Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas prieš keletą savaičių paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos, Lietuva pažeidė Rolando Pakso politines teises ir paragino panaikinti draudimą. Prieš trejus metus Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas. Praėjusią savaitę Valdančiųjų partijų politinė taryba sutarė, kad parlamente reikia sudaryti laikinąją komisiją, kuri pasiūlytų būdą, kaip įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Apie dar vieną politikų mėginimą apsieiti be Konstitucijos pataisos, kuri reikalinga, norint panaikinti draudimą, teisininkų nuomonė labai aiški.
„Nėra jokio reikalo kurti tokios komisijos. Tiesiog nėra prasmės, nes klausimai, į kuriuos komisija turės atsakyti, į juos atsakymai jau yra pateikti Konstitucinio Teismo nutarimuose. Yra vienintelis būdas įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, taip pat Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimą – tai yra padaryti Konstitucijos pataisas. Bet Seimas per 3 metus nesugeba susitarti dėl Konstitucijos pataisų, nesugeba jų padaryti. Tai užuot susibūrę susitartų dėl pataisos ir balsuotų už ją, ir taip įvykdytų EŽTT sprendimą, jie nutarė ištirti, kodėl nevykdomas sprendimas, t. y. nutaria sudaryti komisiją ištirti, kodėl Seimas nevykdo EŽTT sprendimo. Absurdas ir daugiau nieko“, – tvirtina MRU konstitucinės teisės katedros profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.
O ką apie tai mano patys politikai? Pokalbis apie, regis, Lietuvai neišsprendžiama tapusią problemą su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariu Andriumi Mazuroniu.
– Bent jau šituo klausimu, Prezidento rinkimų klausimu, jūs buvote R. Pakso oponentas. Ar tebesate juo, ar pakeitėte savo nuomonę?
– Aš niekada nebuvau ir nebūsiu R. Pakso nei oponentas, nei priešininkas, nei kas nors kita. Aš buvau ir būsiu oponentas tų minčių ir tų idėjų, kurios, mano nuomone, partijai, kaip politinei organizacijai, ilgalaikėje, trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje yra nenaudingos. Tam tikrais atvejais net žalingos. Ir šiandien, nepaisant to, kaip Lietuva gėdingai beatrodytų jau ketvirtus metus neįgyvendindama Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, akivaizdu, šiandien yra tik viena išeitis – tai Konstitucijos keitimas.
– Tai ką tada komisija tirs, Jūsų manymu?
– Tai geras klausimas. Seimas sudarys laikinąją tyrimo komisiją, kuri paves Seimui spręsti, kodėl Seimas nieko nedirba. Tai, matyt, tą ir spręs.
– Tai laiko gaišimas, taip išeitų?
– Iš principo, aš manau, kad ta komisija yra Seimo orientavimasis, valdančiosios daugumos orientavimasis į procesą, o ne į rezultatą. Rezultatas labai paprastas – ši dauguma turi beveik 90 narių. Tam, kad pakeistų Konstituciją, reikia 94. Jeigu mes norime pasiekti rezultato visoje šitoje istorijoje, o aš tikiu, kad būtent to mes visi ir norim, reikia galvoti, kaip surinkti tuos 94 balsus, kaip rasti tokią Konstitucijos pataisos formuluotę, kuri tenkintų 94 Seimo narius, ir ją galų gale viena ar kita forma priimti. Ir nedaryti iš Lietuvos ir iš Lietuvos teisinės sistemos absoliutaus teisinio nonsenso.
– Bet žiūrėkite, iš tiesų tai jau buvo pradėtas šitas kausimas spręsti, tas Konstitucijos pakeitimas. Seimas vieną balsavimą jau turėjo, ir jis buvo palankus R. Paksui, reikėjo antrojo. Prieš antrąjį Jūsų pačių frakcija nusprendė, kad nereikia balsuoti, ir išėmė šitą klausimą iš darbotvarkės. Tai kodėl taip buvo apsispręsta daryti?
– Matote, prieš antrąjį balsavimą, aš nežinau dėl kokių priežasčių, galbūt komisija ir planuoja svarstyti, kodėl konservatoriai per pirmą balsavimą davė 12 ar 13 balsų dėl Konstitucijos balsuojant, per antrąjį balsavimą to daryti nebebuvo nusiteikę. Ir būtų akivaizdžiai pritrūkę balsų, o kai pritrūksta balsų, procesas visas prasideda iš naujo. Ir tai išsidėsto ne vienerius metus, ir situacija darosi vėlgi pakankamai sudėtinga, todėl ir buvo nuspręsta imti pauzę, kad ieškoti to politinio susitarimo viena ir kita forma. Bet, jeigu komisijos tikslas, aiškintis, kodėl konservatoriai nebalsuoja už Konstitucijos pataisas, ar kodėl liberalai nebalsuoja už Konstitucijos pataisas, ar kodėl kažkas kiti nebalsuoja už Konstitucijos pataisas, tai, žinote, aš tikiu, kad tą galima labai lengvai padaryti ir nesteigiant laikinosios tyrimo komisijos, ir į tą absurdą ir į tą cirką nevelti viso Seimo.
– Pone Mazuroni, bet man, tiesą sakant, užkliuvo premjero žodžiai. Jis ėmė ir pakomentavo, nepaisant daugybės teisininkų aiškinimų, kad be Konstitucijos pataisos nieko nebus, kad gal ir nereiks, vis dėlto, tos Konstitucijos pataisos, gal užteks tiesiog įstatymo pataisos, kai kada Europos teisė yra aukščiau už mūsiškąją. Kaip jūs vertinate tokias kalbas?
– Aš tikrai jį gerbiu kaip asmenį ir kaip žmogų, bet ir man išgirdus šitą jo paaiškinimą, švelniai tariant, šiek tiek keista pasirodė, nes labiau negu akivaizdu, kad europinė teisė turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, išskyrus konstitucinius dalykus, kurie iš principo yra fundamentalūs. Ir čia jau ne kartą ir ne du yra pasisakę ir ne tik nacionaliniai teismai, bet ir tarptautiniai teismai. Ir čia iš principo nelabai ir diskusijos yra. Jeigu sau tą galėtų leisti P. Gražulis, tai premjeras galėtų galbūt šiek tiek atsakingiau. Bet čia jau jo reikalas, kaip jis pasisakinėja.
– Beje, P. Gražulis, pats ir užsiminėte apie jį. Tai šią savaitę jis pareiškė, kad (Seime) registruos EŽTT teisėjo P. Kūrio atšaukimo procedūrą, dėl to, kad šitas žmogus pažeidė Konstituciją savo sprendimais, priėmė antikonstitucinius sprendimus ir dabar jis nebegali tam teisme dirbti. Niekaip nerandu Seimo dalyvavimo, skiriant EŽTT teisėjus. Tai ar čia tikrai yra tiesos, gali Seimas priimti tokį nutarimą, kad p. Kūrį atšauktų?
– Tai čia, matyt, vėlgi reikėtų klausti P. Gražulio, kokias jis teisines formuluotes ir kokiuose teisiniuose traktatuose rado, manydamas, kad Seimas gali atšaukti ar atleisti tuos pareigūnus, kurių skyrime jis nedalyvauja. Tai čia, matyt, tam tikras naujadaras ne tik teisės ekspertams, bet ir didžiajai daliai Seimo narių. Bet P. Gražulis tam ir yra P. Gražulis, kad jis pateikinėtų mintis, kurias didžiajai daliai racionaliai ir blaiviai mąstančių žmonių paaiškinti būtų pakankamai sudėtinga.
– Bet tai jūs pripažįstate – viskas Jūsų pačių rankose?
– Žinoma, pripažįstu, mūsų rankose. Aš esu šventai įsitikinęs, aš visą laiką laikiausi ir laikausi tos nuomonės, kad mes turime dirbti ne komisijų sudarymo fronte, kas iš principo atstumia kitus politinius oponentus ir nesudaro labai gero fono diskusijoms apie tai, kaip Konstitucija turi būti pakeista, bet mes turime dėti visas pastangas, kokias mes tik mes galime dėti, kad įtikintume politinius, nesakyčiau priešininkus, bet politinius kolegas, politinius konkurentus surasti galų gale sprendimą ir visus tenkinančią formuluotę išspręsti šią ne problemą, šią situaciją.
– Ar daug taip manančių kaip jūs pačioje partijoje?
– Žinote, aš kartojau, kartoju ir kartosiu, mano nuomone, tas R. Pakso sprendimas bandyti kandidatuoti pilnai suvokiant, kad taip neįvyks, partijai yra žalingas, buvo žalingas ir bus žalingas. Aš esu šventai įsitikinęs, kad taip mąstančių žmonių yra ir daugiau. Man gaila, kad šiandien dar ne visi išdrįsta, ne visi dėl vienų ar kitų priežasčių sutinka viešai sakyti savo nuomonę, bet kas liečia mane, tai aš esu iš tų žmonių, kurių mašinoje nuolat groja trys kompaktai – „Beatles“, F. Sinatra ir V. Kernagio. O žmonės, klausantys tą muziką, labai retai kažko bijo, o, jeigu kažko ir bijo, tai ne tie dalykai, apie kuriuos jūs dabar šnekate.
– Tai jūs nebijote, kad Jums gali tekti trauktis iš partijos, negirdėjote bent tokių pasiūlymų?
– Aš bijau vėliau grįžti namo, negu kad žmonai prižadėjau. Tai šito aš tikrai bijau.
