Šiuo metu alytiškių vaikų pamėgtame Lėlių kambaryje per sezoną parodoma pusantro šimto spektaklių, vyksta edukacinės programos, seminarai - dramos lėlių teatrų vadovams, mokytojams.
Remiantis pirminiu projektu, miesto teatre patalpos dar vienam teatrui nebuvo numatytos: pirmame aukšte, kur įsikūrė „Aitvaras”, turėjo būti įrengtos pagalbinės mažosios scenos patalpos.
„Nerimą pasėjo praėjusį pavasarį pasigirdusios kalbos apie didžiosios salės baigimą ir su tuo susijusį pagalbinių patalpų perprojektavimą. Balandžio mėnesį mums jau teko išsikraustyti iš rūsio, kur buvome įsirengę dirbtuvę ir laikėme dekoracijas”, - tvirtina L.Skruibienė.
Apie Lėlių kambario ateitį jai teko kalbėti ir su projekto autoriumi - architektu Sauliumi Juškiu, neabejojančiu, kad be „Aitvaro” užimamų pagalbinių patalpų visavertis scenos darbas neįmanomas.
„Siūlome lėlių teatro spektaklius rengti mažojoje salėje ir skirti jam šios artistinę, juo labiau kad spektakliai mažiesiems vyksta dieną”, - rašoma Alytaus miesto savivaldybės administracijai adresuotame rašte.
L.Skruibienės įsitikinimu, toks sprendimas neįmanomas, nes mažoji salė reikalinga miesto teatrui. Dieną čia vyksta repeticijos, taip pat įvairūs renginiai. Ką jau kalbėti apie „Aitvaro” rekvizitą - pusantro tūkstančio įvairiems spektakliams sukurtų lėlių, turinčių išliekamąją meninę vertę.
Projekto autoriai teigia, kad teatro patalpų perplanavimas „Aitvaro” naudai prieštarautų ir LR galiojantiems normatyviniams reikalavimams, nes prie žiūrovų patalpų privaloma fojė su drabužine, o žiūrovų ir aktorių keliai į sceną negali susikirsti.
„Galbūt šie reikalavimai Lėlių kambaryje ir neišlaikyti, tačiau mažieji žiūrovai ir jų tėveliai jomis patenkinti - pamilo „Aitvarą” tokį, koks yra. Išgirdę, kad turime keblumų dėl patalpų, siūlė savo pagalbą, rinko parašus”, - pasakoja L.Skruibienė. Siūlymą pakeisti pačių rankomis sukurtas patalpas - Lėlių kambarį -- ji prilygina reikalavimui dailininkui pertapyti savo paveikslą.
Beje, būtent Lėlių kambaryje jau įvyko septyni lėlių teatrų festivaliai, o juos vertinę kritikai ne kartą pabrėžė „Aitvaro” savitumą - teatras atsirado mieste, neturinčiame tokių tradicijų, dėl asmeninės iniciatyvos.
Išskirtiniu kultūros reiškiniu „Aitvaro” veiklą pavadino ir užsieniečiai ekspertai, praėjusį rudenį spręsdami, ko vertas Alytaus kūrybinių industrijų žemėlapis ir kokios jo perspektyvos.
Miesto teatro direktorius Vidmantas Ežerskis mano, kad „Aitvarui” dėl savo ateities nereikėtų nerimauti, nes į gatvę jo niekas nevaro. Atvirkščiai, šį rudenį pradėjus statybos darbus didžiojoje salėje, bendromis jėgomis ieškota geriausio sprendimo, kad šie sukeltų kuo mažiau nepatogumų ir aktoriams, ir žiūrovams, - įrengtas kitas įėjimas iš kiemo pusės.
Direktorius sako, jog galutinis sprendimas turėtų būti priimtas dar šiais metais. Jo manymu, reikia atlikti patalpų perprojektavimą ir įteisinti jų paskirtį - galų gale padėti tašką.
Apie „Aitvaro” ir Lėlių kambario ateitį jau greitai bus kalbama teatro, savivaldybės atstovų ir projektuotojų susitikime.
Beje, Alytaus miesto teatro patalpose, kurios pagal pirminį projektą buvo numatytos kaip didžiąją sceną aptarnaujančios pagalbinės, įsikūrusi ir kita įstaiga - Alytaus regioninė televizija. Jai vadovauja kadenciją baigiančios Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Jonas Balčius.
Saulė Pinkevičienė
„Alytaus naujienos”
REKLAMA
