Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.
Lietuva save laiko gera JAV drauge – derino politiką, finansus, išlaidas gynybai, Taivano klausimą. Dabar gauna lojalumo testą. Kaip tai vertinti?
Nemanau, kad turime priimti tai kaip antausį. Labiau tai atspindi turbūt prezidento Donaldo Trumpo administracijos savotišką diplomatinį veikimo būdą. Prie jo galbūt šiek tiek esame įpratę, bet aš manau, mes turime tą matyti kaip galimybę – galimybę būtent raštu pristatyti tai, kad Lietuva yra NATO sąjungininkė, kuri daugiau negu viršija prisiimtus įsipareigojimus. Lietuva yra priimančioji šalis Jungtinių Amerikos Valstijų kariams ir užtikrina jiems tikrai puikias sąlygas.
Man pačiam teko jas matyti, daug į tai investuota. Galimybės Lietuvoje ne tik amerikiečiams būti, bet ir treniruotis bei tobulėti yra tikrai labai geros. Lietuva yra ta šalis, kuri palaiko Jungtinių Amerikos Valstijų strateginę laikyseną ir daugeliu kitų klausimų. Tai šia prasme aš manau, kad ne veltui gana greitai, kiek žinau, išsiųsime atsakymus, nes tie atsakymai Lietuvai nėra sunkiai pateikiami.
Vašingtonas neatskleidžia klausimyno detalių. Kaip Lietuva pasirodys šiame lojalumo teste?
Manau, kad palankiai. Tekstu bus galima išdėstyti tuos pačius argumentus, kuriuos Vašingtonas žino. Tada jau Lietuva tikėsis, kad tai nebus tik vienkartinis atvejis, bet duos galimybę paveikti šiuo metu Vašingtone vykstantį procesą, susijusį su amerikiečių pajėgų Europoje peržiūra ir galimais pokyčiais, kur tos pajėgos gali būti dislokuotos.
JAV karių svarba Lietuvoje
Birželį iš Lietuvos išėjo 1000 JAV karių, liko keli šimtai. Ar atsakymų pateikimas padės susigrąžinti tuos karius?
Mes, aišku, negalime vienašališkai paveikti Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimų. Turime padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, net ne 100, o 120 proc., ir jau tada žiūrėti į platesnes tendencijas. Kariai, kurie yra dislokuojami Lietuvoje – kaip jūs ir minėjote, dalis išsirotavo, naujos rotacijos kol kas nėra – yra labai stipriai susiję su tuo, kas, pavyzdžiui, yra Lenkijoje. Tai yra pajėgos Lenkijoje, amerikiečių pajėgos, apie 10 000 karių.
Jeigu jos išliks arba galbūt didės, tuomet tikimybė, kad Lietuvoje dalis tų karių galės vienu ar kitu metu būti, išaugs.
Lygiai taip pat ir Vokietija – ten yra labai didelė Jungtinių Amerikos Valstijų karinė bazė, į ją ir dabar yra investuojami šimtai milijonų eurų. Tad jeigu tai išliks kaip vienas iš atramos pagrindinių taškų Jungtinių Valstijų pajėgoms Europoje, vėlgi tikimybė, kad dalis tų pajėgų atsiras ir kažkur mūsų regione, bus didesnė. Bet tam, kad mes turėtume gerą atskaitos tašką, reikia padaryti namų darbus. Ir aš manau, kad vėlgi Lietuva yra tikrai pirmūnė šita prasme.
Ar verta skubėti su atsakymais, jei klausimynas nukreiptas į D. Trumpo administraciją, o po rinkimų valdžią perėmę demokratai gali tai įvertinti nepalankiai?
Išradinėti dviračio turbūt mums nereikia. Mes tuose atsakymuose veikiausiai nieko labai naujo nepasakysime. Tuos pačius dalykus pakartosime, kurie skamba ir viešai, ir, reikia pridurti, nėra skaldantis veiksnys Jungtinėse Valstijose. Nes ir demokratai sutinka, kad NATO sąjungininkai turi išleisti daugiau pinigų gynybai – Lietuva yra tarp jų. Ir demokratai sakytų, kad įsigijimai iš Jungtinių Valstijų gynybos pramonės turi išlikti svarbus Europos gynybos stiprinimo elementas – Lietuva apie penktadalį įsigijimų šiuo metu vykdo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vertinant vertę.
Demokratai sakys, kad svarbu matyti Lietuvą kaip sąjungininkę, kuri, būdama sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, demonstruoja lyderystę, o ne tik prašo amerikiečių, kad jie kažką suteiktų ar duotų, bet pirmiausiai padaro tai, kas yra mūsų pačių rankose. Tai šia prasme aš nemanau, kad tie atsakymai skaldys ar bus tokie labai politiški, kad labai išskirtų prezidentą D. Trumpą ir tarsi sudarytų terpę kritikai iš Demokratų partijos pusės.
Poveikis NATO ir saugumui
Ar šis procesas nekelia grėsmės, kad NATO taps JAV prezidento palankumo klubu, o ne kolektyvinės gynybos aljansu?
NATO labai stipriai priklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo garantijų, logistinių ir kitokių pajėgumų. Be amerikiečių NATO funkcionuoti ir atlikti savo kertinę misiją – atgrasyti agresiją prieš NATO valstybes – būtų daug sunkiau. Priklausomybė yra didelė, bet per 1,5, beveik 2 antrosios kadencijos D. Trumpo metus mes matėme, kad, nepaisant labai aštrios retorikos NATO atžvilgiu, nepaisant kritikos sąjungininkams, vis tik amerikiečiai nei pasitraukė iš NATO, nei dramatiškai sumažino karių skaičių Europoje, nei nutraukė galiausiai žvalgybinę ir kitokią pagalbą Ukrainai. Tai rodo, kad Europos taip pat amerikiečiams reikia, ir dėl to pačių radikaliausių sprendimų grėsmė, aš manau, nėra tokia didelė.
Visą pokalbį išsgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
