Studijos (TV3 koliažas)

Studijos (TV3 koliažas)

Vieni taip įgyvendina savo kažkada puoselėtas svajones, kiti – nori gyvenime permainų, treti – turi dar kažkokių motyvų… Taip, ne vienam kartais darosi keista ir kelia nuostabą žmonės, kurie po aukštųjų, universitetinių rimtų mokslų pasirenka… tiesiog profesinę mokyklą, kurioje siekia įgyti amatą.

REKLAMA

Statistika rodo ir Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad tokių žmonių vis daugėja.

Pasirinkimas atkeliavo iš vaikystės

Kėdainiuose gyvenanti trisdešimt septynerių Dovilė Povilionienė yra baigusi A. Stulginskio universitetą, Ekonomikos fakultetą, buhalterijos ir finansų studijas. Tačiau moteris sako, kad jos specialybė, nors ir yra gana paklausi, bet ji – ne prie širdies. Todėl prisiminusi savo seną svajonę ji ryžosi ją įgyvendinti „iš pagrindų“ ir įstojo mokytis į Kėdainių profesinio rengimo centrą (PRC).

„Kurį laiką lankiau siuvimo kursus vakarais – tai buvo mano sena svajonė, tačiau vieno karto per savaitę nebuvo gana, norėjosi įgyti daugiau praktikos, taip pat trūko teorinių žinių, tad nutariau stoti į dieninį Profesinio rengimo centro skyrių ir ten pasisemti daugiau žinių, – apie savo pasirinkimą mokytis amato pasakojo D. Povilionienė. – Siuvimas buvo mano sena svajonė. Dar mokykloje siūdavau rankomis ir sena močiutės siuvimo mašina, todėl nė trupučio nesuabejojau, ar noriu mokytis būtent siuvimo.“

Šiuo metu moteris dirba su siuvimu nesusijusį darbą. Tačiau, kaip ji pati sako, „galva pilna idėjų ir laikas parodys, kaip bus“.

„Artimieji labai palaikė mano apsisprendimą mokytis siuvimo, nes matė, kokį džiaugsmą man suteikia mėgstama veikla“, – kalbėjo pašnekovė.

Paklausta, ar negaila universitete praleistų metų mokantis ne tai, kas įdomu, D. Povilionienė teigė priešingai.

„Metų, praleistų universitete, tikrai negaila – visos patirtys gyvenime naudingos“, – filosofiškai atsakė vėl į mokslus kibusi moteris.

REKLAMA

Kėdainių PRC D. Povilionienė mokosi jau metus. Jai liko dar vieni metai ir tada bus ne mėgėja, o diplomuota siuvėja. Pašnekovė taip pat džiaugėsi, kad jai mokėti už mokslą nereikia.

„Esu labai patenkinta gaunamomis žiniomis bei praktika. Turiu nuostabias mokytojas, puikią specialybės mokytoją Anželiką, kurios dėka siuvimas užima tokią svarbią vietą mano gyvenime“, – centro pedagogus gyrė būsima siuvėja.

Pasidomėjus, kodėl, jos nuomone, vis daugiau žmonių aukštųjų mokyklų ar universitetų diplomus deda į stalčius ir keliauja į profesines mokyklas semtis amato žinių ir praktikos, D. Povilionienė svarstė, jog galbūt taip žmonės bando kažką keisti savo gyvenime, kas jų netenkina.

„Manau, kad vis daugiau žmonių, baigusių aukštuosius mokslus ar universitetus, renkasi profesinį mokymą, nes tai yra puiki galimybė įgyti specialybę per trumpą laiką. Galbūt daugeliui tai – puiki proga pakeisti profesiją, dirbti darbą, apie kurį seniai svajojo“, – mintimis dalijosi D. Povilionienė.

Pasirinkimo motyvai keli

Tuo metu Kėdainių PRC direktorius Dangiras Kačinskas taip pat pastebi, kad norinčių mokytis profesijos vis daugėja.

„Pastaraisiais metais labai ryški tendencija, kad asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, nori įgyti paklausią profesiją profesinio mokymo centruose, – sakė Kėdainių PRC vadovas. – Šiuo metu tokių asmenų turime devynis. Nors praėjusiais mokslo metais buvo daugiau nei dvidešimt.“

Paklaustas, kodėl šiais metais taip žymiai sumažėjo žmonių su aukštuoju ir universitetiniu išsilavinimu, norinčių mokytis centre, D. Kačinskas patarė kreiptis paaiškinimo į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM).

REKLAMA

„Apskritai daugėja. Tačiau nuo šių mokslo metų ŠMM ne visoms profesinio mokymo įstaigoms leido tokius asmenis priimti. Mums neleido. Kodėl? Klausti ŠMM“, – apie nesusipratimą kalbėjo direktorius.

Pasak centro vadovo, vidutinis ateinančių čia mokytis jau išsilavinimą turinčių asmenų amžius yra apie 30 metų. O dažniausiai pasirenkamos specialybės – higieninės kosmetikos kosmetiko ir siuvimo verslo paslaugų teikėjas.

„Motyvai: savas verslas, įsidarbinimas, asmeninių poreikių tenkinimas („dėl savęs“)“, – trumpai pasirinkimo priežastis įvardijo D. Kačinskas.

Paprašytas pasidalinti savo nuomone, kodėl vis daugiau aukštąjį ar universitetinį išsilavinimą jau turinčių asmenų atkeliauja į profesinio rengimo centrus, direktorius tai įvardijo kaip rinkos sąlygų diktavimą.

„Nemanau, kad aukštasis mokslas praranda savo vertę. Tačiau gyvenimas diktuoja savo taisykles, t.y. darbdaviams reikia darbininkiškų profesijų darbuotojų (darbo rinkos poreikiai)“, – sakė Kėdainių PRC vadovas.

Ministrės patarėjas: „Masinis aukštasis mokslas neturi didelės vertės“

Kaip ir patarė Kėdainių PRC vadovas D. Kačinskas, išsamesnių paaiškinimų kreipėmės į ŠMM. Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas mielai atsakė į pateiktus klausimus ir paaiškino susiklosčiusią situaciją.

– Profesinių mokyklų atstovai teigia, kad čia mokytis ateina vis daugiau žmonių, turinčių aukštąjį ar universitetinį išsilavinimą. Ar iš tiesų taip yra?

REKLAMA

– Pastaraisiais metais į profesines mokyklas ateina nemažas skaičius įgijusiųjų aukštąjį išsilavinimą. Šiemet į profesines mokyklas pretenduoja 2,7 tūkst., pernai priimta 2,3 tūkst.

– Gal turite kokį nors paaiškinimą, kodėl taip yra?

– Reikia pripažinti, kad Lietuvoje egzistuoja disproporcija tarp asmenų, kurie po mokyklos renkasi aukštąjį mokslą ir profesinį išsilavinimą. Racionalus besimokančių santykis profesiniame ir aukštajame moksle turėtų būti 50/50, o dabar yra 30/70.

Jau ne vienerius metus konstatuojame, kad aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje renkasi labai daug asmenų, akivaizdu, kad darbo rinkai tiek nereikia. Tad natūralu, kad po studijų baigimo, nerasdami įgytą kvalifikaciją atitinkančios darbo vietos, asmenys nusprendžia įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją.

– Kėdainių PRC vadovas teigia, kad „nuo šių mokslo metų ŠMM ne visoms profesinio mokymo įstaigoms leido tokius asmenis priimti. Mums neleido“. Kodėl?

– Kaip numatyta 2017 m. pakeistame Profesinio mokymo įstatyme, profesinis mokymas skirstomas į pirminį – neturintiems kvalifikacijos asmenims, ir tęstinį – asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją, taip pat ir turintiems aukštojo mokslo diplomą.

Tęstinio profesinio mokymo programas gali vykdyti sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriuose pastaraisiais metais buvo atnaujinta mokymo bazė. Tokių centrų Lietuvoje yra 45.

Kitos profesinio mokymo įstaigos, norinčios vykdyti tęstinio mokymo programas, turi kreiptis dėl ekspertizės, kurios metu įvertinamos mokyklos galimybės teikti kokybišką tęstinį profesinį mokymą. Kėdainių PRC dėl tokios ekspertizės nėra kreipęsis.

REKLAMA

Asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gali mokytis pirminio profesinio mokymo programose, jei tai daro savo lėšomis.

– Ar toks žmonių pasirinkimas „nesignalizuoja“ tai, jog aukštasis mokslas tampa bevertis?

– Masinis aukštasis mokslas, kuris nekelia kokybės reikalavimų, iš tikrųjų neturi didelės vertės. Todėl šiuo metu vykdome povidurinio švietimo sistemos – nuo profesinio mokymo iki aukštojo mokslo – kokybinę peržiūrą, kurios tikslas – balansuoti abiturientų srautus ir sudaryti jiems galimybes gauti kokybišką išsilavinimą tiek universitetuose, tiek kolegijose, tiek profesinėse mokyklose.

Sprendimai dėl profesinio kelio pasirinkimo taip pat neatsiejami nuo mokymo vyresnėse

bendrojo ugdymo mokyklų klasėse peržiūrėjimo atskiriant profesinę ir akademinę linijas.

Kalta ne darbo rinka, bet tėvai

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkės doc. dr. Astos Lapinskienės nuomonė dėl situacijos, kai po aukštųjų mokslų renkamasi profesiniai centrai, yra priešinga nei prieš tai kalbėjusių pašnekovų. Anot jos, čia kalta ne darbo rinka, o tėvai su „pasenusiu“ mąstymu.

„Mūsų šalyje mokiniai po mokyklos dar nėra emocionaliai ir socialiai subrendę, todėl renkasi tai, ką siūlo tėvai. Po tarybinių laikų gajus mąstymo stereotipas, kad lengviau gyvensi, jeigu turėsi aukštąjį išsilavinimą, – kalbėjo specialistė. – Todėl tėvai rekomenduoja ne pagal vaiko gebėjimus ir mąstymą, o pagal tai, kiek gali mokėti už mokslą. Be to, daugumos ir žinios yra neadekvačios, norint įgyti aukštąjį mokslą.“

REKLAMA

Anot pašnekovės, anksčiau ar vėliau tokie jauni žmonės pajaučia, kad jų galimybės neatitinka universitete ar kitoje aukštojoje mokykloje keliamų reikalavimų ir tenka „leistis laipteliu žemiau“.

„Na, pasitrina toks „studentas“ ir mato (jau būdamas brandesnis, pvz. 22 m.), kad nieko negali dirbti su tokiu žinių bagažu. Belieka „tobulintis“ profesinėje, kad įgytų specialybę, tolygią gebėjimams ir žinioms“, – kritikos jauniems žmonėms negailėjo LAMPSS pirmininkė.

A. Lapinskienės nuomone, minėta problema turėtų rūpėti ne universitetams, o mokykloms, tėvams, Švietimo ir mokslo ministerijai, bendruomenėms, kurios padėtų atsikratyti stereotipinio mąstymo, kad dirbti, keliauti, savanoriauti po mokyklos yra blogai.

„Mano nuomone, tai – ne aukštojo mokslo devalvacija, tai – asmenybės devalvacija ir, manau, kad pakeitus mąstymo strategiją, viskas žmogui gali susidėti be stresų, – savo nuomonę dėstė pašnekovė. – Pavyzdžiui, pasirinko mergina būti siuvėja, po to praplečia žinias kolegijoje, dirba meistre, o baigusi universitetą gali dirbti ir įmonės direktore.“

Top Video

Kraupi žmogžudystė Palangoje: aiškėja šiurpaus nusikaltimo detalės
DABAR RODOMA
Kraupi žmogžudystė Palangoje: aiškėja šiurpaus nusikaltimo detalės
DABAR RODOMA
Vilnietės kruopose – nelaukti svečiai
DABAR RODOMA
Vėlinės šiemet kainuos daugiau: vien žvakės brango 70-80 centų
DABAR RODOMA
Mirtinos ligos židinys Kaune: gyventojams iškilo didelė grėsmė
DABAR RODOMA
Jonavos rajono gyventojai negali atsigauti po vilkų antpuolio
DABAR RODOMA
Jaunos moters tragedija: praradęs žmoną vilnietis protu nesuvokia ligoninės veiksmų
DABAR RODOMA
Tai, dėl ko žiūrime krepšinį: Chriso Kramerio dėjimas iš visų kamerų
DABAR RODOMA
Skaudūs lietuvės išgyvenimai gimdymo palatoje: tokie daktarai dirbti negali
DABAR RODOMA
„X Faktoriaus“ dalyvės stiprybė gali būti pavyzdžiu: paprasčiausių dalykų teko mokytis iš naujo
DABAR RODOMA
Sąjūdžio mitingas Vingio parke: ką tautai pažadėjo Algirdas Brazauskas?
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Paviešino skandalingus įrašus: štai kaip kalba Seimo nariai (nuotr. TV3)
Seime įsibėgėja skandalas dėl neteisėto poveikio darymo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis grąsina pradėti apkaltą ...
 V. Ušackas: jei laimėčiau rinkimus, pakviesčiau I. Šimonytę į savo komandą
Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai. BNS pateikia po tris ...
I. Šimonytė (nuotr. BFL)
Konservatorių kandidatai į prezidentus Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas sako, kad CŽV kalėjimo tyrime teisėsaugos institucijos turėtų atsakyti, kas leido vykdyti pažeidimus ...
Vygaudas Ušackas (nuotr. Fotodiena.lt)
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas teigia nemanąs, kad Rusija keltų tiesioginę karinę grėsmę Baltijos šalims. Ketvirtadienio vakarą per tiesioginius ...
Generalinė prokuratūra (nuotr. Fotodiena.lt)
Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį neteisėtu pripažino generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymą dėl Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo ...
REKLAMA

Top Video

Kraupi žmogžudystė Palangoje: aiškėja šiurpaus nusikaltimo detalės
DABAR RODOMA
Kraupi žmogžudystė Palangoje: aiškėja šiurpaus nusikaltimo detalės
DABAR RODOMA
Vilnietės kruopose – nelaukti svečiai
DABAR RODOMA
Vėlinės šiemet kainuos daugiau: vien žvakės brango 70-80 centų
DABAR RODOMA
Mirtinos ligos židinys Kaune: gyventojams iškilo didelė grėsmė
DABAR RODOMA
Jonavos rajono gyventojai negali atsigauti po vilkų antpuolio
DABAR RODOMA
Jaunos moters tragedija: praradęs žmoną vilnietis protu nesuvokia ligoninės veiksmų
DABAR RODOMA
Tai, dėl ko žiūrime krepšinį: Chriso Kramerio dėjimas iš visų kamerų
DABAR RODOMA
Skaudūs lietuvės išgyvenimai gimdymo palatoje: tokie daktarai dirbti negali
DABAR RODOMA
„X Faktoriaus“ dalyvės stiprybė gali būti pavyzdžiu: paprasčiausių dalykų teko mokytis iš naujo
DABAR RODOMA
Sąjūdžio mitingas Vingio parke: ką tautai pažadėjo Algirdas Brazauskas?

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų