Taip, moteris nėščia tampa ne viena. Taip moteris turi spręsti ne viena, o su vaiko tėvu - nesiginčyju. Bet teisę spręsti reikia palikti tėvams, o ne valstybei. Be to, ne toks jau retas atvejis, kai būsimas tėvas, sužinojęs apie moters nėštumą dingsta kaip į vandenį.

Pagimdydama moteris į "kalėjimą" nepatenka, jei gimdyti - jos ir vaiko tėvo pasirinkimas. Šiuo metu apie 10% abortų atliekama nepilnametėms ir šis procentas kasmet auga (kai tuo tarpu bendras abortų skaičius mažėja). Ar manote, kad nepilnametės privalo gimdyti? Pripažinkime, joms pačioms dar reikia subręsti. Kokį gi vaiką jos gali užauginti? Kitas dalykas - vaikų namai. Dauguma priverstų gimdyti moterų vaikus paliks ten. O jei ir ne vaikų namai - gimdyti atsisakoma ne dėl to, kad gyvenimo kelias rožėmis klotas. Dar daugiau vaikų gimtų socialinės rizikos šeimose, dar daugiau vaikų liks neprižiūrėti, sulaužytais gyvenimais, ką jau kalbėti apie tas nepilnametes, kurios dar pačios nesuaugo. Sakote, darai abortą - žudai tautą. Bet kokia bus tauta, kurioje vaikai gimsta nelaukiami arba juos gimdys tokie patys vaikai?

Gimdė mane ne tam, kad galėčiau gimdyti kitus. Mano, kaip ir daugelio kitų, tėvai jau buvo susituokę ir norėjo šeimos padidėjimo, norėjo auginti vaiką. Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas būtų laimingas, nieko daugiau. Jei moteris, pasirinkusi gimdyti, dėl vienokių ar kitokių priežasčių laužytų savo, ar dar blogiau, dar tik gimsiančio vaiko gyvenimą, kam nuo to geriau?

Amelija raso: "Gimdanti moteris ori tada, kai ji pati pasirenka kūdikį gimdyti, jį auginti, būti už jį atsakinga. "

Kazkas cia man visiskai naujo! Klausimas iskyla toksai, o ar pati viena moteris, kai svenciausioji mergele Marija, eme ir pasidare nescia? Jeigu taip is tikruju atsitiko, tai tikrai ko gero ji gali kazka pasirinkti. Bet jei poroje atsirado tas vaikelis, tai gal kartais ir vyro atsiklausti reiketu? Kazkaip viskas i moteri, i moters laisve suvedama. Lyg pagimdydama vaika patenka i kalejima. Na matyt tos kurios taip kalba, gal pacios del objektyviu priezasciu negali gimdyti, tai to paties ir kitoms linki.
Taigi pagrindinis principas....darai aborta - zudai tauta. Jei kas galvoja, kad gyvena ne visuomeneje, tai tegu apsidairo ir pasiziuri i save ir pagalvoja: O kaip gi as pats atsiradau? Kodel mane nenuzude uz tokias mintis, kai dar buvau tik uzsimezgusi? Gal tam nenuzude, kad kitus zudyti galetum? NE, tam, kad kitus gimdyti galetum!

STUDENTŲ IR MOKSLEIVIŲ MITINGAS

Ateik gegužės 22 d. 15 val. prie Seimo
ir garsiai pasakyk NE

v žvėriškam mokesčiui už mokslą --
2000 Lt – 40000 Lt už metus!

v Šiurkščiam Konstitucijos pažeidimui!

v Banko paskolos kilpai ant kaklo!

v Studijų kokybės degradacijai!

Jaunimas – ne melžiama karvė!

Pareikalauk kokybiško ir prieinamo aukštojo mokslo LIETUVOJE!

toks įspūdis, kad gerb. L.Donskis "išsisėmė", linkiu praeiti šį etapą, atsigauti ir vėl rašyti---gerai rašyti, taip kaip jis moka; sėkmės

Va čia tai išvadą padarė p. daktaras Jonas Ramanauskas:
"Tai arsus kovotojas pries teisinguma ir Lietuvos valstybe kartu paemus".
Čia apie fillosofuojantį komentatorių Leonidą Donskį.
Ar pakanka įrodymų?
Manau, kad dar ne.

Bet minutėlei įsivaizduokime, kad L.Donskis visdėlto išgaruoja iš Lietuvos, kaip buvo ne kartą grasinęs.
Ar Lietuva patirtų didelį nuostolį? O gal palengvėjimą, sumažėjus destrukcijai ir su(si)priešinimui...?

Donskis, kaip ir visada, pats muša, pats ir rėkia...

Išties puikus straipsnis (nors ir, kaip komentavo Jonas Ramanauskas, šiek tiek „jovalo“ ir „savigyros“ yra).

Niekaip nesutinku su to paties Jono Ramanausko abortų draudimo pateisinimu. Pirmiausia, gyvenimas nėra vien tik juodas ir baltas – pasisakymas prieš Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą dar nereiškia pritarimo abortams. Ir jei jau kalbame apie moters orumą – ar tikrai toks įstatymas jo neatima? Gimdanti moteris ori tada, kai ji pati pasirenka kūdikį gimdyti, jį auginti, būti už jį atsakinga. Apie kokį orumą mes kalbame, kai gimdo penkiolikmetė paauglė? Kūdikio nelaukianti moteris? Tiesa, „nelaiminga moteris, kuri negali gimdyti“. Bet ar laiminga ta, kuri gimdyti priversta? Jeigu moteris suvokia, kad negalės dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių tinkamai auginti vaiko, ar teisinga tokį vaiką išleisti į pasaulį?

L. Donskis puikiai pastebi: „Kodėl niekam nekelia nuostabos jau pats faktas, kad sekuliarinėje valstybėje vieša figūra skverbiasi į privatų žmogaus gyvenimą taip, tarsi čia nieko tokio ypatingo nevyktų?“. Ne vienas komentatorius minėjo „savaime suprantamą ir moksliškai įrodytą“ faktą, kad gyvybė užsimezga nuo apvaisinimo. Po apvaisinimo mes turime tik keletą būsimo kūdikio ląstelių. Garbinti jas kaip esantį žmogų – kvailystė, juk žmogus tai ne tik Homo Sapiens, bet dar ir asmuo. Apie jokį ląstelių junginio sąmoningumą kalbėti negalime. Apskritai kažką jausti kūdikis gali pradėti tik nuo 18 savaitės ir, manau, iki šios ribos visi abortai privalo būti legalūs. Po jos – tik esant labai rimtoms priežastims (pvz., vaisiaus apsigimimui, dideliam pavojui moters gyvybei). Tokie tat moksliniai faktai.

Kaip ir L. Donskis, nesu abortų šalininkė, suprantu, kad tai jokiu būdu nėra gerai. Bet juk tai suvokia kiekviena moteris – nėra moters, kuriai reikėtų įstatymo, kad šis ją apie tai informuotų. Kiekviena moteris turi turėti teisę rinktis.

Lietuvoje reikia ne abortus uždrausti, o gerinti švietimą. 60% jaunuolių porų nenaudoja kontraceptikų, daugybė moterų įsitikinusios, kad jie labai kenkia sveikatai, nemažas 25-36 m. moterų skaičius apskritai netiki, kad jos gali pastoti. Štai kur tikroji problema, kurią reikia spręsti.

"O jus ne tik manot, bet netgi zinot, kad ji butu laimingesne butent augindama vaikus?? :)) Per sunku suvokti, kad nedera spresti uz kitus zmones?"

Sakote kad nereikėtų spręsti už kitus. Ar nemanote kad būtent jūs ir gerbiamas Donskis ir nusprendė jog dailininkė būtų buvusi laimingesnė tapydama, o ne augindama vaikus, nes vaikus auginanti moteris straipsnyje aprašoma tarsi kažką praradusi, nors pati dailininkė nežinia ar taip mano?

Puikybė – pirmoji iš septynių didžiausių ydų. Viešieji intelektualai? Kas tai? Parodomieji ? Paradas? Pripažinti klasikai? Po ulicam slona vodili,kak vidno na pokaz... ? Viešas intelektualas Donskis pripažins savo klaidą, kad jam neužteko išminties ir įžvalgos remiant abonentą Zuoką?
Galima be rizikos karjerai postringauti apie tolimą ateitį , deklaruoti visą kas šventą vardan tos Lietuvos, stovėti nuolatos ant bačkos ir nieko iš esmės neištarti. Nei vieno vardo! Pulti ginti nežinia ką nuo nesakysiu ko...Tipiškas virtuvinis tarybukas. Kur jam iki Sadūnaitės, Svarinsko ar bent vieno tikro chasido. Tuo tarpu žinomi ir kiti keliai siekti tobulumo-
SEKTI PASKUI AVINĖLĮ
Reikia grįžti prie ištakų, o tai jau sunku. Žinia, to nereikia daryti vien dėl malonumo plaukti prieš srovę, būti priešgyna. Ne. Svarbiausia - eiti prie ištakų. Toks yra tikslas. Aišku, yra žmonių, kurie nenori to daryti, bet mėgsta priešgyniauti. Tai jau kas kita - ir ne koks nors savitas "dvasingumas", o paprasčiausiai blogas charakteris, kai žmogus užsispiria tik todėl, kad jam taip patinka. Ne šito reikia siekti. Mes stengiamės grįžti prie ištakų. Tačiau "nedaugelis pakyla prie ištakų", kaip sako Péguy. Tam, kuris to ieško, kartais tenka susitaikyti su vienatve.
Marie-Dominique’as Philippe’as „Sekti paskui avinėlį“

Bijau, kad jus baug vyresne/is uz tuos, kuriuos vadinate "sovietines epochos produktais", kurie tada dar tik po stalu ropinejo :))