Apie tai laidoje pasakojo Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis.
Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?
Naftos kaina biržoje kiek nukrito dėl Trumpo pažadų susitarti su Iranu ir atidaryti Hormuzo sąsiaurį – iki kiek mažiau nei 100 dolerių už „Brent“ rūšies naftos barelį. Kas vyksta, jūsų akimis?
R. Kuodis: Apie tai jau seniai kalbame – reikia žiūrėti į perdirbėjų maržas, nes iš esmės nafta nebrango tiek, kiek brango galutiniai produktai. Netgi atmetus valstybių akcizų politiką, perdirbėjų maržos yra paaugusios maždaug tris–keturis kartus.
Čia kalbu apie specialistams žinomą „crack spread“. Jeigu klausytojai nori pasižiūrėti, kaip jis dabar atrodo, paieškos lange įveskite, pavyzdžiui, „3-2-1 crack spread“. Tai parodo, kiek, perdirbdami tam tikrą kiekį naftos ir iš jo pagamindami dvi dalis benzino bei vieną dalį dyzelino, gauna perdirbėjai.
Jeigu tradiciškai jis būdavo apie 20 dolerių už barelį, tai dabar – 40–60. Dabar kalbama apie specialų mokestį perdirbėjams, bet Europa viską daro lėtai. Aišku, tokiems dalykams reikia būti pasiruošus iš anksto – paspaudi mygtuką ir kažkas jau galėtų veikti.
Bet kol to nėra, perdirbėjams tikrai yra aukso amžius, nes ypač dyzelino tiekimas yra sutrikęs dėl Ukrainos ir Rusijos karo. Prie to prisideda ir gamyklų sprogdinimai. Aišku, mus šiek tiek gelbėja faktas, kad labai išmintingai elgiasi Kinija. Ji turėjo didelius produktų rezervus ir dabar juos naudoja, kaip ir JAV.
Jeigu Kinijos elgsena nebūtų pasikeitusi, tai Hormuzo sąsiaurio situacija ir dabar dar užsidarantis antras sąsiauris mums būtų sukėlę gerokai didesnį šoką. Tačiau jį smarkiai sušvelnino Kinijos politika ir apskritai šalių bandymas naudoti turimus rezervus. Klausimas, kas bus, kai šie dalykai baigsis, nes rezervai nėra begaliniai. Iki to laiko tikėkimės, kad kažkas ten išsispręs.
Ar ankstesnės kuro kainos grįš?
Vieni sako, kad ta kaina negrįžtų ir greičiausiai dar ilgai negrįš. Kokios jūs nuomonės šalininkas?
R. Kuodis: Aš esu išeičių ieškojimo, o ne virkavimo šalininkas. Tiek metų siūliau tai pačiai Lietuvai pagalvoti apie greičio mažinimą autostradose, kad smarkiai sumažintume degalų vartojimą, ir apie sunkvežimių perkėlimą ant geležinkelių. Tai turi net tokios šalys kaip Indija, atrodytų, nelabai išsivysčiusios.
Reikia, kad kuo mažiau reikėtų ypač dyzelino, nes išeičių tikrai yra. Kaip sako energetikų klišė, energijos mums nereikia – mums reikia jos produktų. Kitaip tariant, mobilumo, šviesos, šilumos. Šiems dalykams pasiekti yra alternatyvų.
Apie jas seniai buvo laikas galvoti, taip pat ir klimato kaitos kontekste, ir dėl to, kad Europos Komisija tuoj pradės mums išrašinėti rimtas baudas už taršą transporto sektoriuje. Bet kol kas politikai atsipūtę. Priešingai – susisiekimo ministras siūlo didinti greitį autostradose. Tai yra visiškai ėjimas priešinga kryptimi, padedantis agresoriams ir kenkiantis Lietuvai, nes mūsų laikas nėra vertas to greičio, kurį kartais matome autostradose.
Europa mėgsta atsibusti po fakto ir tada kažką desperatiškai bandyti daryti, bet tam reikia rimto pasiruošimo. Nei geležinkeliai, nei sunkvežimių transportavimas geležinkeliais savaime neatsiras.
Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą valdo Lenkijos Vyriausybės kontroliuojama įmonė, ir čia, matyt, valdžiai taip pat yra tam tikras galvos skausmas. Kaip apie tai tiesiai šviesiai pasakyti lenkams?
R. Kuodis: Mums nereiktų sakyti, jeigu būtų europinis sprendimas. Dabar girdžiu, kad jis ruošiamas. Klausimas, kada jis pasirodys. Jeigu būtų europinis sprendimas, Lietuvai ir Lenkijai net nereikėtų apie tai atskirai kalbėtis.
Ar reikia didinti akcizą?
Lietuva planuoja didinti akcizą. Ką daryti su akcizu? Jūsų nuomone, judinti, nejudinti ir į kurią pusę?
R. Kuodis: Su dyzelino akcizu, man atrodo, yra perlenkta. Šiandien Biudžeto ir finansų komitete buvo skaidrės apie tai, kaip smarkiai atidavėme rinką lenkams. Apie tai irgi daug metų kalbu.
Bent jau nuo tada, kiek esu Seime, nuo pirmos dienos kėliau klausimą, ar mūsų akcizų politika maksimalizuoja biudžeto pajamas. Man atrodo, kad ne. Dabar renku tam faktus ir tam tikrus Finansų ministerijos skaičiavimus.
Man atrodo, kad galėtume surinkti kažką panašaus ir dar padėti ekonomikai, jeigu iš esmės kopijuotume lenkų akcizų politiką. Taip, man nepatinka, kad kai kurios šalys nesilaiko europinės dvasios ir pertempia paklausą į savo pusę.
Bet jeigu Europa akivaizdžiai su tuo nesusitvarko nei PVM, nei akcizų srityje, nes šalys daro, ką nori, ypač prieš rinkimus, reikia įjungti lošimų teoriją, akis už akį, ir pradėti susigrąžinti paklausą atgal, tiesiog vienas prie vieno kopijuojant kaimyninių šalių politiką.
Nuo to biudžetas iš esmės net nenukentėtų. Čia ir yra paradoksas. Šita baimė, iš to, ką matau, yra nepagrįsta. Kitaip tariant, su mažesniu akcizu susigrąžinę tranzitinio transporto rinką, kurią turėjome 2024 metais ir anksčiau, galėtume situaciją pakeisti.
2025 metais buvo pridaryta klaidų, atsirado kažkokių keistų CO₂ dedamųjų, nors pats akcizas jau yra CO₂ dedamoji. O dyzelis CO₂ prasme netgi švaresnis už benziną. Tai bent jau benzinui turėjo būti dedama dedamoji, jeigu jau kažkas vyko derantis su Europos Komisija.
Tai neatrodo kaip protinga pasekmė. Taigi, sakau, lazda yra perlenkta ir dabar tiesiog kenkiame ekonomikai, mainais negaudami naudos.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
