Nuo greičio viršijimo ir žmonos mušimo iki korupcijos skandalų: dėl ko Seimo nariai netenka imuniteto?

Seimo nario statusas tautos išrinktajam garantuoja krūvą įvairių privilegijų, kurių viena svarbiausių – teisinė neliečiamybė. Šis imunitetas saugo parlamentarą nuo politinio persekiojimo, neleidžia teisėsaugai tirti politiko veiksmų bei jį bausti. Vis dėlto, ne paslaptis, jog neliečiamybė neretai tampa įstatymus pažeidusių, korumpuotų politikų skydu.

Portalas tv3.lt kviečia prisiminti visas „nešvarias“ istorijas, į kurias buvo įsipainioję Lietuvos parlamentarai. Visų šių skandalų metu prokurorai prašė panaikinti tautos išrinktųjų teisinę neliečiamybę, tačiau toli gražu ne visais atvejais parlamentas leido teisėsaugai tirti savo kolegų galimai nusikalstamas veikas bei atiduoti juos į pareigūnų rankas.

Kreivė kyla į viršų

Pažvelgus į prokurorų viešnages Seime su prašymais naikinti parlamentarų imunitetus, galima padaryti išvadą, jog tokių prašymų skaičiaus kreivė nuo 2000-2004 m. iki 2012-2016 m. Seimo kadencijos kilo į viršų.

REKLAMA

Iš viso minėtu laikotarpiu teisėsaugos pareigūnai panaikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę prašė 32 kartus: 18 kartų prokurorų prašymas buvo patenkintas, 12 kartų Seimas neleido panaikinti savo kolegų imuniteto.

2000-2004 m. Seimo kadencijos metu, kuomet Vyriausybei vadovavo Algirdas Mykolas Brazauskas, prokurorai kreipėsi į Seimą dėl parlamentarų imuniteto panaikinimo 3 kartus. Tiek pat kartų Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikino prašyta 2004-2008 m. kadencijos metu, kai ministrų kabinetui vadovavo A. M. Brazauskas ir Gediminas Kirkilas.

Gerokai daugiau prašymų panaikinti tautos išrinktųjų imunitetą Seimas sulaukė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovavimo Vyriausybei metu – 2008-2012 m. į parlamentą prokurorai dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo kreipėsi 14 kartų.

Nedaug nuo 2008-2012 m. Seimo kadencijos šiuo klausimu atsilieka ir dabartinė parlamento kadencija. 2012-2016 m. kadencijos metu, kai Vyriausybei vadovauja socdemų lyderis Algirdas Butkevičius, prokurorai Seimu prašymai naikinti Seimo narių imunitetus apsilankė jau 12 kartų.

„Rubicon“ kyšininkavimo skandalas

2004 m. liepą tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti socdemo Vytenio Povilo Andriukaičio, socialliberalo Vytauto Kvietkausko ir konservatoriaus Arvydo Vidžiūno teisinę neliečiamybę.

Tąkart teisėsauga teigė, jog vykdydama garsiosios „Rubicon“ įmonių grupės akcininko Andriaus Janukonio telefoninių pokalbių kontrolę bei tirdama įmonių grupės buhalteriją, atsekė politikų papirkinėjimo schemą. Pareigūnai tvirtino, jog remiantis surinktais duomenimis, V. P. Andriukaitis pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš A. Janukonio 95 tūkst. litų kyšį. Šie pinigai esą buvo sumokėti už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus – darant įtaką Seime, Vyriausybėje, ministerijose ir savivaldybėse svarstant bei priimant įvariius norminius aktus, susijusius su sostinės kino teatro „Vilnius" patalpų pardavimu, "AB "Lietuvos energija", Lietuvos elektrinė ir AB "Rytų skirstomieji tinklai" akcijų mainų įstatymo projektu.

REKLAMA

Teisėsaugos duomenimis, V. Kvietkauskas 2002 m. iš to paties A. Janukonio paėmė 25 tūkst. litų kyšį. Ši suma jam esą buvo sumokėta už įtakos darymą Seimo nariams svarstant ir priimant norminius aktus, susijusius su Šilumos ūkio įstatymu bei Gamtinių dujų įstatymo papildymu. Tuo metu įtarta, kad A. Vidžiūnas tuo pačiu laikotarpiu pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš A. Janukonio 40 tūkst. litų. Jis esą taip pat darė įtaką Seimo narių ir savivaldybių tarnautojų veiksmams svarstant ir priimant norminius aktus.

Seimas šių parlamentarų imuniteto nepanaikino. Tiesa, po balsavimo visi minėti politikai parlamentaro mandato atsisakė. Kyšininkavimo byla galiausiai buvo nutraukta, mat įrodymų prieš politikus nebuvo surinkta pakankamai.

Įtartini Seimo pirmininko sklypo pamatai

2005 m. balandį prokurorai Seimo paprašė panaikinti Valtiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovo Jono Ramono teisinę neliečiamybę. Teisėsaugai užkliuvo J. Ramono veikla dar prieš tampant Seimo nariu – jis apkaltintas tuo, jog būdamas Žemės ūkio rūmų pirmininku kartu su kitais žemdirbiais organizavo 2003 m. gegužę vykusias kelių blokadas.

Vis dėlto, tuomet Seimo nariai užstojo kolegą ir protestavusius žemdirbius. J. Ramono teisinė neliečiamybė nebuvo panaikinta.

2006 m. birželį Seimas sulaukė prašymo panaikinti socialdemokrato Gintauto Mikolaičio imunitetą, mat, pareigūnų duomenimis, parlamentaras sukėlė avariją, kurios savo automobiliu rėžėsi į vilkiką, paspruko iš įvykio vietos ir teisėsaugos pareigūnams pasirodė tik kitą dieną, tikindamas, jog pabėgo iš įvykio vietos, būdamas šoko būsenoje. Seimas šiuo klausimu ilgai nediskutavo ir panaikino G. Mikolaičio teisinę neliečiamybę.

REKLAMA

2008 m. Lietuvos politinę padangę sudrebino skandalas, kai į Seimą kreipęsi prokurorai paprašė panaikinti teisinę neliečiamybę tuometiniam Seimo pirmininkui, Pilietinės demokratijos partijos vadovui Viktorui Muntianui.

Teisėsauga pranešė pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtardama, kad V. Muntianas 2007 m. organizavo valstybės tarnautojo – tuometinio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo. Prokurorų surinktais duomenimis, V.Muntianas organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas.

Seimas panaikino parlamento pirmininko V. Muntiano teisinę neliečiamybę. 2014 metais Apeliacinis teismas išteisino V.Muntianą šioje byloje. Tuo metu V. Vizbaras buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

„Juodosios buhalterijos“ bylos eros pradžia

2008-2012 m. Seimo kadencijos pradžia buvo „pažymėta“ prokurorų viešnage su prašymu panaikinti pagrindinių vadinamosios Darbo partijos „juodosios buhalterijios“ bylos veikėjų „darbiečių“ Viktoro Uspaskicho ir Vytauto Gapšio imunitetus. Jiems buvo inkriminuojamos įvairios nusikalstamos veikos, sunkiausia – apgaulingos buhalterijos tvarkymas. Pati partija buvo įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų ir maždaug 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėjusi 4 mln. Lt mokesčių.

Nepaisant „darbiečių“ aiškinimo apie politinį persekiojimą, intensyvios gynybos Seimas panaikino jų teisinę neliečiamybę.

Tų pačių metų lapkritį teisėsauga kreipėsi į Seimą, kad būtų panaikintas Seimo nario, buvusio LNK žinių vedėjo Roko Žilinsko teisinė neliečiamybė. Į pareigūnų akiratį R. Žilinskas pakliuvo po neblaivaus siautėjimo su draugu – parlamentaras buvo kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, septynių policijos pareigūnų įžeidimu bei pasipriešinimus jiems. Seimas patenkino prokurorų prašymą ir panaikino R. Žilinsko imunitetą.

REKLAMA

2010 m. birželį Seimas nutarė nepanaikinti su Arūno Valinsko vadovauta Tautos prisikėlimo partija į parlamentą išrinkto Aleksandro Sacharuko teisinės neliečiamybės, nepaisant kilusio skandalo, kuomet politikas, naudodamasis parlamentaro Lino Karaliaus pažymėjimu, balsavo už jį Seimo posėdžiuose.

Tąkart prokurorai tikino, jog A. Sacharukas tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys. Istorijos rezultatas – L. Karalius buvo pašalintas iš Seimo po apkaltos proceso, o A. Sacharukas vėliau, kai jau buvo patraukas atsakomybėn, sulaukė išteisinamojo teismo nuosprendžio.

2010 m. rugsėjį Seimas be ilgų diskusijų panaikino Seimo nario, Tautos prisikėlimo partijos atstovo Vinco Babiliaus teisinę neliečiamybę. Atsakomybėn parlamentaras patrauktas po to, kai pakliuvo policijos pareigūnams už greičio viršijimą.

Apgynė kovotojus prieš seksualines mažumas, pasigailėjo kyšininko

Tų pačių metų rugsėjį Seime virė aistros dėl prokurorų prašymo panaikinti Seimo narių „tvarkiečio“ ir tuometinio konservatoriaus Kazimiero Uokos teisinę neliečiamybę. Teisėsauga patraukti parlamentarus baudžiamojon atsakomybė nutarė dėl jų išpuolių seksualinių mažumų eitynių Vilniuje metu. Seimo nariai kaltinti demonstravę nepagarbą aplinkiniams, nevykdę pareigūnų nurodymų – politikai renginio metu peršoko apsauginę tvorą, susigrūmė policijos pareigūnais, priešinosi jiems.

Už šiuos veiksmus Seimo nariams grėsė ne tik baudos, bet ir areštas, tačiau parlamentas nesutiko panaikinti kolegų imuniteto, taigi atsakomybės jie išvengė.

2008-2012 m. Seimo kadencijoje parlamentarams teko susidurti ir su korupcijos skandalais. 2011 m. balandį teisėsauga prašė panaikinti buvusio „tvarkiečio“ Evaldo Lementausko teisinę neliečiamybę. Prokurorai teigė turintys duomenų, kad 2007 m. jis pasiūlė ir pažadėjo 280 tūkst. Lt kyšį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui už tai, kad politikas, taryboje iškėlus nepasitikėjimą tuometiniu sostinės meru Juozu Imbrasu klausimą, balsuotų prieš nepasitikėjimą. Vis dėlto, Seimas nepanaikino E. Lementausko imuniteto.

REKLAMA

Kiek vėliau, pasibaigus Seimo kadencijai, kyšininkavimu įtariamas E. Lementauskui teko varstyti teismo duris, kol galiausiai jis išgirdo verdiktą – 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Kitas Seimo narys, atsidūręs korupcijos skandalo centre – konservatorius Vitas Matuzas. Dėl jo imuniteto panaikino prokurorai į Seimą kreipėsi 2012 m. gegužę. Teisėsauga tąkart teigė turinti duomenų, kad konservatorius organizavo akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sudarydamas išskirtines sąlygas „ŽilVyčio“ kooperatinei bendrovei neteisėtu būdu laimėti biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė siekia 17 mln. 503 tūkst. 40 litų. R. Matuzo galimai neteisėtos veiklos pėdsakus pareigūnai matė ir kituose viešuosiuose pirkimuose.

Seimas patenkino prokurorų prašymą ir panaikino R. Matuzo teisinę neliečiamybę.

Užstojo dviratininkę nutrenkusį kolegą

2008-2012 m. kadencijos Seime tęsėsi ir prokurorų prašymai dėl automobilių kelyje nesuvaldžiusių ir taisykles pažeidusių kolegų.

2011 m. Seimas panaikino liberalsąjūdiečio Algio Kašėtos teisinę neliečiamybę, kuris, pareigūnų duomenimis, kelyje viršijo greitį. 2012 m. už greičio viršijimą parlamentas leido patraukti atsakomybėn ir konservatorių A. Vidžiūną.

2011 m. Seimas sprendė, ar panaikinti konservatoriaus Ryto Kupčinsko imunitetą, kuris Vilnius automobiliu partrenkė dviračiu taku važiavusią merginą, tačiau imuniteto kolegai nepanaikino.

2012 m. į teisėsaugos pareigūnų akiratį vėl pateko Seimo narys V. Babilius. Šį kartą parlamentaras, vairuodamas automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra, trenkėsi į kitą stovintį automobilį, kliudė šviesoforą ir pasišalino iš įvykio vietos. Seimas patenkino prokurorų prašymą ir panaikino V. Babiliaus imunitetą.

REKLAMA

„Darbiečių“ šou tęsinys ir P. Gražulio gynyba

Dabartinė – 2012-2016 m. Seimo kadencija – kaip ir ankstesnė prasidėjo Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ pagrindinių veikėjų V. Uspaskicho, V. Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės šou. Tęsiantis minėtos bylos nagrinėjimui, prokurorams į Seimą su prašymu naikinti Seimo narių imunitetą teko ateiti dar kartą.

Parlamentarų imuniteto panaikinimo klausimas buvo ilgai vilkinamas, tačiau 2012 m. gruodžio pabaigoje po beveik 6 valandas trukusių batalijų Seime, kurių metu V. Uspaskichas siūlė atsigerti jo kraujo, o V. Vonžutaitė pravirko, tautos išrinktieji panaikino „darbiečių“ teisinę neliečiamybę.

2016 m. Apeliacinis teismas pripažino V. Gapšį ir V. Uspaskichą kaltais dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, tačiau išteisino dėl sukčiavimo. V. Vonžutaitės byla išskirta. Šiuo metu kasacinius „darbiečių“ skundus nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

2013 m. Seimas panaikino tuometinio konservatorių atstovo Egidijaus Vareikio teisinę neliečiamybę ir leido jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis, policijos duomenimis, būdamas neblaivus sumušė savo žmoną.

Tai pačiais metais Seimas vėl sprendė, ar panaikinti karingojo „tvarkiečio“ P. Gražulio imunitetą. Teisėsaugos pareigūnų akiratyje politikas pateko po to, kai homoseksualų eitynių Vilniuje metu veržėsi į renginį, pasipriešino policijos pareigūnams. Eitynių metu policijos pareigūnų jis buvo tiesiog išneštas į policijos automobilį. Tiesa, šios šėlionės „tvarkiečiui“ neapkarto, mat parlamentas neleido panaikinto jo teisinės neliečiamybės.

Imuniteto šios kadencijos Seimas nepanaikino ir parlamentarams Remigijui Ačui bei Nagliui Puteikiui. Seimo narius norėta patraukti atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka dėl esą paskleistos šmeižiančios informacijos.

REKLAMA

2014 m. Seimas sulaukė dar vieno (jau trečio) prašymo panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V. Uspaskicho imunitetą. Tuomet prokurorai norėjo jam pateikti įtarimus dėl nepagarbos teismui, mat jis Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą nagrinėjusius teisėjus išvadino nusikaltėliais. Tiesa, parlamentas, ilgai vilkinęs šį klausimą, galiausiai jokio sprendimo nepriėmė. V. Uspaskichas teisinės neliečiamybės dėl nepagarbos teismui neteko, būdamas europarlamentaru.

„Pirk dramblį“ ir „MG Baltic“ skandalai

2014 m. Seimas panaikino dviejų „darbiečių“ – Kęstučio Daukšio ir Dariaus Ulicko – imunitetus. Abu parlamentarai pateko į policijos nemalonę dėl taisyklių pažeidimų, vairuojant automobilius: K. Daukšys viršijo greitį, o D. Ulickas kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Kadencijai besiritant į antrąją pusę, Seimas susidūrė su dviem rezonansiniais korupciniais skandalais. 2014 m. gruodį prokurorai kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Rimanto Antano Ručio imunitetą. Prokurorai pranešė turintys duomenų, kad R. A. Ručys, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais partijos nariais, 2013 m. iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.

Prokurorų duomenimis, „tvarkiečių“ nurodymu daryta įtaka Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams, kad jie, organizuodami viešuosius pirkimus, diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų R. Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Mainais už tai prodiuseris esą turėjo suorganizuoti renginį „Pirk dramblį“, kuris, pasak pateiktos medžiagos, buvo skirtas populiarinti partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei jos pirmininką Rolandą Paksą.

REKLAMA

Seimas R. A. Ručio imunitetą panaikino 2015 m. kovą. Kiek vėliau R. A. Ručys sulaukė įtarimų ir dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo. Galiausiai tyrimą vainikavo dar vienas teisėsaugos sprendimas – įtarimai prekyba poveikiu ir pinigų plovimu pareikšti ir pačiai partijai „Tvarka ir teisingumas“.

Šiemet šalies politinę padangę sukrėtė „MG Baltic“ skandalas, kuomet teisėsaugos akiratyje atsidūrė Liberalų sąjūdžio tuometinis pirmininkas Eligijus Masiulis, įtariant, jog jis iš koncerno „MG Baltic“ priėmė daugiau 100 tūkst. Eur kyšį. Politikas pats atsisakė parlamentaro mandato.

Tęsiant tyrimą, į pareigūnų taikiklį pateko ir „darbietis“ V. Gapšys. Prokurorų duomenimis, iš „MG Baltic“ gavo 25 tūkst. Eur kyšį politinės reklamos nuolaidai už Darbo partijos narių sprendimų priėmimą Seime koncerno naudai. Prokurorai pateikė Seimui prašymą panaikinti V. Gapšio imunitetą (jau trečią kartą), tačiau kol kas parlamentas dėl šio klausimo dar nebalsavo.

Ką išrenkame, tą ir turime

Konstitucinės teisės ekspertas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Vytautas Sinkevičius portalui tv3.lt priminė, jog demokratinėse valstybėse Seimo nario imunitetas tautos išrinktąjį saugo nuo galimo vykdomosios valdžios, teisėsaugos politinio persekiojimo, tačiau, kaip rodo ir Lietuvos pavyzdys, neretai politikai imunitetą naudoja kaip bandymą tiesiog išvengti atsakomybės.

„Labai dažnai imunitetas naudojamas kaip būdas apsaugoti savo partijos narį, frakcijos narį nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nors tam yra pagrindas. Kitaip tariant, parlamento reikalas įsitikinti, ar teisėsauga nepersekioja Seimo nario dėl jo, kaip Seimo nario veiklos, o visa kita – ar yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei – yra teisėsaugos, teismų reikalas, o ne Seimo reikalas.

REKLAMA

Tiesa, pamačius, kiek kartų prašyta panaikinti imunitetus Seimo narių ir kiek neleista panaikinti neliečiamybės, matome, kad ne visada atsakingai tas instrumentas yra naudojamas“, – komentavo V. Sinkevičius.

Anot teisininko, iš esmės atvejai, kuomet piktnaudžiaujama Seimo nario imuniteto ar bandoma už jo slėptis, atspindi ir politikų į parlamentą renkančių rinkėjų paveikslą.

„Tai yra bendros teisinės ir ypač politinės kultūros dalis. Ta politinė kultūra yra labai žema, nepagarba Konstitucijai, nepagarba įstatymui yra labai dažnas atvejis. Pavyzdys tos neteisinės, prastos politinės kultūros židinio ir šaltinio, kaip nekeista, būna Seimas.

Bet ką išrenkame, tą ir turime. Juk niekas mums Seimo narių iš mėnulio nenuleidžia. Ką išrenkame, tą ir turime, ir ten atpažįstame savo visuomenę“, – kalbėjo konstitucinės teisės specialistas.

Padėtis ne blogėja, ji jau seniau buvo prasta

Portalo tv3.lt kalbintas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, politologas Vincentas Vobolevičius Seimo narių piktnaudžiavimo imuniteto atvejus palygino su užsienio valstybių ambasadorių elgesiu. Vis dėlto, politologas pridūrė, jog piktnaudžiauti gali ne tik politikai.

„Tai galima palyginti su ambasadorių atvejais, kai jie naudoja savo išskirtinį statusą kaip galimybę negražiai elgtis – nuo automobilių statymo ne vietoje iki vairavimo išgėrus ir atsisakymo bendradarbiauti su policija. Tai čia lygiai tas pats principas gali veikti: norint padaryti ne visai švarų kokį nors reikalą, tai galima įskaičiuoti kaip tam tikrą privalumą galimybę, kad tavęs negalės nubausti arba, jei galės, tai užsitęs labai ilgai procesas.

Iš kitos pusės, piktnaudžiavimas gali būti ir kitoks. Gali būti bandoma naikinti neliečiamybę, norint sukelti skandalą ar politikui prilipinti „nepatikimo, netinkamo“ etiketę. Gali būti ir tokių atvejų“, – aiškino V. Vobolevičius.

REKLAMA

Ar tai, kad pastarųjų Seimo kadencijų metu prokurorų prašymų naikinti parlamentarų imunitetus skaičius gerokai išaugo reiškia, jog į parlamentą eina dirbti labiau korumpuoti ar labiau nusikaltę politikai?


Rašyti komentarą...
J
Je
2016-06-30 07:52:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Toks tokį apgynė ir tolimesnėn puoton pavadino...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų