REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo nario Broniaus Bradausko pareiškimas, kad Lietuva turėtų mokytis iš Baltarusijos kiekvienam sveiko proto žmogui turėjo pasirodyti kaip marsietiško diskurso pavyzdys. Atrodo, kad turėtume mokytis vėl būti totalitarinio rėžimo aukos. Su „sutvarkytais laukais“, su blizgančiais ūkiais, visiškai bukais žmonėmis, baimės būsena, prievarta, vergija ir deficitu.

REKLAMA
REKLAMA

Atgal į praeitį? Kas čia – dar vienas neadekvatus socialdemokratas (antras marsietis po B. Vėsaitės), ar tiesiog elementarus nesusikalbėjimas? Niekas čia nenusikalba. B. Bradauskas, be abejo, mano, kad jeigu restauruoji pilį – tai visa kita nesvarbu. Nesvarbu, kad persekiojama opozicija, kad terorizuojami žmonės, draudžiamas laisvas žodis. Jei viskas blizga (nors tai tik Potiomkino kaimas) – kam rūpi ta laisvė? Sausio 13- oji irgi – nulio verta. Tada žmonės kovojo ne už laukus, o už laisvę. Bet atrodo, kad visiškai nusišnekėti – jau socialdemokratinė taisyklė. Ką tik iš Baltarusijos grįžęs socialdemokratas taip susižavėjo ten esančia tvarka, kad galima įtarti, jog „tvarka bus“ tuoj taps socialdemokratiniu šūkiu. Įdomu kiek žmonių šitas lunatikas paklausė, ką jie mano apie Batkos rėžimą? Ar jis bent pasidomėjo, ką patys baltarusiai mano apie restauruotas pilis? Ne. Tokie žmonėmis nesidomi žmonėmis – jie nori juos „išmokyti“ tvarkos.

REKLAMA

Beje, ir į valdžią B. Bradauskas atėjo dovanodamas savo krašto žmonėms „dovanėles“. Dalyvaudamas kiekvieno šventėje ir ten rengdamas loterijas. Vėliau, kai net ir to neužteko, pirko dujų balionus, padėvėtą avalynę ir t.t. Kaip Batka – meilę pelnė už tai, kad buvo dosnus. Nors vėliau atsiėmė milijonais. Bet čia ne apie tai: klausimas visai kitas – ar mes tikrai turėtume mokytis iš Baltarusijos? Ne taip seniai teko pabuvoti Europos humanitariniame universitete, kuris yra tarsi Baltarusijos laisvo mokslo lopšys. Tik ne už Batkos pinigus. O už ES. Aišku, tokie traktoristai, kaip Batka ir B. Bradauskas – labai riboto mąstymo. Jiems nerūpi mokslas, jiems nerūpi laisvė, jiems iš viso niekas nerūpi, išskyrus pinigus ir savo asmeninį mundurą. Kai Minske vyko susidorojimas su opozicija, kalbinau pačius baltarusius, klausiau, ką jie mano apie tai, kas ten vyksta. Jie skausmingai prisipažino pavydintys Lietuvai laisvės ir to, kad nors čia tikrai yra daug problemų, bet lietuviai gali apie jas kalbėti ir turėti viltį jas išpręsti. Ten tokios vilties nėra. Ten žmonės iš viso neturi teisės ką nors spręsti. Sprendžia Batka.

REKLAMA
REKLAMA

Ar Baltarusijos ekonomika, valdoma Kremliaus, tikrai tokia nuostabi, kaip dažnai Lietuvoje kalba prorusiški ekskomunjagos? Čia anekdotas: Baltarusijoje tik paskutiniam Europos diktatoriui palankūs šunyčiai gali girtis sočiu gyvenimu. Šeimininkas juos pašeria, kad jie prižiūrėtų jo mini imperiją. Su tiek gamtinių išteklių Baltarusija galėtų pralenkti ne vieną valstybę, jei... jei nebūtų Batkos, kurio išmanymas ekonomikoje, kaip ir visur kitur – traktoristo, mužiko lygio.

Jei mes turėtume mokytis iš Baltarusijos, ar jie Lietuvoje veikiantį Europos humanitarinį universitetą laikytų vienu iš didžiausių savo šalies stebuklų? Jei ten būtų geriau, ar lietuviai neturėtų emigruoti į šią egzotišką šalį? Batka tikrai liepė visai tautai „susitvarkyti“ išorę, kad galėtų parodyti pasauliui, kokia graži jo šalis. Jis dar sutvarkė ir opoziciją, kad niekas per daug neaptarinėtų to, kas ten iš tiesų dedasi. Tik jam ne viskas išdegė: kad ir kaip tildysi liaudį, vis tiek kas nors ims ir pasakys Batkos kaimas yra nuogas! Nuoga tiesa ta, kad yra daug aspektų, kuriais tokie diktatoriai, kaip A. Lukašenka manipuliuoja norėdami įrodyti, kaip tauta juos myli. Tik jei tauta taip myli, kam reikia ją terorizuoti? Kam reikia visais būdais tildyti tuos, kas kalba ne taip, kaip norėtųsi?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje jau reikėtų priimti įstatymą, kuris draustų tyčiotis iš Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, nes jis buvo pats didingiausias įvykis šios šalies istorijoje. Jį, žinoma, vėliau užgožė aibė problemų. Bet tai nepakeičia pasiaukojusių žmonių ryžto ir jų mirtys negali tapti kiekvieno kvaištelėjusio oligarcho patyčių objektu. Dabar keistai tapo populiaru neigti, jog Lietuva išsivadavo iš SSRS jungo. Ir ši užsakyta propaganda negali nenervinti nė vieno, kas prisimena tuos įvykius. Jei kam nors patiko SSRS – ta pirmyn į motiną Rusiją, pamotę Baltarusiją, ar į Šiaurės Korėją. Man visai nejuokinga, kad SSRS norima pristatyti kaip kažką didinga. Tai imperijai jaučiu tik panieką ir neapykantą.

REKLAMA

Galima būti nepatenkintam dabartine šalies padėti, bet tyčiotis iš laisvės atgavimo – labai žema. Lietuva yra pavyzdys Baltarusijai, Rusijai ir kitoms autoritarinėms valstybėms, nes ji pirma sugriovė didžiausią pasaulio istorijoje totalitarinę valstybę. Už tokius pareiškimus, kad mes turėtume nusilenkti tam, kas mus traiškė tankais – reikėtų bausti. Visus, kurie neigia laisvės atgavimo faktą. Nes tai – ne sutrikusios atminties, ne adekvataus mąstymo, o užsakytos šmeižimo kampanijos dalis. Iš kur ji – neturėtų kilti klausimų. Ji iš ten pat, iš kur buvo parnešta saulė. Net šlykštu, kiek daug Lietuvoje yra tokių, kurie pardavę sąžinę už rublius ir baltarusiškus žvėrelius toliau pila pamazgas ant Lietuvos. Už tai reikėtų pilti atgal. Tiesiai į snukį.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų