Valstybės archyvų centralizavimas nereiškia archyvų naikinimo fizine prasme, o siūloma reforma siekiama tik racionalizuoti sistemos valdymą, teigia premjeras Andrius Kubilius.
Tai ministras pirmininkas sakė pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo pritarta Lietuvos archyvų departamento pertvarkai. Pasak A.Kubiliaus, žiniasklaidoje pasirodę nuogąstavimai dėl galimo kai kurių archyvų naikinimo buvo nepagrįsti.
„Patys archyvai, jų pastatai, lentynos, bylos lieka visiškai nepajudinami. Mes bandome racionalizuoti patį valdymą“, - žurnalistams sakė A. Kubilius.
Vyriausybės pasitarime pirmadienį pritarta Saulėlydžio komisijos siūlymui pakeisti Lietuvos archyvų departamento statusą - iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Teisingumo ministerijos. Lietuvos archyvų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos turėtų būti reorganizuotos į Nacionalinę dokumentų ir archyvų tarnybą prie Teisingumo ministerijos su struktūriniais padaliniais: Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir ne daugiau kaip penkiais apskrities archyvais bei pavaldžia įstaiga Lietuvos ypatinguoju archyvu. Prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo žadama prijungti Lietuvos valstybės naująjį archyvą, Lietuvos literatūros ir meno archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą.
„Archyvų valdymo centralizavimas visiškai nereiškia, kad jie yra kaip nors naikinami fizine prasme, likviduojami, kad kažkam atitenka pastatai, kažkam atitenka bylos. Viskas lieka taip pat, tik racionalizavus patį valdymą, aš manau, kad ir visuomenei, ir archyvų tyrinėtojams bus paprasčiau ir lengviau. Ir, be abejo, sutaupysime lėšų“, - žurnalistams komentuodamas tokią pertvarką sakė A. Kubilius.
Anot Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, reforma padėtų sutaupyti iki 1 mln. litų išlaidų. Ją įgyvendinant numatoma sumažinti ne mažiau kaip 10 proc. pareigybių nuo viso pareigybių skaičiaus.
Spaudoje skelbta, kad Lietuvos archyvų departamento pertvarka sulaukė kritikos iš mokslininkų, kurie parengė kreipimąsi
Vyriausybei, prieštaraudami „archyvų naikinimui“.
„Įgyvendinusi komisijos siūlymą Lietuva taptų vienintele šalimi Europoje, kuri neturi valstybės archyvų kaip įstaigų - valstybingumą įrodančių šaltinių saugotojų. Manome, kad mechaniškas archyvų jungimas yra tolygus dešimtmečiais kurto ir sėkmingai veikiančio valstybės archyvų tinklo griovimui. Tokiu būdu sutaupytos lėšos nekompensuos padarytos žalos archyvams, juose saugomiems dokumentams ir piliečių galimybėms naudotis informacija. Toks sprendimas neracionalus ir vadybiniu požiūriu“, - rašoma kelių dešimčių mokslininkų kreipimesi, kurį pirmadienį cituoja dienraštis "Lietuvos žinios".
