Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su VSAT vadu Rustamu Liubajevu.
Pasieniečiai surado dar vieną kasamą tunelį. Ar juos kasa pavieniai migrantai, ar tai rimtesnis darbas?
Šių metų patirtis rodo, kad toks tunelis kasamas nuo 3 iki 5 dienų. Kasama pakankamai didelei migrantų grupei, naudojant labai paprastą technologiją – tiesiog rankomis kasama žemė arba smėlis.
Šie tuneliai dažniausiai naudojami didesnių grupių perbėgimui. Didžiausia prie tunelio sulaikyta grupė siekė 25 migrantus. Tai pakankamai dideli skaičiai, tačiau sunku suprasti, kodėl iki šiol naudojamas šis metodas. Tunelis yra vienkartinis dalykas: mes labai greitai nustatome jo buvimo vietą, jį užkasame ir užverčiame, todėl migrantai dažniausiai net nesugeba išsikasti iki paviršiaus Lietuvos teritorijoje.
Pažangios technologijos padeda išgirsti judesį po žeme
O ar žinoma, kas kasė paskutinį aptiktą tunelį? Pastebėjus pareigūnus, ten pabėgo apie 20 jaunų vyrų. Ar tai tikrai migrantai? Ir kaip jie gali kasti tokiose vietose, kur turėtų budėti Baltarusijos pasieniečiai?
Tai tikrai migrantai. Buvo sulaikytų asmenų, kurie jau spėjo išlipti iš tunelio Lietuvos pusėje.
Vertinant galimybes, galima drąsiai teigti, kad Baltarusijos režimas, jeigu ir nepadeda aktyviai, tai bent jau toleruoja tokią veiklą pasienio ruože. Be to, kasant tokį tunelį reikalinga ir tam tikra logistika: pristatoma mediena įtvirtinimams, kažkur gabenamas iškastas smėlis. Nematyti to tiesiog neįmanoma. Dėl to darytina išvada, kad Baltarusijos režimas ir jam pavaldūs pasieniečiai tokiais metodais ir toliau bando palaikyti įtampą, destabilizuoti situaciją mūsų šalyje bei pasiekti tam tikrų politinių tikslų.
Kiek tokių tunelių pastaruoju metu jau pavyko aptikti?
Šiais metais, nuo pavasario, aptikome apie 10 tunelių. Šiai dienai, remiantis turima informacija ir techninėmis stebėjimo sistemomis, bent trijose vietose fiksuojame po žeme vykstančius darbus – girdime tam tikrus balsus. Labai tikėtina, kad ten taip pat kasami tuneliai. Tiesiog belieka palaukti, kol migrantų grupė pabandys išlipti Lietuvoje, kur jie bus iškart sulaikyti.
Kaip pareigūnai pastebi tokius objektus? Juk patruliuojant po žeme nieko nematyti.
Naudojame stebėjimo sistemas, kuriose įdiegti seisminiai davikliai. Jie parodo, kad vyksta judėjimas arba ant žemės, arba po ja.
Be to, praėjusią savaitę pavyko išbandyti naują technologinį sprendimą – seisminį skenerį, kurį mums paskolino Lenkijos pasieniečiai. Lenkai su šia problema susidūrė dar užpraeitais metais ir įsigijo specialią įrangą. Ją išbandėme, prietaisas tikrai pasiteisino. Artimiausiu metu planuojame tokią įrangą įsigyti pačių reikmėms, kad galėtume dar tiksliau nustatyti kasimo vietas.
Tuneliai kasami ten, kur lengviausia rausti smėlį
Ar tie tuneliai naudojami tik migrantams, ar ir kontrabandai gabenti?
Vienas iš pirmųjų tunelių, kurį aptikome prieš dvejus metus labai specifinėje vietoje, buvo skirtas kontrabandai. Tačiau visi tuneliai, rasti šiais metais, buvo naudojami arba parengti būtent migrantų permetimui į Lietuvą.
Kokiame aukštyje ar gylyje jie kasami ir kurioje pasienio teritorijoje jų pasitaiko dažniausiai?
Tunelių ilgis būna įvairus, priklausomai nuo grunto. Ilgiausias mūsų pusėje aptiktas tunelis siekė iki 25 metrų. Įvertinus tai, kad kažkiek metrų iškasta ir Baltarusijos teritorijoje, bendras ilgis gali siekti 30–35 metrus. Tuneliai gali būti kasami ir gana giliai – giliausias siekė net 8 metrų gylį.
Dažniausiai tokie objektai aptinkami mūsų pietiniame flange – Varėnos pasieniečių rinktinės ruože, taip pat keli atvejai buvo Vilniaus rinktinės ruože. Jie kasami ten, kur lengviausia rankomis knisti žemę – t. y. kur vyrauja smėlis.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
