„Yra tam tikros kategorijos žmonių, kurie gali atvykti į Lietuvą – žmonės, kurie turi humanitarines vizas, vilkikų vairuotojai, taip pat šeimų nariai. Šitų kriterijų šiomis aplinkybėmis niekas nėra nusiteikęs keisti, nors girdisi tokių pasamprotavimų, kad mes galėtume visus tokius bėgančius surinkti ir taip susilpninti Putino kariuomenę.
Bet karas vyksta jau labai seniai. Žmonėms tikrai buvo daug laiko apsispręsti, kokios buvo jų politinės pozicijos. Ir vien tą aplinkybę, kad kol karas vyko televizoriuje, jis žmonėms tiko, o kai staiga [paaiškėjo], kad reikės važiuoti, jiems jis pasirodė nepriimtinas, vertinčiau tai kaip ne politinę, o savisaugos poziciją. Tikrai mes savo išdavimo vizų tvarkos neketiname keisti“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime kalbėjo premjerė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad Rusija, skelbdama savo mobilizaciją, pirmiausia siekia savo tikslų. Jis akcentavo, kad „pats mobilizavimo faktas, šaukimo turėjimas nesuteikia teisės į politinį prieglobstį“.
„Manau, tai yra aiškiai Lietuvoje iškomunikuota. Tą girdi ir anoje pusėje. Todėl jų išvykimo kryptys yra kitos“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Šiuo metu šalyje yra pakeltas kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygis, o visos susidariusios situacijos su daline mobilizacija Rusijoje, yra stebimos. Darbo partijos nariui Aidui Gedvilui paprašius patikslinti, kaip yra padidintas karių budrumas ir kaip turėtų elgtis visuomenė, A. Anušauskas patvirtino, kad sunerimti tikrai nėra dėl ko.
„Kariuomenėje yra keletas budrumo lygių. Visada, kai kas nors įvyksta kaimyninėse valstybėse, mūsų greitojo reagavimo pajėgose tas budrumo lygis padidinamas tam tikram laikui, jeigu įvyktų kokios nors provokacijos.
Bet tas budrumo lygis reiškia, kad greitojo reagavimo pajėgų kariai, kurie priskirti toms pajėgoms, turi būti kareivinėse. Jeigu kilsteli [budrumo lygis] dar aukščiau, turi būti su ginklais, šaudmenimis. Bet to dabar nėra. Šiuo metu Lietuvos gyventojams tikrai nėra reikalo dėl tos mobilizacijos nerimauti, nes ji nukreipta Putinui pasiekti tikslą Ukrainoje. Karas vyksta Ukrainoje, o Ukrainai kaip ir teikėme paramą, taip ir teiksime“, – patvirtino A. Anušauskas.
Rupšys: Rusijos sprendimas dėl mobilizacijos rodo personalo problemas kare
Rusijos sprendimas dėl dalinės mobilizacijos nėra netikėtas, jis rodo šios šalies personalo problemas kare prieš Ukrainą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Nieko nelaukto arba netikėto neįvyko, paprasčiausiai matosi, kad Rusijos kariuomenė turi tikrai didelių problemų komplektuojant personalą, atstatant jų nuostolius, bendrai užpildant jų vienetus kare. Reikėjo laukti to žingsnio, mobilizacijos, kokia ji bebūtų, dalinė ar ne dalinė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė kariuomenės vadas, lankydamas pasienyje su Baltarusija patruliuojančius karius.
Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama ir prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad ši mobilizacija apima visą Rusijos teritoriją, įskaitant su Lietuva besiribojančią Kaliningrado sritį, o čia sukomplektuoti daliniai greičiausiai bus metami į karo zoną. Tačiau, anot jo, Lietuva turi būti pasirengusi ir nenumatytiems scenarijams.
„Ten bus komplektuojami daliniai. Spėju, ir pati logika sako, kad tie daliniai bus komplektuojami su tikslu, kad juos transportuotų, kad jie galėtų vykti į operacijos rajonus, į karą su Ukraina. Bet turime būti pasirengę, jei kartais sukomplektuotų tuos vienetus ir net jeigu atsitiktų kažkas tokio, ko esame nenumatę, kad galėtumėme reaguoti laiku, o ne imtis priemonių, kai jau bus vėlu“, – kalbėjo jis.
V. Rupšys sakė, kad mobilizacija greičiausiai apims ne tik patį karinį personalą, bet ir „logistinės-karinės, medicininės dalies“ stiprinimą fronte ir kitų savo problemų sprendimą.
Anot jo, matoma, kad Rusija praranda užgrobtas teritorijas Charkivo srityje, ukrainiečiai kontraatakuodami atsiima kai kurias teritorijas prie Luhansko.
„Aišku, Rusija nebepajėgi yra gint, tai jiems reikia personalo. Tas personalas, kuris ten buvo, ukrainiečiai juos išstūmė, jie jau yra nebepajėgūs toliau dalyvauti kare – arba pasitraukę, arba sunaikinti, arba paimti į nelaisvę, arba paprasčiausiai įrangos, ginkluotės neturi tiek, kiek reikia. Tokios priežastys juos ir privertė (vykdyti mobilizaciją – BNS)“, – kalbėjo V. Rupšys.
Kariuomenės vadas akcentavo, kad mobilizuojami esantieji „karinėje įskaitoje“, tarp jų – ir tarnavusieji Rusijos kariuomenėje prieš 15-20 metų, todėl dar užtruks, kol jie bus parengti karo veiksmams.
Taip pat, pasak V. Rupšio, kyla ir klausimas, ar Rusija turi pajėgumų aprūpinti ginkluote ir įranga 300 tūkst. potencialiai mobilizuojamų karių, įskaitant logistikos, palaikymo vienetus.
Jis neatmetė, kad Rusija nepaisys karinės praktikos ir į kovą siųs iki galo neparengtus karius.
„Rusijoje dažnai būna kitaip, nei visame likusiame pasaulyje, ir gali būti, kad juos greitai mes į tuos dalinius ir užpildys (...), tikėtina, kad personalas bus panaudotas tuose daliniuose, kurie turi didžiulį trūkumą dėl nuostolių ar dar nebuvo sukomplektuoti“, – atkreipė dėmesį generolas leitenantas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbdamas mobilizaciją, dar kartą pareiškė, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, turėdamas omenyje branduolinį ginklą, pabrėždamas, kad „tai ne blefas“.
V. Rupšys sako, kad netgi jei tai blefas, tokius pareiškimus reikėtų vertinti kaip grėsmę, primindamas, kad Rusijos karinės doktrinos branduolinį ginklą panaudoti leidžia.
„Žiūrint iš patirties, dažnai prezidentas blefuoja, bet dažnai jo blefavimas tampa realybe. Ir suprantama, kai jis „blefavo“, kad jis eina vaduoti nuo nacių ukrainiečių, tai buvo blefas, bet kai jis atėjo ir okupavo teritorijas, buvo joks blefas. Tad visą laiką reikia vertinti jo pareiškimus labai rimtai“, – sakė V. Rupšys
