdyti ir prie puodų stovėti, toks kažkoks tai kažkoks bedvasis daiktas, skirtas gimdyti ir viskas.

Ten yra atskiri dušai, tualetai ir gyvenamosios patalpos. Pas mus Lietuvoje tie stereotipai yra dar aukštesni tarp moterų ir vyrų, tačiau vėlgi, tai yra visuomenės ne problema, bet iššūkis, kurį turėsim įveikti.

Ir be abejo, kada tu esi kareivinėse, ir dar kažkas, ta atskirtis vis tiek turėtų būti. Ir kažkaip tai norisi ir moterims, ir vyrams tą privatumą savo išsaugoti. Be jokios abejonės, tos pačios kareivinės turėtų būti pritaikytos ir vyrams, ir moterims.

Medicininės paslaugos tam tikros irgi, ko gero, reikėtų atskirti vieną nuo kitos. Be abejo, reikia pasirūpinti, kad ir žmogaus orumas nenukentėtų tarnaujant kariuomenėje, nes kario negalima vertinti kaip daikto – jis ne plyta, o asmenybė.

Ir irgi reikia pažiūrėti, kad tas pilietis atėjo laikinai į kariuomenę, įgyti tam tikrus įgūdžius ir vėl grįš į visuomenę – todėl tas orumo išsaugojimas yra labai svarbus dalykas.

A. Pocius: Aš šioje vietoje galėčiau papildyti. Iš patirties operacijų rajonuose, kai mūsų kariai vykdavo į Afganistaną, ir ten būtent lauko sąlygomis, operacinėje aplinkoje, tai ten nebūdavo išskiriami konteineriai „moterų tualetai“, „moterų dušai“ ar ten „vyrų“ ir taip toliau.

Paprasčiausiai spręsdavo tokiu nerašytu susitarimu, kad moterys, kai ateina, sakykim, maudytis į dušą, tiesiog užkabina rankšluostį, kaip ženklą, kad duše yra moteris, ir vyrai tą žinojo, ir neina tiesiog, palaukia, kol moteris išeina iš dušo ir užleidžia vietą.

Tai būtent pratybų metu, kažkur tai laukuose, poligonuose ir taip toliau, ten tų atskirų dušų nepridarysi ir tualetų, tai todėl yra naudojamasi bendrai. Aišku, yra kabinos, bet šitie dalykai yra išsprendžiami.

Tai aš manau, kad čia tikrai turime peržengti stereotipus savo mąstyme ir ramiau žiūrėti į tai ir tiesiog tam reikia ruoštis.

Skandinavijos šalyse yra mažiau stereotipų, galbūt tikrai į tą lygybę žiūrima yra šiek tiek kitaip. Kokias jūs priežastis išskirtumėte, kad štai Skandinavijos šalys, jos įsivedė tą šaukimą pirmiau negu mes, Baltijos šalys, Lenkijos, kurios galbūt esame geografiškai tiesiog arčiau agresoriaus?

A. Pocius: Galbūt čia yra vis dėlto to sovietinio laikotarpio palikimas, nes ten tos linijos tarp vyro ir moters, požiūris į vyrą ir moterį buvo ryškiai skirtingos. Skandinavijos šalys, jos būtent galbūt anksčiau pradėjo tą mąstymą keisti ir perėjimas, sakyčiau, prie tokios mąstysenos, kad vyras ir moteris yra lygūs, ir ta emancipacija irgi ne tokių ryškių linijų.

Ir aš manau, kad prie to ateisime, nes vis dėlto jau 35 metai, kaip gyvename laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje, esame tikrai ir NATO narė, Europos Sąjungos narė ir aš manau, kad mes tikrai greitai vis tiek pasieksime tų pačių standartų ir savo mąstyme, ir tokiose srityse kaip kariuomenėje, šaukimas, vyrai, moterys, kaip ir skandinavai, kaip ir kitos demokratinės valstybės.

Tai aš manau, kad tiesiog reikia tam ruoštis, apie tai reikia kalbėti.

Gerbiamas Dariau, kaip jums atrodo, ar mes irgi artėjame prie to?

D. Antanaitis: Mes po truputį artėjame ir tai rodo tai, kad į kariuomenę ateina vis daugiau merginų ir moterų savo noru, ir aš manau, tai būtent ir rodo, kad pokyčiai visuomenės mąstysenoje keičiasi.

Tačiau vis dar yra gajus, kad ir kaip būtų gaila, bet tai yra gyvenimas. Mes galime gailėtis arba po truputį keisti tą požiūrį. Aš manau, tas pokytis įvyks anksčiau ar vėliau, aišku, norėtųsi greičiau, bet yra kaip yra.

Lietuvos kariuomenė buvo pateikusi duomenis, kad moterys sudaro 12,5 proc. viso bendro karių skaičiaus. O jūs pati, ar matote, kad daugėja moterų karių?

G. Dobilė: Taip, iš tikrųjų, kiekvieno šaukimo metu moterų skaičius didėja, ir smagu, kad moterys yra motyvuotos – jos žino, kodėl čia atėjo.

Ir pakankamai didelis skaičius moterų po šaukimo pasilieka profesinei karo tarnybai, tai kas tikrai yra sveikintina ir labai smagu.

Kalbant tiek apie vyrus, tiek apie moteris, kiek žmonių supranta, kad negali būti tarnyboje arba tiesiog dėl kitų priežasčių, kaip sakome liaudiškai, „atkrenta“?

G. Dobilė: Iš tikrųjų, tai nėra kažkokio konkretaus skaičiaus, būna labai įvairiai, realiai tai viskas priklauso nuo žmogaus vidinės motyvacijos.

Tai jeigu tu negali dėl kažkokios rimtos priežasties fizinės, kuri nėra sutvarkoma, tai taip, bet yra dalykų, kurie sutvarkomi ir kariai lieka, ir tęsia tarnybą.

Tai būtent jūsų nuomone, ar reikėtų to moterų šaukimo? Ir kaip jums atrodo, ar mes artėjame jau visai prie šito reikalo?

G. Dobilė: Iš tikrųjų, tai pakankamai platus klausimas, dar labai daug temų turėtų iki to būti išdiskutuota, bet aš manau, kad reikia ruoštis ne karui, o reikia ruoštis gyvenimui ir šaukimas yra puikus pasiruošimas gyvenimui, kadangi bazinio kurso metu karys praeina labai daug modulių ir tikrai labai puiki patirtis.

Ir jeigu ir nepasirinks tarnyboje, tai turės puikių įgūdžių gyvenimui – tai aš tikrai už tai.

Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.