• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmetinės atostogos – ne tik darbuotojų teisė, bet ir būtinybė norint išvengti pervargimo bei atgauti darbingumą. Vis dėlto ne visi darbuotojai išnaudoja jiems priklausantį poilsio laiką, o sukauptos atostogų dienos ilgainiui gali būti prarastos.

Kasmetinės atostogos – ne tik darbuotojų teisė, bet ir būtinybė norint išvengti pervargimo bei atgauti darbingumą. Vis dėlto ne visi darbuotojai išnaudoja jiems priklausantį poilsio laiką, o sukauptos atostogų dienos ilgainiui gali būti prarastos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė ir įmones ir privačius asmenis konsultuojantis psichologas-psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas.

REKLAMA

Kokios atostogos priklauso darbuotojams?

Kalbant apie pervargimą, darbas ir atostogos yra glaudžiai susijusios temos, kai šnekame apie darbuotojų emocinę būklę. Ką svarbu darbuotojams žinoti apie kasmetines atostogas? Kas jiems priklauso?

I. Piličiauskaitė-Dulkė: Visų pirma svarbu žinoti tiek trukmę, kiek darbuotojui priklauso, tiek pačią suteikimo tvarką. Kada atostogų paprašyti, kaip jas planuoti, kokią dalį darbuotojai privalo panaudoti. Jeigu kalbame apie minimalios trukmės kasmetines atostogas, tai kiekvienas Lietuvoje dirbantis darbuotojas turi 20 darbo dienų kasmetinių atostogų per jo darbo metus. 

REKLAMA
REKLAMA

Be abejo, yra ir išimčių, papildomų sąlygų. Už stažą pridedamos atostogos, tam tikrų specialybių, profesijų darbuotojai įstatymiškai turi ilgesnės trukmės atostogas. Taip pat tam tikroms socialiai labiau pažeidžiamoms darbuotojų grupėms įstatymų leidėjas tikslingai nustatė ilgesnės trukmės kasmetines atostogas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl atostogų trukmės gali būti tariamasi ir kolektyvinėse sutartyse. Iš tikrųjų nuolat girdime, kad tai, dėl ko tariamasi kolektyvinėse sutartyse, ko norima daugiau, yra būtent poilsio laikas, kasmetinės atostogos. Darbuotojai tikrai nori jo daugiau ir dėl to derasi su darbdaviu.

REKLAMA

Labai svarbu paminėti, kad ir atostogų suteikimo klausimai darbuotojams yra aktualūs: kada gali panaudoti atostogas, kada negali. Svarbu, kad įstaigos, įmonės sudarytų kasmetinių atostogų grafikus. 

Tai tikrai labai padeda tiek darbdaviui planuoti veiklą, užtikrinti organizacinius procesus, tiek darbuotojams žinoti, kada atostogaus, ramiai susiplanuoti atostogas, neturėti pernelyg didelio streso, ar darbdavys išleis atostogauti, ar neišleis. Toks išankstinis susitarimas labai padeda.

REKLAMA

Ar pakanka 20 dienų atostogų? 

Ar minimalios 20 darbo dienų atostogos žmogui, kuris jau patiria nuovargį ar yra pervargęs, yra pakankamas laiko tarpas pailsėti? Ar esmė ne atostogų trukmė, o kokybiškai praleistas laikas?

E. Šidlauskas: Turbūt abu čia pasakymai gali būti teisingi. Labai priklauso nuo to, ką žmogus dirba ir kaip jis ilsisi. Tarkime, jeigu tai fizinis darbas, poilsiui geriau tiktų pasyvus knygų skaitymas, kažkas lengvo, kur nereikia fizinės veiklos. Jeigu dirbo protinį darbą, tai atvirkščiai – gerai tą fizinę įtampą patirti, sukasti daržą ar pakeliauti po kalnus ir panašiai. Tai vienas momentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitas dalykas – trukmė. Jeigu mes gulime lovoje, valgome šlamštmaistį ir žiūrime serialus, tai yra vienas poilsis. Jeigu esame sanatorijoje, kur masažai, mankštos ar dar kažkas, tai jau kitoks poilsis. Jeigu trūksta saulės ir mes dabartiniu metu arba žiemą nuvykstame į saulėtus kraštus, tai yra vienas poilsis. Jeigu tiesiog sėdime namuose ir nieko neveikiame, tai vėl kitas poilsis.

REKLAMA

Bet manyčiau, kad iš tikrųjų verta atostogauti keletą kartų per metus, ne vieną kartą. Kas ketvirtį po intensyvaus darbo turėti pavasario, rudens, vasaros ir žiemos atostogas. Tai būtų idealu. Gal po trumpesnį laiką, pavyzdžiui, po savaitę ar kažkiek dienų.

REKLAMA

Bet vienkartinės 20 dienų atostogos, manau, nelabai efektyvios, nes per metus tikrai susikaupia streso, pervargimo, žmogus nespėja pasikrauti baterijų visiems metams. Reikėtų dažniau jas pakrauti. Aišku, yra šventės – Kalėdos, Velykos ir panašiai, bet ar jų pakanka? Čia jau kitas klausimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geriau atostogauti trumpiau, bet dažniau?

Neretai kalbama, kad darbuotojui reikia daugiau laiko, jog per atostogas nustotų galvoti apie darbą, tačiau jūs siūlote trumpesnes atostogas kelis kartus per metus. Ar dažnai pasitaiko, kad žmogus net ir ilsėdamasis negali atsitraukti nuo darbo ir jam reikia tam tikro laiko, kad tas atsitraukimas visiškai įvyktų psichologiškai?

REKLAMA

E. Šidlauskas: Gali taip nutikti, ypač darbe, kuriame daug streso, yra nebaigtų darbų, kažkokių grėsmių karjerai ar pinigų netekimui. Matote, visa problema ta, kad darbo suvokimas ir darbo kultūra labai pakito. Vienas momentas, kai aš tiesiog dirbu savo ūkyje, auginu gyvulius, sėju, pjaunu, dirbu sau ramiu ritmu ir man patinka, tai yra mano gyvenimo dalis.

REKLAMA

Kitas momentas, kai aš dirbu mieste, dabartinėje civilizacijoje, galbūt visai man nepatinkantį darbą, nes esu priverstas susimokėti sąskaitas. Tai visai skirtingi darbai. Aišku, galima rasti sau artimesnį, širdžiai mielesnį darbą. Tada, manau, nebus tokio, kaip jūs sakote, streso, kad aš atostogų metu galvosiu, kas ten darbe, atsinešiu darbą su savimi. 

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu aš kontroliuoju situaciją, ją valdau, man nereikia galvoti arba turiu, kas mane pavaduoja, ir panašiai. Čia gali būti daug niuansų, bet esmė ta, kad kuo daugiau mums darbas kelia streso, tuo daugiau klaustukų, ar mes teisingai pasirinkome tą darbą, ar mūsų gebėjimai šioje vietoje geriausiai atsiskleidžia, ar mes esame savo vietoje.

Aišku, kartais nėra pasirinkimo. Tiesiog, kaip minėjau, reikia susimokėti sąskaitas. Čia ta šiuolaikinio žmogaus dilema, kad ne visada viskas vyksta pagal mūsų norus. Nors populiariojoje psichologijoje labai išreklamuota, kad gyvenk savo svajonių gyvenimą, kai žmogus to neranda realybėje, manau, dėl tų lūkesčių ir patiria daugiausia savigraužos ir panašiai.

O jeigu mes paruoštume, kad kartais gyvenimas yra žiaurus, kartais gražus ir mielas, galbūt nebūtų tokios kančios dėl tų nereikalingų lūkesčių. Sakyčiau, čia galbūt būtų dar atskira tema.

Kada prarandamos atostogas?

Neretai kalbama, kad Lietuvos darbuotojai nesugeba efektyviai išnaudoti savo atostogų dienų. Kokiomis aplinkybėmis tos atostogų dienos yra prarandamos?

I. Piličiauskaitė-Dulkė: Labai svarbus momentas. Dar papildyčiau dėl laikotarpio, kiek darbuotojas atostogaus. Darbo įstatymai numato vieną nepertraukiamą laikotarpį, kad darbuotojas tikrai galėtų susigrąžinti darbingumą. Tai yra 10 darbo dienų, kurias privaloma išnaudoti vienu metu.

REKLAMA

Visas kitas atostogas galima skaidyti, prijungti prie savaitgalių, šventinių dienų ir taip išplėsti laisvų dienų skaičių. Dėl panaudojimo – taip, įstatymas iš tikrųjų numato ir terminą, kiek maksimaliai darbuotojas gali kaupti kasmetines atostogas. Paprastai pasakysiu, šiek tiek daugiau negu trejus metus, o tuomet jau gali prarasti teisę į kasmetines atostogas.

Labai svarbu, kad atostogos nebūtų kaupiamos tik tam, kad būtų iš metų į metus perkeliamos ir panaudojamos kažkada. Vis dėlto atostogos turi tam tikrą tikslinę paskirtį, apie ką šiandien ir kalbame. Kad susigrąžintų darbingumą, darbuotojas tikrai turi atsitraukti nuo darbo.

Darbuotojai, jeigu nepanaudos atostogų ir nebus objektyvių priežasčių, dėl kurių realiai negalėjo jomis pasinaudoti, gali jas prarasti. Galbūt buvo vaiko priežiūros atostogose trejus metus ir neturėjo galimybės pasinaudoti.

Išskyrus tuos išimtinius atvejus, kai susiklosto tam tikros aplinkybės, darbuotojas visų pirma privalo per darbo metus panaudoti nepertraukiamą atostogų laikotarpį, o visa kita gali šiek tiek kaupti. Bet pernelyg ilgai nereikėtų to daryti, kadangi gali prarasti sukauptas kasmetines atostogas.

REKLAMA

Tai iš esmės, jeigu darbuotojas be pateisinamų priežasčių trejus metus neišnaudoja sukauptų atostogų, jis jas tiesiog praranda?

I. Piličiauskaitė-Dulkė: Taip, sakykime, tokia paprasta taisyklė, kad jau 2027 metų sausio 1 dieną galės būti panaikinamos atostogos, į kurias teisė įgyta 2023 metais. Darbuotojai turėtų susižiūrėti. Atostogų tikslas, kaip ir minėjau, nėra jas perkėlinėti iš metų į metus. Reikia darbingumą susigrąžinti čia ir dabar, net jeigu kartais neatrodo, kad tai svarbu ir reikšminga. Bet iš tikrųjų tai svarbu gerovei ir psichologinei būsenai. Ne veltui ta trukmė yra numatyta įstatymuose.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų