Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria paaugliai ir kaip stabdyti jų žiaurumą naujienų portalo laidoje „Dienos Pjūvis“ diskutavo psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.
Ar jaunimas laimingas?
Jūs dirbate „Jaunimo linijoje“, dėl kokių problemų Lietuvos jaunimas dažniausiai kreipiasi ir kokį galime iš to nubrėžti bendrą vaizdą? Ar mūsų jaunimas apskritai yra laimingas?
M. Kriščiūnas: Per metus „Jaunimo linijos“ sulaukia apie 50 tūkst. kreipimųsi. Dauguma jų – jauni žmonės, kurie mums tiek skambina, tiek raštu parašo. Pokalbių, temų įvairovė yra ganėtinai didelė, bet labai dažnai tos temos susiveda į tokias kelias bendras. Viena iš jų yra susijusi su santykiais.
Tai yra santykiai su artimaisiais, draugais, šeimos nariais, tėvais, taip pat meilės santykiai. Jaunieji suaugusieji ir darbe, ir moksluose, ir universitetuose turi santykių, kurie natūraliai iškyla. Be abejo, šalia to yra vienišumo dalis. Ji yra labai svarbi. Kadangi „Jaunimo linija“ teikia anonimišką, konfidencialią pagalbą, tai į mus neretai kreipiasi žmonės sakydami, kad tiesiog neturi su kuo pasikalbėti, negali su kažkuo pasikalbėti taip, kaip jiems tuo metu reikia.
Man atrodo santykių tema yra svarbi dalis. Daug kalbame apie tai, kad jauni žmonės jaučiasi vieniši. Tų priežasčių galima įvairių ieškoti, bet bet kokiu atveju vienišumas yra labai dažna tema. Be abejo, tarp tokių dažnesnių temų yra ir savižala, savižudybės rizika. Į mus tikrai neretai žmonės kreipiasi dėl to, bet ne vien tais atvejais. Tai reiškia, kad į „Jaunimo liniją“ visais atvejais, sunkumais galima kreiptis.
Kalbant apie tai, ar galima kažkokį bendrą portretą nupiešti? Man atrodo, verta pasižiūrėti į jaunų žmonių gyvenimą šiuo metu. Niekada jis nebuvo pernelyg lengvas, niekada jis nebuvo labai automatiškai vykstantis, visą laiką jauniems žmonėms reikėjo palaikymo, tam tikro pastiprinimo tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų, tiek iš kitų žmonių, kurie yra svarbūs. Man atrodo, kad yra svarbu suvokti, jog jauniems žmonėms niekada viskas savaime nesiklostė.
Juo labiau šiais laikais, mes galime pasižiūrėti į pasaulį, į globalinį visą foną. Tie patys jauni žmonės, apie kuriuos mes kalbame, yra išgyvenę pandemiją, dabar išgyvena neseniai prasidėjusį netoli mūsų karą, įvairūs globaliniai pokyčiai, dirbtinio intelekto atsiradimas, socialiniai tinklai – visi šitie dalykai atneša bendrą foną, kuris kuria įtampą, nežinomybę, neaiškumą.
Jeigu prie to pridedame bendruomenių sutrūkinėjimą arba sunkesnį bendravimą tarpusavyje, tai galima gauti tokią situaciją, kai yra kažkiek daugiau įtampos ir gali būti sunkiau atrasti žmones, kuriais yra lengva pasitikėti, kuriais galima pasitikėti, su kuriais galima pasikalbėti. Tai sukuria tokį emocinį foną, kuris yra labiau įtemptas. Žinoma, jis gali pasireikšti įvairiais būdais, ne tik kalbant apie smurtą, bet ir įėjimą į save, izoliaciją ir panašius dalykus.
Socialiniai tinklai ir gebėjimas bendrauti
Edvardas paminėjo socialinių tinklų įtaką santykiams. Ar jūs sutinkate su tuo, kad telefonai, kompiuteriai, visa internetinė erdvė riboja mūsų galimybes ir mokėjimą bendrauti su kitais?
M. Kriščiūnas: Aš manau, kad tai turi įtakos. Aš nesu visiškai už tai, kad tik riboja, nes dėl telefonų, technologijų mes galime pasikalbėti su žmonėmis, su kuriais mes niekada gyvenime nebūtume kalbėję. Be jokios abejonės, socialiniai tinklai turi įtakos. Daugybė tyrimų rodo, kad nuo tada, kai prasidėjo išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų banga, paauglių, jaunų žmonių psichikos sveikata pradėjo prastėti arba bent jau rodikliai pradėjo prastėti.
Tai kartais galima susieti su socialiniais tinklais. Bet kokiu atveju, mūsų gyvenimas yra įkūnytas. Mes turime kūną, komunikuodami su žmonėmis matome jų kūno kalbą, juos jaučiame visiškai kitaip nei ž susirašinėdami telefonu arba matydami tiktai plokščiame ekrane. Man atrodo, kad šitie dalykai tikrai turi įtakos nesusikalbėjimui ir sunkesniam pasiekiamumui.
Žinoma, yra bendras paradoksalumas, kad šiuo metu įvairiomis technologijomis mes esame labiau sujungti, nei bet kada anksčiau. Tas atsiskyrimas, vienišumo jausmas yra dažnesnis negu galbūt bet kada anksčiau. Ar vien tik neigiamos įtakos tai turi? Man sudėtinga pasakyti, bet ypač jauniems žmonėms jautrumas gali būti gerokai didesnis ir įtaka gali būti gerokai didesnė.
Kas gali paskatinti imti nusikalstamų veikų?
Dėl socialinių tinklų perspėja net žvalgyba, nes grėsmių ataskaitoje buvo nurodyta, jog pažeidžiamus vaikus gali įtraukti į tam tikras internetines grupes ir skatinti ekstremizmą. Kas gali paskatinti vaikus įsilieti į tokias grupes ir galbūt vėliau tam tikru užsakymu daryti nusikalstamas veikas?
E. Šidlauskas: Aš pratęsčiau kolegos paminėtus dalykus, kad yra daug bendravimo, bet paradoksaliai vis daugiau ir vienatvės. Tai nesako, kad žmogus tampa kažkoks socialus, integruotas, atranda prasmingus ryšius. Bendravimo daug, o prasmės mažai. Atsakant į jūsų klausimą, aš manau, kad vilioja tuo, jog pažada kažką tikro, jog bus tikri draugai, tikri dalykai, kažkaip tu pasikeisi, būsi ypatingas, kas paaugliui atrodo įdomu.
Tai yra vyresnis draugas, jis ieško atsparos gyvenime, kad kažkas jį išklausytų, suprastų, pritartų, palaikytų. Tada atsiranda smalsumo jausmas, noras laužyti taisykles, kas paaugliams yra labai būdinga. Jie ieško savos tapatybės, tokia yra raidos fazė, jie ieško galimybių, ribų. Jie dažnai maištauja ir čia atsiranda šansas: „Kovok prieš sistemą, ji yra supuvusi, bloga, mes tau siūlome alternatyvą, būk naujo pasaulio kūrėjas, geresnio pasaulio.“
Tai yra tokie idealistiniai motyvai. Plius, tas imituojamo ir įtikinančio draugiškumo kokteilis lemia tai, kad tokį paauglį lengva įvilioti į visokias nesąmones. Mes prisimename savižalos akcijas, beprasmes savižudybių bangas. Tarnybos įdarbino juos savo tikslams, kai dar būdavo žadamas ir finansinis atlygis. Gana svarbus momentas atsiranda, kai, pavyzdžiui, tėvai sunkiai dirba ar neturi pinigų, skiria per mažai, riboja, kad nešvaistytų. Tada čia atsiranda 50 eurų kaip iš giedro dangaus.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
