Kas mokės Lietuvos skolas, juk kiekvienas Lietuvos gyventojas skolingas per 15 tūkstančių litų? Kodėl toks mažas uždarbis Lietuvoje, kai kainos tokios didelės? Airijoje maistas pigesnis nei Lietuvoje, ar tai normalu? Kodėl toks brangus mokslas Lietuvoje?

Tokie ir panašūs klausimai skriejo šešiems Seimo nariams, kurie praėjusią savaitę su tautiečiais susitiko Dubline, Lietuvos ambasadoje Airijoje.

Visi skolinasi – skolinkimės

Lietuvos ambasada Airijoje pakvietė tautiečius į diskusiją su Seimo nariais Benediktu Juodka, Audroniumi Ažubaliu, Petru Auštrevičiumi, Artūru Paulausku, Arvydu Anušausku ir Eduardu Šablinsku.

Susitikime bandyta diskutuoti apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, kitas politikos aktualijas.

Kai kurie seimūnai akivaizdžiai nervinosi, išgirdę klausimą apie vis didėjančią Lietuvos skolą: suprask, kaip galima nesuprasti, jog reikia skolintis, nes kitaip – negerai.

Šeši parlamentarai susėdo prieš tautiečius ir pristatė, ką Lietuva nuveiks Europos Sąjungos Taryboje, kokia nauda Lietuvai iš Europos.

REKLAMA

Parlamentarai dar kartą pasidžiaugė, kad Lietuva įstojo į ES ir kratosi sovietinio mentaliteto. Kad Lietuva geriau supranta Rusiją nei senosios Europos demokratijos šalys. Jog Lietuva mato, kad pasienyje su Rusija važinėjama tikrais tankais, o Vakarai vis dar galvoja, jog Rusija tai – Čaikovskis ar Dostojevskis. Ir tik Lietuvos dėka Vakarai praregi.

Nuobodulį praskaidrino auditorija

Susitikimo pradžioje atrodė, kad sėdi ir klausaisi visuomeninio radijo arba televizijos studijoje vienas kitą papildančio politiko. Juolab ir politinis spektras į Airiją atvykusių veikėjų platus: nuo darbiečių ir socdemų, iki liberalų ir konservatorių.

Nuobodų susitikimą praskaidrino žmonių, atėjusių į susitikimą, klausimai. Jie piktinosi, kad valstybės skola kasmet vis auga.

Konservatoriui A. Ažubaliui tai pasirodė normalu. Jis teigė, kad kitaip ir būti negali, kad skolinasi visi, išskyrus vieną ar kitą despoto valdomą valstybę.

Susitikimo dalyvis paklausė: ar nebuvo padarytas nusikaltimas, kad Lietuva skolinosi pinigus ne iš Tarptautinio valiutos fondo ir mokėjo didesnes palūkanas?

Atsakyta, kad „buvo, kaip buvo“. Tik P. Auštrevičius sutiko, kad skolintis vertėjo iš Tarptautinio valiutos fondo.

Emigrantus pakeis imigrantai?

Paklausti, ką mano apie emigraciją, politikai sakė, jog tai neišvengiama. Ir tikino, kad lietuviai emigravo, kai Lietuvoje ekonomika kilo, kai vyko ekonominė krizė ir emigruoja, kai ekonomika vėl atsigauna.

Po tokių paaiškinimų susirinkusieji, atrodė, gailėjosi, jog į susitikimą neatsinešė supuvusių kiaušinių.

Susitikime vis tik sutarta, kad emigruoja jaunimas, tad artėja didelė problema: kas mokės pensijas, jei jauni žmonės po kelerių metų negrįš?

Buvo rastas saliamoniškas sprendimas: gamta nemėgsta tuštumos, tad vietoj išvažiavusiųjų atvažiuos kiti, iš prasčiau gyvenančių valstybių.

Po susitikimo „Šiaulių kraštas“ paklausė Artūro Paulausko įspūdžio apie susitikimą, kuriame kalbama „aukštomis materijomis“, lyg iš Seimo tribūnos.

A. Paulauskas atsiduso: „Na, man irgi nepatiko“. Jis mano, kad padedant ES Lietuva gali sukurti žmogui normalų gyvenimą.

REKLAMA

„O kodėl mes jo vis nesukuriame? – tarsi savęs paklausė politikas ir tęsė: – Būkim atviri, nedaug žmonių moka valdyti valstybę. Kai ieškoma televizijoje ar kitur galinčių valdyti, dažnai žmonės nusvyla. Dabar darom daug klaidų“.

Universitetai turi konkuruoti

Susitikime kalbėta ir apie aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje. Buvęs Vilniaus universiteto rektorius profesorius Benediktas Juodka stebėjosi, kad Lietuvoje tiek daug universitetų ir tuo esą stebiname Europą.

„Keturiolika valstybinių universitetų, kai Lietuvoje gyvena trys milijonai gyventojų, mano nuomone, yra per daug. Lietuvoje per tūkstantis studijų programų, galite įsivaizduoti“, – stebėjosi B. Juodka.

Profesorius pabaksnojo smiliumi į smilkinį ir pajuokavo, kad universitetinis išsilavinimas ne kiekvienam genetiškai duotas: kai kurių žmonių protas tiesiog negali „perimti“ aukštojo mokslo.

Profesoriui nesuvokiama: kam universitetuose rengiami žmonės, kurie po studijų taps bedarbiais ir darbo ieškos užsienyje.

„Šiaulių kraštas“ B. Juodkos paklausė, ką jis mano apie Šiaulių universitetą: ar jis pajėgus konkuruoti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir kaip Saulės miesto universitetas atrodo europiniame kontekste.

„Šiaulių universitetas galėtų būti regioninis universitetas. Ne visi universitetai turi būti Vilniuje ir Kaune. Antras regioninis universitetas – Klaipėdoje. Bet jie turi peržiūrėti savo studijų programas: kam dubliuoti beviltiškai tą, ką daro Vilniaus universitetas?! – klausė B. Juodka. – Reikia ieškoti savo nišos, niekada neįveiksi Vilniaus universiteto, kai kalba eina apie fiziką, biologiją, chemiją.


Rašyti komentarą...
M
Marija
2013-04-02 07:26:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Manau, kad Lietuvos pirmininkavimas EU bus toks pat sekmingas, kaip ir projekto "Vilnius kulturos sostine".
Atsakyti
0

L
Lietuvos pilietis
2013-04-02 09:03:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ažubalis, Auštrevičius, Anušauskas... Ką jie galėjo pasakyti gero emigrantams. Tai jų dėka darbščiausi Lietuvos žmonės šiandien ekonomikos lygį kelia svetur, o ne savo Tėvynėje. Gal Lietuvoje kas nors pasikeitė? O makaronų jiems nepakabinsi. Neeikvokite be reikalo Lietuvos biudžeto. Pasakomis jau niekas netiki.
Atsakyti
-1

P
Peckel
2013-04-02 08:15:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
kokia kvailiu gvardija mes turime seime,zziauru ziureti nu halopai valdo valstybe
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (26)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų