Ne viskam galima pritarti, bet dėl prekių siūlau nepirkti tokių prekių kur nėra instrukcijos lietuvių kalba, aš pats taip ir darau, tai būtų geras paskatinamas tokioms įmonėms parengti nuorodas ir lietuvių kalba, pvz. Samsung labai mėgsta rusiškos meškos instrukcijas

Kecal, o Tamsta įsijunk tą savo įžymiąją VAIZDUOTĘ ir pabandyk suprasti, kad ir Goethe, ir Gėtė, ir Getė, ir Giotė - tas pats asmuo ;)
Ne visi turi tokias sąlygas tikrintis Wikipedijoje (beje, o kodėl kai ką sulietuvinai? Jei esi nuoseklus originalių pavadinimų gynėjas, tai ir čia rašyk kaip priklauso: Wikipedia). Ne visi turi sąlygas mokytis svetimų kalbų. Jei porą-tris kalba moka, tai čia tik menka dalis. O kaip tarti portugališkai vardą Jorge, ar žinai? ;)
Tampame ne tarpusavyje susikalbančia visuomene, o susirašančia. Tuo atveju, žinoma - koks skirtumas kaip sau mintyse kiekvienas taria kokią pavardę.

Nors man aišku, iš kur tas galingas žurnalistų ir vyr.redaktorių pasipriešinimas lietuviškam pavardžių rašymui. Nes reiktų įdarbinti išsilavinusius redaktorius, kurie aiškintųsi, kaip tariama kokia pavardė. O kam mums šiais laikais išsilavinusių žmonių žinios? Pripratome ryti pienburnių žurnalistų nurašytus paistalus.

Ar sunku visada greta sulietuvinto skliausteliuose
prideti originala?

Man asmeniškai karts nuo karto paskaityti "Respubliką" būdavo šlykštu, ir pirmiausiai (kaip keista!) dėl jų taikomos transkripcijos. Pats turinys smogdavo jau vėliau... Jeigu aš straipsnyje perskaitau pavardę ir geras 5 sekundes nesuprantu, apie ką visgi yra kalbama, tai jau yra problema. Manau, ne aš vienas toks esu. Žymiai baisiau yra sudarkyti tekstą, naikinant jo pagrindinę - informacinę - funkciją, negu tiksliai užrašyti pavardę, kurią po to kažkas kažkur neteisingai perskaitys. Tai - jau paties skaitančiojo išsilavinimo problema, gerokai mažesnė už tą skriaudą, kurią patiria skaitytojas, nebegalintis tekste atpažinti visame pasaulyje (ir jam pačiam) gerai pažįstamos pavardės...

Netgi nemokėdamas vengrų kalbos, savo laiku nepagailėjau truputėlio laiko išsiaiškinti, kaip maždaug tariamos tam tikros vengriškos pavardės. Net jeigu mintyse ištariu netaisyklingai, nuo to juk niekas kitas nenukenčia, o man - paskaita mokytis toliau. Ir sutiktam vengrui malonu pasakyti, kad žinau, kaip tariamas jo šalies pavadinimas... Pamatęs kokios nežinomos kalbos pavardę, visų pirma su malonumu įsijungiu VAIZDUOTĘ - tą nuostabų įrankį, kurį iš mūsų taip dažnai norima atimti, o jau po to galiu ramiai pasitikrinti kad ir kokioje "Wikipedijoje"... Nesijaučiu dėl to labai skriaudžiamas... atvirkščiai, aš džiaugiuosi...

"Lietuvintojai", atsitokėkit, daugiau pasibaisėtinų "Gečių", raižyte raižančių kiekvieno mokančio vokiečių kalbą ausį, mums tikrai nebereikia. Užtenka manyti, kad vien tik pasaulis turi taikytis prie mūsų - aš siūlau mokytis iš pasaulio ir patiems jį kartas nuo karto pamokyti... tada ir provincialumo mūsų šalyje, kurią nuoširdžiai myliu, liks kiek mažiau.

gerbtina, bet "ne į temą"... :))

siūlau lietuviškose mokyklose uždrausti mokyti užsienio kalbas kaip pakertančias tautiškumo pagrindus.
Kas už?

tie kurie nors kiek gerbia filmų meną sutiks, kad originalus garsas, įkalbėtas tikrų aktorių negali būti palygintas su kažkieno greitosiomis ant viršaus sudubliuotu tekstu. Tie, kurie nori įpiršti pasikeitimus, tikriausiai irgi žiūri rusų klasiką rusiškai... Logiškas pamąstymas: ką paskatintų dubliavimas? Tie, kurie gerbia filmą, bus priversti ieškotis originalių filmų kopijų, kuriuose jau net su žiburiu neberasime jokių lietuviškumo pėdsakų.
Įvyks panaši situacija kaip su kompiuteriais praėjusiame dešimtmetyje: lietuviškų terminų atsiradimams vėluojant, žmonės tiesiog pradėjo vartoti angliškus "printeris", "scaneris", "čatas", "websaitas", ir t.t. Ir šiuo atveju kalti ne žmonės, o savo laiku darbo nepadariusios institucijos. ̧ČIA yra problema! ir ji yra sprandžiama gerinant kalbos komisijos darbą, o ne naujais, iš praeito šimtmečio atkeliavusiais, draudimais.

na, sakykim, idealiu atveju liet. kalbos komisija atras (sukurs) visus trūkstamus garsus, visi žurnalistai išmoks nepriekaištingai (ar kas juos mokys? - ar tai numatyta?) versti pavardes iš pagrindinių kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų, rusų. Kaip darysime su vengriškomis, olandiškomis, islandiškomis, portugališkomis ir t.t - gal reikės sukurti specialią poliglotų komisiją, kuri lietuvintų pavardes iš visų likusių kalbų ir mokėti jai milijonus? Ar ne geriau būtų už tuos pačius pinigus pasirūpinti tautos lavinimu?

dėl Baudelairo: reikėtų nepamiršti, kad ta pati žurnalistė tarianti "Baudelairas" taip ir lietuvins šią pavardę... :)

gal nuo zodzio adam?