Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ambasadorius, signataras Vytautas Plečkaitis ir prof. Tomas Janeliūnas.
Kaip manote ar 2026 metais išvysime karo pabaigą?
V. Plečkaitis: Galima pasakyti, ką galvoja žmonės. Vieni mano, kad baigsis, kiti – kad ne. Nenoriu, kad nuskambėtų pernelyg gudriai, bet manau, kad paskutinis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas su Donaldu Trumpu suteikė nedidelę viltį, jog santykiuose įvyks kažkas pozityvaus.
Kai amerikiečiai susitars su ukrainiečiais, bus galima tartis ir su rusais, nes Trumpas Rusijai nėra abejingas žmogus. Kita vertus, tikriausiai esama susitarimų tarp Trumpo ir Vladimiro Putino, kurių mes nežinome ir kurie nebuvo viešinami po jų susitikimo Aliaskoje.
Tai, ką jie ten kalbėjo, vyko labai ilgai – kiek žinau, vienu metu net buvo atsisakyta vertėjo, vertėjavo jų padėjėjai, tai buvo labai slaptas ir tik juos liečiantis susitikimas. Politologai ir kiti informuoti asmenys iš tiesų nieko nežino, todėl lieka daug vietos spėlionėms.
Kai kalbame apie Ameriką ir Trumpą, yra daug nežinomųjų, nors atrodo, kad Amerika žinoma šalis, daugelis ten važiuoja ir prekiauja, tačiau dabar ji kitokia. Ji keičiasi ir kartu keičia pasaulį, tai yra Trumpo požiūris.
O kokį pasaulį jis nori matyti?
V. Plečkaitis: Jis nori matyti tokį pasaulį, kuriame dominuotų jis pats ir Amerika.
Tomai, kaip manote jūs?
T. Janeliūnas: Tai vienas svarbiausių klausimų. Sakyčiau, kad galime turėti gana rimtą tikimybę, jog bent laikinos paliaubos Ukrainoje gali būti užfiksuotos. Kol kas Maskva ir Putinas nerodo ženklų, kad būtų linkę nusileisti dėl esminių Rusijos interesų – siekio užvaldyti Ukrainą jei ne karine, tai bent politine prasme, tačiau kitais metais Rusija gali vis ryškiau susidurti su savo problemomis tęsiant karą – tai gali tapti pretekstu laikinoms paliauboms.
Jos greičiausiai bus naudojamos tam, kad Rusija galėtų persigrupuoti, sumažinti resursų švaistymą ir galbūt pereiti prie politinių metodų. Pavyzdžiui, ruoštis galimiems politiniams pokyčiams Ukrainoje, rinkimams, tikintis sukelti ten sumaištį ir chaosą.
Po rinkimų Ukrainoje gali būti daug nepatenkintų žmonių, kurie išsakys karo metu sukauptas nuoskaudas. Tai galėtų būti palanki terpė Rusijai siekti savo tikslų kitomis priemonėmis.
Ar teisinga sakyti, kad nors dažnai manoma, jog Amerika izoliuojasi, Trumpui vis dėlto svarbu išlikti numeriu vienu ir neužsidaryti nuo pasaulio?
V. Plečkaitis: Taip, Amerika neužsidaro. Jis, kaip stipriausios valstybės prezidentas, atsirenka, su kuo jam naudinga prekiauti ir bendrauti. Jis skirsto žmones ar valstybes į tas, kurios kažką reiškia, kažką gali duoti ir iš kurių galima išpešti naudos bei didesnį pelną – ne veltui jis yra ne tik prezidentas, bet ir verslininkas.
Tas verslas jam sekasi gana sėkmingai – jis tapo milijardieriumi, jo komandoje taip pat vyrauja milijardieriai ir jų požiūris į santykius su kitomis valstybėmis remiasi šiuo aspektu. Negalima sakyti, kad Amerika izoliuojasi, ji tiesiog renkasi kitus partnerius. Su rusais visiems buvo sunku, bet Trumpas mano, kad jam pavyks sudaryti abiem pusėms naudingą verslo sandorį.
Manoma, kad Putinui dabar nenaudinga baigti karą. Kodėl jis turėtų tai daryti?
V. Plečkaitis: Nežinau, bet pati Rusija silpsta, karas ją sekina, nežinia, kiek ji dar bus pajėgi kariauti. Nors resursų prasme Rusija yra milžiniška valstybė ir šiuo požiūriu stipresnė už Ukrainą, jos ekonomika ir finansai yra prastoje situacijoje.
Prieš kelerius metus žmonės sakė tą patį, bet ji vis dar nesubliuško – visgi Rusijos nuvertinti negalima. Kita vertus, Ukraina be europiečių paramos ir ginklų tiekimo vargu ar ilgai išsilaikytų. Iš esmės vyksta susidūrimas tarp Europos bei Ukrainos ir Rusijos.
Taip pat yra ir Trumpas, kuris oficialiai siekia būti tarpininkas, bet dažnai stovi Rusijos pusėje. Tai sudėtinga politinė situacija, kurią sunku paaiškinti, todėl apsiribojama spėlionėmis, sunku tiksliai nubrėžti, kokios politikos laikosi Amerika.
Ar Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Valerijaus Zalužno grįžimas į Ukrainą sausį gali signalizuoti apie artėjančius prezidento rinkimus? Ar Putinui gali prireikti pauzės kare? Kaip vertinate neseną puolimą prieš valdančiuosius ir Putino bandymą parodyti Trumpui, koks nesukalbamas partneris yra Zelenskis?
T. Janeliūnas: Manau, tai tikslingai nukreipta į Trumpo emocijų manipuliavimą. Akivaizdu, kad Trumpas laiko Putiną vienu iš neliečiamų pasaulio lyderių. Net melagingi pranešimai apie ukrainiečių bandymus pakenkti Putinui gali sukelti Trumpo priešiškumą Zelenskiui, rusams tokios manipuliacijos puikiai sekasi.
JAV politikoje dabar turime lyderius, kuriais lengva manipuliuoti, kurie nėra psichologiškai stabilūs ir reaguoja į tai, ką mato čia ir dabar. Ši situacija Ukrainai nepalanki, bet stebėtina, kaip ukrainiečiams pavyksta išlaikyti balansą tokioje atmosferoje.
Prisiminkime pirmuosius Zelenskio ir Trumpo susitikimus, parodytą neapykantą, bet ukrainiečiai vis tiek sugeba išlaikyti JAV dėmesį, ginti savo interesus ir rasti alternatyvų paramos nutraukimui. Pokyčiai fronte per metus nėra įspūdingi, o tai paneigia rusų propagandą apie greitą karo pabaigą. Politiškai ukrainiečiams pavyksta išlaikyti JAV jei ne kaip pagrindinę rėmėją, tai bent ne kaip priešininkę.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
