Kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi teigė neatmetantis galimybės, kad Lietuva, kaip ir Latvija, turės kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Jis taip pat sakė, kad būsimosios Vyriausybės siekis – biudžeto deficitą sumažinti iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tačiau A. Šemeta žurnalistus tikino, kad tokių veiksmų būtų imtasi tik paskutiniu atveju. Jis teigė, kad šį savaitgalį kartu su į Lietuvą atvykstančiais TVF misijos atstovais bus svarstomas antikrizinis planas ir struktūrinių reformų, kurios yra Vyriausybės programoje, efektas.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į ministrus tvirtino, kad bus siekiama biudžeto deficitą sumažinti iki 1 proc. BVP. „Kaip tai pavyks pasiekti, priklausys ir nuo to, kaip dabartinė padėtis keisis“, – žurnalistams sakė A. Šemeta.
Anot jo, svarbiausias tikslas šiuo metu, kai „krizės siaučia ir pasaulyje, ir pas mus“, yra makroekonominio stabilumo užtikrinimas, kadangi be jo „galime daryti įvairius struktūrinius pertvarkymus, tačiau makroekonominės problemos gali juos paneigti“.
A. Šemeta teigė, kad nors antikriziniame plane numatytos priemonės yra gana skausmingos, jos krizės laikotarpiu yra neišvengiamos. Jis sakė, kad numatytos priemonės krizės įveikimo plane sumažinti valstybės išlaidas 2 mlrd. litų yra sudėtingas uždavinys, tačiau net ir vien jo nepakaks.
Prezidentas pažėrė ir priekaištų
Susitikimo metu prezidentas V. Adamkus išsakė savo palankų vertinimą mažinti valstybės išlaidas, skatino ambicingas valstybės finansų bei biudžeto planavimo nuostatas, kai ypatingas dėmesys skiriamas strateginiam biudžeto planavimui, praneša prezidento spaudos tarnyba.
Tačiau šalies vadovas išsakė abejonių, ar bet kokia kaina subalansuotas kitų metų biudžetas neturės ateityje neigiamų pasekmių, kurioms taisyti vėl reikės papildomų išlaidų.
Šalies vadovo neįtikino argumentai dėl būtinybės sumažinti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį, kuri pervedama privačioms pensijų draudimų bendrovėms. „Tai ne tik stabdo sėkmingą pensijų draudimo reformą, bet ir griauna žmonių pasitikėjimą pradėtomis pertvarkomis“, – V. Adamkus cituojamas prezidentūros išplatintame pranešime.
A. Šemeta teigė, kad šiuo metu nėra kitų alternatyvų, kaip užkaišyti „Sodroje“ atsirandančią skylę, tačiau jeigu bus sugalvoti nauji variantai, sprendimas dėl įmokų į privačius pensijų fondus mažinimo bus koreguojamas.
Išsakęs kritikos, prezidentas pabrėžė, kad finansinėje ir ekonominėje naujos Vyriausybės programos dalyje yra nemažai ir jo siūlymų, kuriuos yra teikęs kitoms, ankstesnėms, vyriausybėms.
G. Kirkilas: koalicija tirština spalvas
Laikinai einantis premjero pareigas Gediminas Kirkilas pareiškė esąs nemaloniai nustebintas, išgirdęs A. Šemetos pamąstymus apie galinčią susiklostyti finansinę situaciją Lietuvoje, kuri pareikalaus TVF paramos, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Pasak laikinojo ministro pirmininko, tokios būtinybės nėra, o tokios kalbos yra dar vienas būsimos valdančiosios koalicijos žingsnis, keliant sumaištį ir tirštinant spalvas.
Finansų ministerija tikisi, kad nereikės kreiptis į TVF
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis portalui „Balsas.lt“ teigė, kad Finansų ministerijos pozicija išlieka ta pati – „tikimės, kad nereikės kreiptis“ į TVP ir prašyti finansinės paramos.
„Kiek supratau, ir ponas Šemeta su A. Kubiliumi tikisi, kad nereikės“, – pridūrė V. Lenkutis, plačiau nenorėdamas komentuoti kandidato į ministrus žodžių.
***
Kaimyninė Latvija lapkričio 20 dieną kreipėsi į TVF, kai finansų ministrui buvo pavesta pradėti derybas su TVF atstovais dėl paskolos gavimo. Skelbiama, kad speciali TVF delegacija Rygoje viešėjo lapkričio 17 dieną. Šioje komandoje buvo 8 ekspertai, kurie specializuojasi makroekonomikoje, bankininkystės ir finansų sektoriuose, o taip pat fiskalinėje politikoje.
Latvijos finansų ministras Atis Slakters, praėjusią savaitę duodamas interviu „Bloomberg“, įvardijo sumą, kurios Latvija gali prašyti iš TVF. A. Slakterio teigimu, Latvija gali prašyti suteikti paskolą, kurios vertė sieks nuo 2 iki 3 mlrd. eurų.
Ministro teigimu, Latvija galėtų išgyventi ir be šios paskolos, tačiau ji esą padės palaikyti nacionalinę ekonomiką.
