Prasidedant Šiaurės Europos dujotiekio vamzdyno "Nord Stream" tiesimui, Premjeras Andrius Kubilius ragina pamąstyti apie šio projekto ekonominę logiką po to, kai buvo atrasti skalūno dujų klodai.
"Nord Stream" tiesėjai turėtų pagalvoti, vardan ko jie tiesia ir kokia yra ekonominė logika. Mes kalbėjome su Premjeru Putinu apie tai, kad pasaulyje dujų situacija labai radikaliai keičiasi dėl skalūnų dujų atradimo JAV ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje", - sakė A. Kubilius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.
Premjeras sakė įtakingame britų savaitraštyje "The Economist" skaitęs apie abejones "Nord Stream" ekonominiu pagrįstumu.
Kaip ELTA jau rašė, išreklamuotas "Gazprom" projektas "Nord Stream" jau yra pradėtas. Vamzdynu planuojama pristatyti rusiškas dujas tiesiogiai į Europą, aplenkiant tranzitines valstybes.
Šiaurės Europos dujotiekį tiesia 2005 metais įsteigta bendrovė "Nord Stream", kuriai buvo pavesta suprojektuoti, nutiesti ir eksploatuoti magistralinį Šiaurės Europos dujotiekį. Kompanijos akcininkės yra "Gazprom" (51 proc. akcijų), "Wintershall Holding" (20 proc.), "E.On Ruhrgas" (20 proc.) ir "N.V. Nederlandse Gasunie" (9 proc.).
1 tūkst. 223 km ilgio Šiaurės Europos dujotiekis tiesiogiai sujungs Rusiją ir Vokietiją, aplenkdamas Baltijos šalis.
2009 metais bendrovė "Nord Stream" gavo visų šalių, per kurių teritorinius vandenis eis dujotiekis, leidimus tiesti vamzdyną.
Tikimasi, kad pirmoji Šiaurės Europos dujotiekio atšaka ims veikti 2011 metais. Iki 2012 m. planuojama nutiesti antrąją atšaką ir padidinti pajėgumą iki 55 mlrd. kubinių metrų.
Tuo tarpu, žiniasklaidos duomenimis, Lenkijoje atrastos stambios dujų, išgaunamų iš skalūno, atsargos - apie 1,36 trln. kubinių metrų.
Jos glūdi šiauriniuose ir centriniuose šalies rajonuose. Pasiekti šias dujas, glūdinčias skalūnų uolienose, tapo įmanoma atsiradus naujosioms gavybos technologijoms, sukurtoms Jungtinėse Valstijose.
Jeigu atsargos Lenkijoje bus patvirtintos, bendros dujų atsargos Europos Sąjungoje išaugs iškart 47 proc. Ekspertų teigimu, Europos skalūnų dujų gavybos projektai per dešimtį metų gali sukelti rimtą grėsmę Rusijos dujų bendrovei "Gazprom", rašo antradienį "Kommersant".