Gali. Jeigu nauja valdančioji koalicija įgyvendins tai, ką praėjusį penktadienį susitikime su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariais pažadėjo padaryti premjeras Andrius Kubilius. Jie teigė, kad valdančioji koalicija imsis įstatymų paketo, dėl kurių politikas ar valdininkas, gyvenantis ne pagal darbo pajamas ir, matyt, sugebantis prisidurti savo pragyvenimui iš valstybės bei mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigų, turės atsakyti prieš įstatymą. Toks asmuo privalės įrodyti valstybės institucijoms, jog mokesčių deklaracijoje nurodytas jo turtas iš tikrųjų sąžiningai uždirbtas, paveldėtas arba įsigytas, paėmus paskolą iš banko. Jeigu to šiam asmeniui įrodyti nepavyks, toks politikas ar valdininkas privalės grąžinti nesugebėtą deklaruoti turto dalį į valstybės iždą.
Iki šiol pagal esamus įstatymus toks asmuo galėjo tikėtis tik Mokesčių inspekcijos pabarimo, kad jo pajamų deklaracijoje surašytos pinigų sumos neatitinka realybės arba panašios į aukso lobio suradimą, esant valstybės tarnyboje. Po tokio pabarimo reikėjo tik surasti metodą, kaip skaičius deklaracijoje padaryti labiau įtikinamus, bet mažai kam rūpėjo, kokie aitvarai sunešė turtus nesąžiningiems politikams ir valdininkams. Blogiausiu atveju tokie asmenys galėti tikėtis tik kritikos žiniasklaidoje, kuri nuo jų nutekėdavo, kaip nuo žąsies vanduo.
Neabejotina, kad jeigu premjeras ir valdančioji koalicija ryžtųsi priimti iniciatyvas, kurias jis buvo paragintas padaryti susitikime su sąjūdininkais, tai būtų naujas etapas kovoje su politikų ir valdininkų korupcija, o į valstybės iždą galėtų įkristi milijonas po milijono papildomi litai socialinėms išmokoms ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms.
Ne vienas Lietuvoje, matyt, įvardintų politikus ar valstybinių įstaigų darbuotojus, gyvenančius ne pagal pajamas ir besipuikuojančius savo turtu. Jie nebijo teisėsaugos, nes tiki, kad problemų nebus, o jeigu jos ir kiltų, bus kas išgelbės. Šie asmenys juokiasi iš donkichotiškų STT pareigūnų pastangų, siekiant pagauti vagiančius iš valstybės. Korupcijai įrodyti reikalavimai tokie griežti, jog tai tampa neįmanoma misija.
Jeigu minėtas įstatymų paketas būtų priimtas, politikams ir valdininkams, kurie praeityje yra, matyt, apvogę valstybę, neliktų ir gelbėjimosi rato, vadinamo „senaties terminu“. Pavyzdžiui, buvusiam pajūrio „Sodros“ skyriaus vadovui, kuris dabar valdo dalį Neringos turto ir, matyt, žinodamas galimas naujas įstatymines iniciatyvas, dabar nori jį parduoti. Kiek tokių veikėjų yra Lietuvoje? Net ir tada, kai mėgę gyventi valstybės sąskaita politikai, įtakingi valdininkai ar jiems artimi asmenys būdavo pagaunami už rankos, matydavome, kaip vilkinamos šios bylos, siekiant sulaukti senaties termino. Po to teisiniai procesai būdavo nutraukiami ir šių bylų herojai vėl tapdavo visuomenės grietinėlės dalimi.
Mūsų partneriams Vakaruose nėra suprantama, kas Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinėse valstybėse įvardinama kaip senaties termino problema. Teisinėse demokratinėse valstybėse dažniausiai pakanka laiko korupcijos bylai išnagrinėti, teismai šių bylų specialiai nevilkina, o parlamentinė teisėsaugos ir slaptųjų institucijų kontrolė užtikrina, kad faktai apie aukšto rango pareigūnų korupciją nebūtų slepiami atsakingų pareigūnų stalčiuose. Todėl ir politikai, valdininkai bei kiti valdžios institucijų pareigūnai, pasisavinę pinigų iš valstybės, nesijaučia saugūs.
Lietuvoje nesąžiningi politikai ir valdininkai nebijo Mokesčių inspekcijos pastabų už neteisingai surašytas turto ar pajamų deklaracijas. Jie vis mažiau reaguoja ir į žiniasklaidos kritiką. Kyla klausimas, ar ne laikas nuo moralinių, etinių poveikių priemonių pereiti prie finansinių ir administracinių. Mūsų šalyje išaiškinamos verslo grupuotės, vengusios mokėti mokesčius, neteisingai pasinaudojusios Europos Sąjungos parama ar PVM lengvatomis. Laikas atėjo išaiškinti ir nesąžiningus politikus bei valdininkus, kurių nepavyko pagauti imant kyšius ir apiplėšiant valstybę
Minėtas teisinių aktų paketas leistų ir sąžiningiems politikams bei valdininkams lengviau atsidusti. Dabar visuomenėje stipriai įsigalėjusi nuomonė, kad visi jie, politikai ir valdininkai, yra vagys. Bet kiekvienas iš mūsų, susitikęs su valstybės pareigūnais, žino, kad tarp jų yra tikrai puikių, sąžiningų žmonių. Kaip ir tarp bet kurios kitos profesijos atstovų.
Sausio 13 dienomis prisimename tą entuziazmą, kaip žmonės iš visos Lietuvos važiavo ginti parlamento ir valstybės nepriklausomybės. Neretai yra klausiama, ar ir dabar mūsų parlamentas ir kitos valstybinės įstaigos būtų ginamos taip pat, kaip beveik prieš dvidešimt metų. Dažnai čia pat pareiškiama abejonių. Aišku, kad tomis dienomis žmonės gynė ne tik nepriklausomybę, bet ir savo svajose išnešiotą, išpuoselėtą teisinės demokratinės valstybės viziją. Bet teisingumo mūsų valstybėje labai stinga. Kaip ir realios kovos su aukštųjų pareigūnų korupcija. Todėl minėtos įstatymų pataisos tikrai padidintų pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios, atskirdamos nesąžiningus valdžios pareigūnus nuo sąžiningų.
Kyla klausimas, ar naujai valdžiai pakaks vidinių jėgų tokioms įstatymų pataisoms priimti. Tarp valdančiosios koalicijos partijų vadovų yra, matyt, ir tokių, kurie žino, kaip prieiti prie valstybės lėšų ir panaudoti juos savo poreikiams. Taip pat ir vengiančių mokėti visus mokesčius. Jie supranta, kad minėtos pataisos gali anksčiau ar vėliau atsisukti prieš juos pačius. Todėl labai svarbi tampa visuomenės parama, kad būtų priimti įstatymai, atnešantys daugiau teisingumo į mūsų valstybę. Norėtųsi tikėtis, kad tokius įstatymus palaikys ir opozicija Seime, ypač ta, kuri skelbia siekį matyti daugiau teisingumo Lietuvoje.
