„Mano vyras kovo mėnesį įsidarbino įmonėje „Statevus“. Iš pradžių jam nepavyko išsireikalauti, kad jam duotų pasirašyti sutartį. Jį ramindavo, sakydavo, kad sutartis jau yra, trūkta tik jo parašo, tačiau vyras vis tiek reikalavo, kad sutartį jam duotų. Kelias dienas padirbęs be sutarties, galop vyras ją išsireikalavo. Paskaitęs sutartį, Vidas pamatė, kad jis įdarbintas tik pusei etato. Tuomet jis sutarties nepasirašė ir išsireikalavo, kad būtų padarytas pakeitimas, jog jis dirbtų pilnu etatu. Kai dar kartelį sutartis buvo pakeista, vyras pamatė, kad dabar įrašyta ne tokia jo pareigybė: Vidas darbinosi kaip statybos darbų vadovas, o jį norėjo įforminti kaip pagalbinį darbininką. Tada jam dar kartą reikėjo išsireikalauti, kad būtų įforminta tinkama pareigybė“, – pasakojo Laura Baliukonienė.
Atlyginimai „vokeliuose“
Visas šis sutarčių keitimas buvo tik nemalonumų pradžia, kaip pasakoja moteris. Pasak jos, atėjus pirmai atlyginimo dienai, Vidas Baliukonis pamatė, kad jam sumokėjo tik minimalią algą, o kitą dalį – „vokeliuose“.
„Vyras pagalvojo apie savo socialines garantijas. Aš tuo metu laukiausi, galvojome apie tėvystės atostogas, galimas ligas – apie tai irgi mąstėme. Tad vyras, didelių bangų tuomet nekėlė, bet po mažu ėmė ieškotis darbo kitur. Toje įmonėje jis išdirbo keturis mėnesius, tada jam sutriko sveikata ir jis pasiėmė biuletenį nuo šių metų liepos pradžios. Jam turint biuletenį, aš pagimdžiau dukrytę.
Tą biuletenį jis nutraukė, nes paskaičiavo, kad jam geriau apsimoka pasiimti tėvystės atostogas. Tada Vidas parašė prašymą darbdaviams, kad jį išleistų tėvystės atostogų. Darbdaviai sutiko, sakė, kad viskas gerai, paprašė, kad atsiųstų iš ligoninės pažymą apie dukrytės gimimą. Jis tą ir padarė. Vidas truputį su tomis tėvystės atostogomis pavėlavo, tai jam jos turėjo būti suteiktos keliomis dienomis vėliau, negu kad gimė dukrytė, ir turėjo tęstis iki rugpjūčio 23-ios dienos“, – kalbėjo L. Baliukonienė.
Neteko tėvystės pašalpos
Ji pasakojo, kad visą tą laiką jos vyras buvo namuose ramus, galvodamas, kad jis yra tėvystės atostogose. Per tą laiką, kaip teigia moteris, jis susirado kitą darbą.
„Rugpjūčio pradžioje jis parašė prašymą dėl išleidimo iš darbo ir laukė tos rugpjūčio 23 dienos, nes kol žmogus yra tėvystės atostogose, jis negali eiti į kitą darbą. Kai atėjo toji diena, vyras pradėjo dirbti kitoje darbovietėje. Ten darbas trunka iki vėlumų, todėl tik šią savaitę jis pasiėmė laisvą dieną, kad „Sodroje“ susitvarkytų dokumentus dėl tėvystės pašalpos gavimo.
„Sodroje“ paaiškėja, kad jo buvę darbdaviai jokių duomenų „Sodrai“ apie jo tėvystės atostogas neperdavė – taip mano vyras neteko galimybės gauti tėvystės pašalpą. Vadinasi, kelias dienas mano vyras darbe tiesiog „kabojo“ – nežinau, ką vyrui ten formino. Vyras rašė prašymą dėl atleidimo iš darbo 7-tą ar 8-tą dieną, o kitą dieną, Vidui nežinant, darbdaviai jį atleido.
Tad nuo rugpjūčio 8-os dienos, kada mano vyras manė esantis tėvystės atostogose, iš tikro jis nei buvo nei dirbantis, nei biuletenį turėjo, nei tėvystės atostogose buvo. Ką jie tabeliuose pildė, mes nežinome“, – piktinosi moteris.
Nesulaukia atlyginimo iki šiol
L. Baliukonienė taip pat nurodo, kad jos vyras iš „Statevus“ iki šiol negavęs atlyginimo už birželio mėnesį.
„Sodroje“ jie kažkaip parodė, kad mano vyras gavo visus pinigus, bet iš tikro jis nieko negavo. Vyras ne vieną kartą bandė susisiekti su įmonės atstovais, klausė, kur jo alga, tačiau jie sakydavo, kad pinigų dabar neturi ir prašydavo truputėlį palaukti“, – pasakojo moteris.
Tad V. Baliukonis dėl visos šios situacijos kreipėsi į Darbo inspekciją, taip pat žada kreiptis į teismą – dėl neteisėto atleidimo ir dėl to, kad vyras prarado galimybė gauti tėvystės išmoką.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad „Statevus“, anot jos, „vokelius‘ moka visiems, dalis darbuotojų negauna jiems priklausančio atlyginimo.
Kaltinimus neigia
„Statevus“ administracijos atstovė Raimonda Šareikienė tv3.lt neigė visus kaltinimus, kuriuos išsakė V. Baliukonis. Ji nurodė, kad V. Baliukonis nebuvo atleistas iš darbo jam nežinant – ji teigia, kad vyras buvo atleistas savo noru.
„Situacija su tėvystės atostogomis tokia pati: V. Baliukonis nepateikė laiku jokių prašymų. Kaip gali įmonė žinoti, kad žmogus nori išeiti tėvystės atostogų, jeigu nėra jokio raštiško prašymo. Juolab, kad p. Baliukonis labai ilgą laiką sirgo (beveik mėnesį). Tai tikriausiai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl jis nepateikė laiku minėto prašymo. Mūsų įmonė neturi ir neturėjo problemų išleisti savo darbuotojus bet kokio tipo atostogų. Juolab, kad tokių pavyzdžių jau esame turėję anksčiau (vienas darbuotojas jau buvo išleistas minėtų atostogų)“, – sako ji.
R. Šareikienės teigimu, pagrindinė V. Baliukonio nepasitenkinimo priežastis yra jo padaryta žala „UAB STATEVUS“ įmonei.
„V. Baliukonis buvo paskirtas atsakingu darbų vadovu viename iš objektų. T.y., jis turi statybos darbų vadovo atestatą, už kurio egzaminą bei mokymus apmokėjo ta pati įmonė. Deja, dėl minėto darbuotojo netinkamo savo pareigų atlikimo neteisingai išmatuota balkono montavimo vieta. Paklaida 14 cm. Tai buvo jo pareiga, ir jis ją atliko netinkamai. Dėl to teko daužyti visą betoną, išimti balkoną ir netgi ardyti monolitines konstrukcijas. Preliminari paskaičiuota žala įmonei siekė apie 1500 EUR. Tos žalos atlyginimo ir yra planuojama reikalauti (ar kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų panaikintas statybos darbų vadovo atestatas)“, – raštu pateiktame atsakyme dėstė „Statevus“ atstovė.
Apie minėtą situaciją tv3.lt pasakojo ir L. Baliukonienė, tik jos teigimu, tuomet, kai vyras padarė klaidą,„Statevus“ teigė, kad nieko tokio blogo nenutiko ir apie jokias kompensacijas nekalbėjo – tik kai vyras išėjo iš darbo ir kilo problemų dėl tėvystės atostogų ir neišmokėto atlyginimo, įmonė prisiminė tą istoriją ir įkainojo ją 1500 EUR suma.
„Tai matyt galimas minėto darbuotojo bandymas tokiu būdu galimai šantažuoti mūsų įmonę, siekiant išvengti realios atsakomybės už padarytą žalą įmonei. Juolab, (...) kad mokestinis patikrinimas mūsų įmonėje vyksta jau 4 mėnesį ir jokių mokėjimų „vokeliuose“ nėra ir nebuvo nustatyta. Taip pat per paskutinį pusmetį buvo atlikti du darbo inspekcijos patikrinimai (ir vietoje), ir nebuvo jokių pretenzijų dėl dalies darbuotojų darbo (tam tikra įmonės specifika, kai reikia pasibaigti kai kuriuos objektus ir nebūtina dirbti visos darbo dienos) puse darbo dienos. Buvo pateiktos rekomendacijos ir įmonė stengiasi jas įgyvendinti“, – teigia R. Šareikienė.
36 mln. eurų nuslėptų mokesčių
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Darius Buta tv3.lt nurodė, kad, nuo 2006 m. birželio, kai buvo įsteigtas vieningas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal gautą informaciją iš sąmoningų mokesčių mokėtojų, VMI nustatė per 36,4 mln. € nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 30 tūkst. įvairių pranešimų. Remdamasi gauta informacija, VMI nustatė apie 6,4 mln. eurų neišmokėto neapskaityto darbo užmokesčio („vokelių“), per 1,5 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų. O didžiausia nustatyta nuslėptų pajamų suma – beveik 300 tūkst. eurų.
VMI, anot institucijos atstovų, pastebi, kad mokesčių mokėtojų nepakantumas daromiems mokestiniams nusižengimams kasmet auga. Per paskutinius kelerius metus gautų pranešimų skaičius viršija 4000, o per 2016-ųjų metų sausio-spalio mėnesius inspekcija gavo 3629 pranešimus iš gyventojų apie pažeidimus darbovietėse. Iš jų 438 pranešimai buvo atlyginimus vokeliuose, 389 – apie darbą be darbo sutarties. 168 visų pranešimų perduoti Valstybinei darbo inspekcijai.
„Vokeliai“ – gamyboje ir prekyboje
Vertinant pagal veiklos pobūdį, daugiausiai skundų buvo gauta iš pramonės gamybos ir prekybos sektoriaus (405), nekilnojamojo turto ir saugos (388 pranešimai) bei pramogų, poilsio ir viešbučių sektoriaus (386 pranešimai).
VMI, pastebi D. Buta, jau ne pirmus metus vykdo modelį „Įspėjau – pasirink“, kuris skirtas mažinti vokelių mastą Lietuvoje. Nes jei įmonė rodo oficialiai labai mažus atlyginimus darbuotojams, yra rizika, kad ta įmonė kitą dalį išmoka „vokeliuose. Tiesiog čia – trumpas aprašymas, kaip tas modelis veikia, o naujausius rezultatus taip pat netrukus atsiųsime. Ir dėl tos įmonės pažiūrėsime.
„Norėtume akcentuoti, kad VMI „nekliūna“ tikras realiai mokamas minimalus atlyginimas. VMI nerimą kelia tai, kad kai kurios įmonės nesumoka visų privalomų mokesčių mokėdamos atlyginimus vokeliuose, o deklaruodamos tik minimalų ar mažesnį atlygį darbuotojams“, – teigia jis.
VMI duomenimis, 2015 m. nustatyti 58 atvejai, kai išmokėtas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis. Daugiau nei 650 tūkst. eurų nustatyta išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio suma, už šį pažeidimą surašyta 40 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Kitais atvejais medžiagos perduotos teisėsaugos institucijoms arba administracinė atsakomybė netaikyta dėl senaties
2015 metais didžiausia „vokelių“ dalis (atitinkamai 29 proc. bei 26 proc. nuo VMI nustatytų 58 atvejų) buvo nustatyta prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto bei statybos sektoriuose.
VMI duomenimis, taikant sisteminį prevencinių ir kontrolės priemonių modelį „Įspėjau – pasirink“, 2015 m. toliau buvo vykdoma kontrolė tų mokėtojų, kuriems 2013 m. ir 2014 m. buvo pradėti taikyti administraciniai veiksmai, o įvertinus stebėtų/kontroliuotų mokesčių mokėtojų veiklos rodiklių pokyčius, 2015 m. pratęsta 2014 m. kontroliuotų 4557 mokesčių mokėtojų rekontrolė.
