Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Saulius rašo:
"Galų gale, visiškai neaišku, kodėl tikrinių vardų rašyba originalo kalba tiko lietuviams 1918 m., kai daugiau nei 90 proc. lietuvių tautos gyveno kaime, neretai dar dūminėse gryčiose ir pasišviesdavo balanomis, ir kodėl tokia žalinga ši praktika tapo interneto, globalizacijos, informacijos greitkelių sąlygomis."
Sauliau, visiškai neaišku todėl, kad ano meto lietuvių niekas neklAusė, kaip jie norėtų skaityti kitomis kalbomis parašytus tikrinius vardus.
Antra vertus, lietuvių kalba kaime buvo gana gerai izoliuota nuo užsienio kalbos poveikio - vienintelis rimtesnis poveikio šaltinis galėjo būti nebent lietuvių giminaičių laiškai iš kitų kraštų, kuriuose buvo vartojami užsienio valstybių vietovardžiai ir asmenvardžiai.
Šių dienų, kaip jūs rašote, "interneto, globalizacijos, informacijos greitkelių sąlygomis", tokiai mažai kalbai kaip lietuvių vystytis sunku: yra daug garbingo amžiaus žmonių, kurie moka tik vieną užsienio kalbą, todėl skaityti ir suprasti kitomis jiems sunku, todėl jie, matydami transkripciją, jaustųsi pagerbti.
Jaunimui, kuris pradeda mokytis kalbų, tikrinių vietovardžių ar asmenvardžių rašymas lietuvių ir originalo kalba atliktų puikią šviečiamąją funkciją, ne tik padėtų išsaugoti kalbą.
Sutinku, kad lietuviškai visiškai aiškiai transkribuoti, pavyzdžiui, tokį vardą kaip Thandie Newton (Tiandy Njūton ar Tendi Niūtn) būtų sudėtinga (priklauso nuo to, kur šis žmogus gyvena, iš kur kilęs, kaip pats taria savo vardą), tačiau atsakomybė už transkripcijos išsiaiškinimą tenka tam, kas vartoja šį asmenvardį savo kalboje, straipsnyje ar pan. Jeigu transkripcija bus skirtinga, tai nėra blogai - skaitančiam ar klausančiam atsiranda proga daugiau pasidomėti apie vietovardį ir asmenvardį ir taip plėsti savo žinių akiratį.
Geros visiems dienos.
"Galų gale, visiškai neaišku, kodėl tikrinių vardų rašyba originalo kalba tiko lietuviams 1918 m., kai daugiau nei 90 proc. lietuvių tautos gyveno kaime, neretai dar dūminėse gryčiose ir pasišviesdavo balanomis, ir kodėl tokia žalinga ši praktika tapo interneto, globalizacijos, informacijos greitkelių sąlygomis."
Sauliau, visiškai neaišku todėl, kad ano meto lietuvių niekas neklAusė, kaip jie norėtų skaityti kitomis kalbomis parašytus tikrinius vardus.
Antra vertus, lietuvių kalba kaime buvo gana gerai izoliuota nuo užsienio kalbos poveikio - vienintelis rimtesnis poveikio šaltinis galėjo būti nebent lietuvių giminaičių laiškai iš kitų kraštų, kuriuose buvo vartojami užsienio valstybių vietovardžiai ir asmenvardžiai.
Šių dienų, kaip jūs rašote, "interneto, globalizacijos, informacijos greitkelių sąlygomis", tokiai mažai kalbai kaip lietuvių vystytis sunku: yra daug garbingo amžiaus žmonių, kurie moka tik vieną užsienio kalbą, todėl skaityti ir suprasti kitomis jiems sunku, todėl jie, matydami transkripciją, jaustųsi pagerbti.
Jaunimui, kuris pradeda mokytis kalbų, tikrinių vietovardžių ar asmenvardžių rašymas lietuvių ir originalo kalba atliktų puikią šviečiamąją funkciją, ne tik padėtų išsaugoti kalbą.
Sutinku, kad lietuviškai visiškai aiškiai transkribuoti, pavyzdžiui, tokį vardą kaip Thandie Newton (Tiandy Njūton ar Tendi Niūtn) būtų sudėtinga (priklauso nuo to, kur šis žmogus gyvena, iš kur kilęs, kaip pats taria savo vardą), tačiau atsakomybė už transkripcijos išsiaiškinimą tenka tam, kas vartoja šį asmenvardį savo kalboje, straipsnyje ar pan. Jeigu transkripcija bus skirtinga, tai nėra blogai - skaitančiam ar klausančiam atsiranda proga daugiau pasidomėti apie vietovardį ir asmenvardį ir taip plėsti savo žinių akiratį.
Geros visiems dienos.
lietuviškoje spaudoje (skirtoje žinoma lietuviams) turi būti rašoma taip kaip tariame, o skliausteliuose originalas. juk rašyti dažniausiai visiškai neištariamą originalą su apostrafu ir lietuviška galūne yra visiška nesamonė...
išsimiegok pončka su savo sapalionėm, neturi ka veikt ar ką. Kodėl aš skaitydamas lietuviška laikraštį turiu laužyt liežuvį skaitant kažkieno vardą su pavarde. Nevisigi poliglotai, kad perskaityt vokiškus, ispaniškus, lenkiškus ar prancūziškus vardus su pavardėm.
Ar grįšime ton pačion pelkėn?