Lietuva sąžiningai bendradarbiauja su NATO ir nėra pagrindo kokiam nors nepasitikėjimui, teigia NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas kitą savaitę atvyksiantis į Lietuvą.
Pastaruoju metu vis daugiau nerimo Aljansui kelia mažėjančios jo narių išlaidos gynybai. Lietuva neskiria NATO pageidaujamų 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau A. F. Rasmussenas LTV laidai „Pasaulio panorama“ tvirtino, kad Lietuva sąžiningai bendradarbiauja su NATO ir yra patikima Aljanso partnerė.
„Žinoma, mes pasitikime Lietuva. Lietuva yra patikima sąjungininkė. Aš labai vertinu Lietuvos bendradarbiavimą vykdant NATO operaciją Afganistane. Ten jūsų valstybė vadovauja vienos provincijos atkūrimui. Taigi Lietuva sąžiningai bendradarbiauja su NATO ir nėra pagrindo kokiam nors nepasitikėjimui“, – „Pasaulio panoramai“ sakė A. F. Rasmussenas.
Jis pažymėjo, kad mažėjančios išlaidos gynybai iš tikrųjų yra svarbi NATO problema, nes jos mažėja ne tik Lietuvoje, tai vyksta visur.
„Būtent dėl to mes turėtume galvoti, kaip efektyviau panaudoti jau turimas lėšas. Aš tai vadinu išmaniąja gynyba. Tai galima pasiekti, jei valstybės narės glaudžiau bendradarbiaus tarpusavyje ir bendrai naudosis turimais resursais“, - sakė NATO vadovas.
Kaip išmaniosios gynybos pavyzdį A. F. Rasmussenas nurodė oro policijos misiją Baltijos valstybėse.
„Tai tikrai išmintingas būdas naudoti turimus resursus. Jei Lietuva, Latvija ir Estija turėtų pačios užtikrinti oro erdvės apsaugą, joms tektų kurti galingas oro pajėgas. Todėl panaudojamos kitų partnerių jau turimos oro pajėgos. Išeitis protinga, dar daugiau - taip praktiškai įgyvendinamas solidarumas“, - į „Pasaulio panoramos“ klausimą, ar oro policijos misija Baltijos šalyse bus pratęsta, atsakė NATO vadovas.
Jis teigė tikįs, kad NATO viršūnių susitikime Čikagoje ši oro policijos misija bus pratęsta. „Nematau tam jokių kliūčių. Tiesiog šiuo metu vyksta pasirengimas tokiam sprendimui. Mes paprašėme karo ekspertų patarimo, jie svarsto įvairias galimybes ir politinis sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į jų nuomonę“, - teigė A. F. Rasmussenas.
NATO vadovas tiesiai neatsakė į klausimą, ar išsipildys Lietuvos lūkesčiai jau kitais metais pasitraukti iš Afganistano Goro provincijos.
"Mes tikimės, kad visi partneriai koordinuos savo veiksmus ir sprendimus dėl Afganistano. Dabar NATO palaipsniui perduoda atsakomybę už saugumą paties Afganistano institucijoms. Jos jau kontroliuoja padėtį regionuose, kuriuose gyvena daugiau kaip pusė Afganistano gyventojų.
Šis procesas bus tęsiamas iki pat 2014 metų. Iki to laiko tarptautinės pajėgos ten liks. Todėl labai svarbu, kad visi partneriai koordinuotų veiksmus, kartu spręstų dėl pajėgų perdislokavimo ar karių skaičiaus mažinimo„, - Pasaulio panoramai“ sakė A. F. Rasmussenas.
