Apie būtinybę turėti naują poligoną Lietuvos kariuomenė kalba jau ne vienerius metus, tačiau net ir sutariant, jog grėsmės Lietuvai egzistuoja, niekaip nepavyksta susitarti su savivaldybėmis dėl tokio objekto atsiradimo.
„Dialogas visada reikalingas, tik tokioje situacijoje dialogas negali būti begalinis. Jis turi tęstis tol, kol priimami sprendimai, o sprendimų reikia greitesnių“, – teigia buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
KAM yra sudariusi 14 vietų visoje Lietuvoje sąrašą, kur galėtų atsirasti naujasis poligonas.
„Kalbant apie karinio poligono dydį, kuris turėtų būti gal 150 kvadratinių kilometrų, tai nėra maža teritorija. Nemanau, kad yra neįmanoma rasti, tikrai yra įmanoma, bet reikia dirbti su savivaldybėmis“, – komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Aiškėja tinkamiausia vieta
Daugelio akys krypsta į Dzūkiją – ten poligonas buvo tarpukariu, o ir vieta patogi kariuomenei, greta Suvalkų koridoriaus.
„Dzūkija tikrai yra viena iš tų opcijų, kita opcija gal būtų labiau šiaurės rytų Lietuvoje“, – sako G. Jeglinskas.
Vis tik tarp dzūkų atsirado ir prieštaravimų – kai kurie gaili esamų miškų, kiti apskritai nenori karių šalia.
„Tai normalu, kad žmonės nenori gyventi šalia poligono ir prarasti dalį savo privatumo. Bet iš kitos pusės, jeigu mes baiminamės Rusijos, arba Baltarusijos invazijos į Lietuvą, būtent poligonai užtikrina, kad toje vietoje nei Rusija, nei Baltarusija nedarys invazijos. Nes būtent tose vietose ir bus kariuomenės susikoncentravimas ir pati didžiausia gynyba“, – komentuoja atsargos majoras Darius Antanaitis.
Žmonių nerimas visada suprantamas, tik dažniausiai nepagrįstas. Galvoja, kad jeigu poligonas, tai kažkokio karinio konflikto atveju tai taps kažkokiu taikiniu, Žinokite, kaip tik priešingai“, – tikina A. Anušauskas.
Kariuomenė savo pasirinkimą jau padarė, bet jis dar neviešinamas. KAM dabar ruošia pasiūlymus savivaldybėms, ką jos galėtų gauti mainais už sutikimą įkurti poligoną.
„Yra įvairių savivaldybių ir yra įvairūs poreikiai. Vieni tikisi investicijų į infrastruktūrą, kiti tikisi investicijų į viešosios paskirties tam tikrus pastatus, kultūros paskirties pastatus, į kai kurių veiklų organizavimą“, – teigia premjeras Gintautas Paluckas.
Regionus gundo ivesticijomis
„Kariuomenė, ateidama į tą rajoną, į tą regioną, atneša ekonominį efektą, kuris yra didžiulis, atneša socialinį efektą, žinome, kai kurie regionai yra mažėjantys, o čia ateina žmonės, kurie pastoviai ten būna, gali atsidaryti kavines, parduotuves. Ekonominis efektas yra svarbus elementas, apie kurį mes vis dar pamirštame kalbėti“, – sako G. Jeglinskas.
Premjeras sako, kad kol vieni merai raukosi nuo poligono idėjos, kiti jau gundosi ir norėtų pritraukti investicijas į regionus.
„Reikalingas ne vienas poligonas, o keli, jų funkcijos ir paskirtys yra skirtingos, vieni yra manevriniai, kur tiesiog transporto priemonės juda, kiti yra pilno gynybinio karinio naudojimo, kur yra šaudoma, sprogdinama“, – sako G. Paluckas.
Premjeras sako, kad su savivaldybėmis susitarti pavyks, tačiau tai dar užtruks. Krašto apsaugos ministerija anksčiau žadėjo, kad motyvacinis paketas rajonams bus parengtas iki gegužės 5 d.
Estijos kariuomenės vadas pranešė, kad Narvos mieste, kurį nuo Rusijos skiria tik upė ir kurio daugumą gyventojų sudaro Estijos rusai, bus steigiamas naujas kariuomenės dalinys. Dabar estų kariai dairosi tinkamos vietos naujoms kareivinėms. Jie planuoja, kad į Narvą persikels apie 200 Estijos ir sąjungininkų karių, o vienas iš tikslų – būti arčiau Narvos gyventojų, taip parodant, kad Narva yra estiškas miestas ir prireikus, bus ginamas.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.







































































































































































































































































