Volodymyras Zelenskis

Ukraina neplanuoja atiduoti Rusijai savo teritorijos mainais į tuščius pažadus baigti karą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. „Atiduoti Putinui vieną ar kitą Ukrainos žemę, kad jis sustabdytų karą – to nebus. Ir tai nėra sprendimas. Tai pauzė. Kaip po 2008 m. ir Gruzijos. Kaip po 2014 m. ir Krymo bei Donecko“, – sako jis. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainai reikia garantuotos karo pabaigos. „Mums, Ukrainai, Ukrainos vaikams reikia garantuoto saugumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pajuokavo, kad JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas yra ne ką prastesnė oro gynybos priemonė nei „Patriot“, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis kalbėjo penktadienį Kyjive. V. Zelenskis ketvirtadienį priėmė K. Kelloggą. „Noriu ypač padėkoti generolui Kellogui. Anksčiau to nežinojome, bet paaiškėjo, kad JAV turi ne blogesnę oro gynybą nei „Patriot“. Apie tai tikrai kalbama kiekvieną kartą, kai jūs čia esate.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalies sąjungininkai turėtų spausti Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo Rusijos kolega Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti visą Ukrainą, įstrigus Vašingtono pastangoms sustabdyti rusų invaziją.  „Putino tikslas – okupuoti visą Ukrainą. Ir kad ir ką jis kam nors sakytų, akivaizdu, kad jis tiesiog nebegali sustabdyti karo mašinos, nebent būtų priverstas iš esmės pakeisti savo asmeninius tikslus“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino mokytojai nesutrukdė jam tapti žudiku bei karo nusikaltėliu. Pasak jo, V. Putinas ne tik ignoravo europietiškas vertybes, bet ir suformavo agresyvią politiką, kuri vedė Rusiją į karus su kaimyninėmis valstybėmis. V. Zelenskis pareiškė, kad V. Putino išsilavinimas nė kiek nepaveikė Kremliaus vadovo taip, kad šis nesukeltų karų, rašo „Unian“. „Visi mes galime rasti informacijos apie Putino mokytojus.

Pigūs Rusijos dronai atskleidė NATO silpnybes: Aljanso šalys buvo priverstos panaudoti milijardus kainuojančią ginkluotę, kad numuštų dronus. Ekspertai įspėja – tokia taktika neefektyvi, o Ukraina rodo, kad su šia grėsme galima kovoti daug paprasčiau ir pigiau. NATO narės neturi ekonomiškai efektyvių priemonių kovoti su pigiais Rusijos bepiločiais orlaiviais. Rusijos dronai įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti kelių milijonų vertės ginkluotės sistemomis.

Vėliausias dideles bendras karines pratybas Rusija ir Baltarusija surengė 2022 metais, o Maskva vos po kelių dienų pasiuntė savo karius į Ukrainą. Dabar abi artimos sąjungininkės vėl rengia karines pratybas, taip padidindamos įtampą regione. Karinių pratybų, pavadintų „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“, aktyvioji fazė Baltarusijoje prasideda penktadienį ir tęsis iki rugsėjo 16 dienos.

Rusijos dronų ataka Lenkijoje tam tikra prasme primena 2014-ųjų įvykius Kryme, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, rašo UNIAN. „Mano nuomone, baisiausia tai, kad šis puolimas primena Krymą. Psichologiškai. Kuo tai skiriasi? Tiesiog dabar vyksta technologinis karas. Dabar nereikia žmonių žaliose uniformose, „žaliųjų žmogeliukų“, kaip juos vadino, kurie tiesiog įžengė į jūsų teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Varšuva kai kuriuos rusų dronus numušė.  „Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiau ginkluoto konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pridurė, kad Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį ir kad šaliai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų, skelbiama „Sky News“. „Tai, kad šie dronai, kurie kėlė grėsmę saugumui, buvo numušti, keičia politinę situaciją. Todėl sąjungininkų konsultacijos virto oficialiu prašymu aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį“, – sako D. Tuskas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku aptaręs dronų ataką Lenkijoje. Jis taip pat kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, Italijos premjere Giorgia Meloni ir NATO vadovu Marku Rutte. Anot jo, D. Tuskas informavo apie pasekmes ir žinomas aplinkybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakartojo, kad manė, jog karą Ukrainoje pabaigti bus lengviau nei pasirodė. Apie tai jis kalbėjo interviu „77 WABC“, skelbia UNIAN. D. Trumpas vėl gyrėsi, kad jam neva pavyko užbaigti septynis karus. Jis teigė, kad manė, jog karą Ukrainoje išspręsti bus lengviausia, nes jis esą puikiai sutarė su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Anot D. Trumpo, taika jau yra labai arti, tačiau V. Putinas vis tiek atakuoja Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį „ABC News“ išleistame interviu pasakojo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiajam pasiuntiniui Steve‘ui Witkoffui, kad iki metų pabaigos užims Donbasą. „Kaina – metai ir milijonas žmonių. O jei ne metai, o greičiau, tai tiesiog daugiau žmonių. Ne milijonas žmonių, o du milijonai, trys milijonai lavonų. Štai kokia to kaina“, – apie rusų galimybes užimti Donbasą sakė V. Zelenskis.

Per Rusijos smūgį rytinėje Ukrainos Donecko srityje antradienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, antradienį socialiniuose tinkluose paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Maskva šią pramoninę sritį laiko Rusijos dalimi, nors ir neturi visiškos jos kontrolės. Kyjivas teigia, kad Kremlius sutelkė 100 tūkst. karių svarbioje fronto linijos vietoje prieš naują puolimą.  „Žiaurus Rusijos aviacijos smūgis panaudojant aviacinę bombą prieš Jarovos kaimiškąją gyvenvietę Donecko srityje.

Antradienį Rusija surengė siaubingą smūgį Donecko regione. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad su kiekvienu smūgiu Vladimiras Putinas gauna naują leidimą tęsti karą. Rusai smogė Jarovos kaimui valdoma bomba. V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius imtis naujų sankcijų prieš Rusiją ir spausti Kremlių baigti karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad yra svarbu paversti tarptautinius palaikymo pareiškimus konkrečiomis sankcijomis Rusijai už naujausius jos išpuolius prieš Ukrainą. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė savo vakariniame kreipimesi. „Svarbu tai, kad šiandien mūsų partneriai plačiai reagavo į šį smūgį. Akivaizdu, kad Rusija bando sukelti skausmą Ukrainai dar įžūlesnėmis atakomis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas kare su Ukraina – gauti visišką kontrolę šalyje, pareiškė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis. Todėl, jeigu Ukraina nėra okupuota, tai yra šalies pergalė. „[Putinas], žinoma, nori mus visiškai okupuoti. Jam tai būtų pergalė. Kol jis to negali padaryti, pergalė yra mūsų pusėje. Todėl mums išlikimas yra pergalė. Nes mes išgyvename dėl savo tapatybės, savo šalies, savo nepriklausomybės“, – sakė V. Zelenskis interviu ABC News.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „ABC News“ pakomentavo JAV ir Rusijos lyderių susitikimą akis akį, kuris vyko Aliaskoje rugpjūčio 15 dieną. Anot V. Zelenskio, su Donaldu Trumpu susitikęs Vladimiras Putinas gavo tai, ko norėjo. „Gaila, kad Ukraina ten nedalyvavo, nes manau, kad Trumpas davė Putinui tai, ko jis norėjo“, – sakė Ukrainos prezidentas.  „Putinas norėjo susitikti su Trumpu ir jis tai gavo“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu Rusija daugiausiai taikosi į Ukrainos energetiką, rašo „Ukrainska Pravda“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad po naujausios masinės Rusijos atakos Ukrainoje yra nepatenkintas. Rusija sekmadienio naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus. Per ataką žuvo keturi žmonės ir užsidegė Ukrainos ministrų kabineto pastatas, kuriame įsikūrusi vyriausybė Kyjive. „Nesu patenkintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad pasikliauja ryžtingu JAV atsaku į naujausią masinį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą. Rusija naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus: sekmadienį žuvo keturi žmonės ir užsidegė pastatai vyriausybės komplekse, kuriame įsikūręs Ukrainos ministrų kabinetas.

Daugiau kaip 800 dronų ir 13 raketų šiąnakt skriejo į Ukrainos teritoriją. Tai – masiškiausia agresorės ataka nuo invazijos pradžios. Pirmą kartą apgriautas valdžios simbolis: dronas rėžėsi į vyriausybės pastatą. O Kyjivas sudavė dar daugiau smūgių strategiškai svarbiai Rusijos energetikos infrastruktūrai, kliuvo ir „Družbos“ magistralei. Ukrainos pajėgos fejerverkais pradeda nakties puolimą prieš agresorę Rusiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai po didžiausios per visą karą Rusijos atakos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie tolesnį transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą, kuris padės daryti realų spaudimą Rusijai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai parašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Kopenhaga, Paryžius, Užhorodas. Pirmiausia – susitikimas su mūsų draugais iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto. Toliau – daugiau nei 35 valstybių koalicija.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė vėl plieskia diskusijas dėl trumpesnės – 4 darbo dienų savaitės. Esą sparčiai tobulėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas, jau dabar kai kuriose srityse išstumiantis žmones, turi padėti atsisakyti dabartinės penkių darbo dienų savaitės. Paskirtoji premjerė sako, kad darbdaviai dėl to turi susiprasti patys, o jei ne – ilgainiui įsikiš valstybė.

Portale „Bild“ pranešama, kad Vokietijos politikas Markusas Söderis kategoriškai atsisako siųsti Vokietijos karius į Ukrainą. Tačiau jis siūlo alternatyvą: karo tarnybai tinkami ukrainiečiai galėtų grįžti į gimtinę kovoti už savo šalį. „Siekiant užtikrinti saugumą jų pačių šalyje, yra teisėta svarstyti galimybę grąžinti karo tarnybai tinkamus ukrainiečius į tėvynę“, – teigia M. Söderis.

Laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje partizanai smogė okupantų karinei logistikai, sunaikindami relių spintą Luhansko–Stanycjia Luhanskos geležinkelio ruože, praneša „Ukrinform“.    ...

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, nerimo nuotaikos tvyro ir Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras ramina – anot jo, pratybų metu užpuolimo grėsmė mūsų šaliai yra maža, nes Rusija didžiąją dalį savo karinių pajėgumų yra sutelkusi Ukrainoje. Pranešama, kad provokacijų tikimybė išlieka ir prieš, ir po pratybų, kurios, kaip skelbiama, vyks rugsėjo 12–16 dienomis Baltarusijos teritorijoje.

Jei tarp Rusijos ir Ukrainos būtų sudarytas taikos susitarimas, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios vadovauti didelės buferinės zonos Ukrainoje stebėsenai, kad apsaugotų šalį nuo pakartotinių Rusijos užpuolimų, skelbia amerikiečių transliuotojas „NBC News“, remdamasi keturiais asmenimis, susipažinusiais su šiais planais. Leidinys paaiškina, kad buferinė zona bus didelė demilitarizuota teritorija Ukrainos viduje, kuri skirs Rusijos ir Ukrainos teritorijas.

Net kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), „Rusijos draugų“, ypač Vengrijos, pozicija šiuo klausimu yra keista, per bendrą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa spaudos konferenciją po trumpo susitikimo Užkarpatėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie dabar sutinka su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie priima realybę taip pavėluotai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad bet kokios Vakarų pajėgos, dislokuotos Ukrainoje, taptų „teisėtais“ Maskvos puolimo taikiniais, taip įspėdamas Kyjivo sąjungininkus, kurie svarsto priemones dėl saugumo garantijų Ukrainai po karo, praneša „Reuters“. Tai V. Putinas pareiškė dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užtikrino, kad 26 šalys įsipareigojo suteikti Ukrainai pokario saugumo garantijas, įskaitant tarptautines pajėgas sausumoje, jūroje...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis skeptiškiau vertina artimiausioje ateityje galimą Rusijos ir Ukrainos konflikto pabaigą bei asmeninio dviejų kariaujančių šalių lyderių susitikimo perspektyvas, praneša „NBC News“. Griežtas požiūris į D. Trumpo pastangas pasiekti taikos susitarimą pabrėžia, kiek jis nutolo nuo 2024 m. rinkimų kampanijos metu duotų pažadų. Tuomet jis tvirtino galėsiąs užbaigti karą per 24 valandas nuo įžengimo į pareigas.

Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusija neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad dabar kai kurių Europos šalių prieštaravimas atrodo keistai. „Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie jau priima Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie suvokia realybę taip vėluodami. Dar nuo 2013 m. Rusija ėjo link tokios paprastos minties.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sako, kad nemato prasmės kontaktuoti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. V. Putinas pareiškė manantis, kad Ukraina atmetė galimybę tiesiogiai bendrauti su Maskva. Putinas Zelenskiui žada 100 proc. saugumą Maskvoje Vis dėlto Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar ketvirtadienį kalbėjo apie susitikimą su V. Putinu ir pabrėžė, kad jis yra būtinas, norint užbaigti karą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pateikė naujų komentarų apie Vladimiro Putino kvietimą Volodymyrui Zelenskiui atvykti į Maskvą, rašo UNIAN. V. Putinas pakvietė V. Zelenskį atvykti į Maskvą. Ketvirtadienį V. Zelenskis pabrėžė, kad susitikimas yra būtinybė, tačiau teigė manantis, kad Rusija daro viską, jog susitikimą atidėtų. „Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Ukraina ir toliau atsakys savo smūgiais į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Taip Ukrainos vadovas atsakė į žurnalisto klausimą apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimus Europai surengti energetinę blokadą Ukrainai.

Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui ketvirtadienį įteikta protesto nota dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų. Pasak ministerijos, masinės raketų ir kovinių dronų atakos tęsiamos nepaisant tarptautinių pastangų stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant pirmadienį Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso išsakytą raginimą nutraukti ugnį ir siekti teisingos, visapusiškos ir tvarios taikos.

Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas yra būtinas siekiant užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, rašo „Unian“. „Tai ne noras, o būtinybė. Mes remiame jį bet kokiu formatu – ir trišaliu, ir dvišaliu. Manau, kad Rusija daro viską, jog atidėtų susitikimą. Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Europos lyderiai ketvirtadienį vaizdo konferencijos metu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu po viršūnių susitikimo Paryžiuje, kuriame buvo aptartos Ukrainos saugumo garantijos, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko anksčiau ketvirtadienį, kad galutinai susitartų dėl saugumo garantijų Kyjivui.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį Paryžiuje susitiko su Europos lyderiais aptarti saugumo garantijų Ukrainai, sąjungininkams siekiant užtikrinti ilgalaikę karinę paramą karo nuniokotai šaliai ir tolesnę JAV pagalbą po karo.

Europos lyderiai Paryžiuje susirinko aptarti saugumo garantijų Ukrainai – svarstomas tarptautinių pajėgų dislokavimas, tačiau šalys vis dar nesutaria, rašo „Financial Times". „Norinčiųjų koalicija“, vadovaujama Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, svarsto tarptautinių pajėgų dislokavimą, kuris galėtų tapti pagrindiniu Ukrainos saugumo garantu. Pasibaigus diskusijoms Europos lyderiai ketina kalbėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl prižadėtos paramos suteikimo.

Vokietija ketvirtadienį per Kyjivo sąjungininkų susitikimą siūlys padėti sustiprinti Ukrainos oro gynybą kaip būsimų saugumo garantijų dalį, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių vyriausybėje. Berlynas, kuris išlieka didžiausias karinės pagalbos Ukrainai tiekėjas po Jungtinių Valstijų, taip pat pasiūlys kitos ginkluotės ir karinių mokymų, tačiau iki šiol vengė žadėti siųsti taikos palaikymo pajėgas.

Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad Rusija rengiasi naujam puolimui prieš Ukrainą, rašo „Bloomberg“. Europos lyderiai vis labiau nerimauja, jog Rusija surengs naują ataką prieš Ukrainą. Praėjusią savaitę Tulone vykusiame saugumo tarybos susitikime Vokietijos ir Prancūzijos pareigūnai svarstė Rusijos karių telkimąsi prie Pokrovsko – Ukrainos kontroliuojamo miesto Donecko srityje. Pasak šaltinių, norinčių likti neįvardintais, ten jau sutelkta apie 100 tūkst. karių.

Ispanijos premjero Pedro Sanchezo lėktuvas susidūrė su problemomis ir turėjo apsisukti, skelbia „Sky news“. P. Sanchezas skrido į Paryžių, kur ketvirtadienį vyksta Europos lyderių susitikimas dėl karo Ukrainoje. Pranešama, kad dėl to lėktuvas turėjo grįžti į Madridą. Anksčiau šią savaitę įvyko incidentas su Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen lėktuvu. Lėktuvas prarado GPS ryšį, pilotai turėjo leistis naudodami . Įtariama, kad trikdžius sukėlė Rusija.

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, pateikiame atsakymus į svarbiausius klausimus. Plačiau apie tai, kaip vyks pratybos, kokios galimos grėsmės ir kokie numatomi pokyčiai Lietuvos teritorijoje, skaitykite naujienų portale tv3.lt. Ar per „Zapad“ pratybas priešas gali užpulti Lietuvą? Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad „Zapad“ pratybų metu užpuolimo grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija savo pajėgumus sutelkusi Ukrainoje.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.