Juodas metas Tomaševskio partijai: net ir ištikimiausi rinkėjai pamažu atgręžia nugaras

Jau aišku, kad tautinių mažumų gynėjais prisistatanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija po šių Seimo rinkimų liko prie suskilusios geldos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad dėl partijos patirtos nesėkmės kalti tik jos narius šią kadenciją lydintys skandalai, būtų naivu. Politologai ir sociologai įžvelgia kur kas gilesnes priežastis – besikeičiantį rinkėjų mentalitetą, blogą lyderystę partijoje bei augančią naują tautinių mažumų atstovų kartą.

Valdemar Tomaševski (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) per šiuos Seimo rinkimus neperžengė 5 proc. balsų barjero ir nepateko į Seimą. Partija rinkimuose surinko 4,82 proc. balsų. Tiesa, du LLRA-KŠS vienmandatininkai išsikovojo vietas į Seimą dar pirmajame ture.

„Užprogramuotas reitingo kritimas“

Kelias savaites iki Seimo rinkimų darytose visuomenės nuomonės apklausose Lenkų rinkimų akcijai palaikymą išreiškė 5,3 proc. apklaustųjų, kurie ketino dalyvauti rinkimuose. Apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17–27 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

„Baltijos tyrimų“ direktorė, sociologė Rasa Ališauskienė pamena, kad partijos palaikymas pastaruoju metu laikėsi ant į Seimą patekti reikalingų 5 proc. balsų ribos. Bet visus metus partijos reitingas buvo kiek mažesnis nei įprastai.

„Buvo šiek tiek mažesnis, bet, kadangi šie metai nenormalūs dėl pandemijos, tai apklausose visą laiką buvo neapsisprendusių labai daug. Neapsisprendusių gal ne tiek, už ką balsuoti, bet ar eis, ar neis balsuoti. Bet partija taip ir laikėsi ties ta riba“, – tv3.lt kalbėjo R. Ališauskienė.

REKLAMA

 Rasa Ališauskienė

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžejus Pukšto sako, kad partijos reitingo smukimas buvo praktiškai užprogramuotas, bet pats neperkopto rinkimų barjero nesureikšmina.

„Kad čia įvyko kažkoks labai didelis žemės drebėjimas, aš nesakyčiau. Nes 0,2 proc. nėra daug. Jie labai nestipriai liko už brūkšnio. Bet, tai, ką aš kartoju, – jų populiarumo mažėjimas matosi ne toks stiprus, ne toks drastiškas, bet pakankamai nuoseklus, jeigu žiūrėsime praeitus, dar ankstesnius Seimo rinkimus. Kritimas yra kaip ir beveik užprogramuotas“, – tv3.lt kalbėjo A. Pukšto.

Partijos rinkėjas keičiasi

Viena esminių LLRA-KŠS patirto pralaimėjimo priežasčių, kaip sako R. Ališauskienė, – besikeičiantis, jaunėjantis ir naujų tautinių mažumų atstovų kitose partijose ieškantis rinkėjas.

„Dabar jų rinkėjas keičiasi. Jis yra disciplinuotas, jis iš įpročio dažnai už juos balsuoja tautiniu pagrindu, bet, kita vertus, jis sensta. Ir Vilniaus lenkai jaunėja, jie susiranda kitų atstovų. Nebėra, kaip anksčiau būdavo, kad pagal tautinį požymį balsuodavo iki 80 proc. lenkų. O dabar arba neina į rinkimus, arba kitose partijose randa įvairių tautų atstovų“, – aiškino sociologė.

Jai antrina ir A. Pukšto, pastebintis, kad keičiasi ne tik tautinių mažumų, bet ir visos Lietuvos rinkėjų mentalitetas.

„Iš vienos pusės, yra teigiami pokyčiai Lietuvos visuomenėje ir politinėje scenoje, kad Lietuvos visuomenė tampa atviresnė. Dėl tautinės tolerancijos matome daug teigiamų poslinkių. Politinės partijos kažkiek bando irgi orientuotis į tautinių mažumų elektoratą. 

REKLAMA

Bet, be abejo, keičiasi ir Lietuvos lenkai. Išaugo tikrai jau ir viena, ir kita nauja karta, kuri augo jau nepriklausomoje Lietuvoje, kuri irgi susieta su Lenkija, kuri yra labiau atvira vakarietiškoms vertybėms“, – sakė A. Pukšto.

Andzej Pukšto

Dar trūksta politinės konkurencijos

VDU docentas neabsoliutina, kad visi Lenkų rinkimų akcijos nariai – moraliai pasenę politikai. Jis pats vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės kadenciją vertina net labai gerai. Vis dėlto politologas pripažįsta, kad partijai reikalingi pokyčiai.

„Ko gero, ne paslaptis, kad yra lyderystės klausimas. Tas autoritarinis stilius, demokratinės paradigmos stoka, orientacija į populizmą ir dėl vertybių, kartais pagiriamas Kremlius, nusistatymas prieš demokratijos permainas Ukrainoje prieš ketverius metus, dabar prieš Baltarusiją. Tai, ko gero, tos pasaulėžiūros reikės atsisakyti“, – svarstė A. Pukšto.

Vis dėlto A. Pukšto nesiryžta tvirtinti, kad partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis pasitrauks iš pirmininko posto, nors pats tą žadėjo partijos pralaimėjimo rinkimuose atveju. Anot politologo, ar LLRA-KŠS keisis ir ar keis lyderį, nulems partijai keliama konkurencija. o jos kol kas matyti tik daigeliai.

„Šiuo metu, mano galva, ta konkurencija labai yra nedidelė ir jie vis tiek dar jaučiasi tam tikrais monopolistais tarp tautinių mažumų, pietryčių Lietuvoje. Daug priklausys, ar kitos politinės partijos atsivers tautinėms mažumoms, ar kvies tautinių mažumų atstovus, ar tematiškai bandys dirbti ta linkme. Ko gero, daug kas priklausys dėl konkurencijos“, – sakė VDU docentas.

REKLAMA

Valdemar Tomaševski

Partiją lydėjo skandalai

Ne tik pandemija ar blogas oras lėmė, kad rinkėjai kukliau balsavo šiųmečiuose rinkimuose. Anot R. Ališauskienės, tai, kad kampanijoje praktiškai nedalyvavo partijos lyderis V. Tomaševskis, skaudžiai atsiliepė partijai. 

„Pats Tomaševskis nėjo kaip kandidatas. Kai Vilniuje buvo mero rinkimai arba prezidento rinkimai, skirtumas matydavosi – jeigu Tomaševskis pats eina, jis vis tiek pritraukia daugiau balsų. Nes iš Lenkų rinkimų akcijos jis vis tiek geriausiai žinomas.

Kaip jį ten bevertintum, bet partiją vis tiek su juo sieja rinkėjas. Jeigu jo paties nėra, čia panašiai kaip su Darbo partija – jeigu aktyviai Uspaskichas nedalyvauja rinkiminėje kampanijoje, tai tas veiksnys veikia“, – pastebėjo sociologė. 

Taip pat R. Ališauskienė kelia hipotezę, kad mažesnį rezultatą partija atnešė ir aktyvi reklaminė kampanija prieš juos.

„Aktyvi švietimo kampanija apie jų visas geroves ar negeroves, manyčiau, turėjo įtakos. Nes pirmą kartą taip vyksta, kad taip aktyviai rajonuose, kur didesnė dalis jų rinkėjų, būtų platinama informacija apie partiją“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Tiesa, dėl pastarosios priežasties Lenkų rinkimų akcija pareikalavo Vyriausiosios rinkimų komisijos, kad ši rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje paskelbtų negaliojančiais.

VRK gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jei nustato, kad šiurkštūs rinkimų įstatymų pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. 


Rašyti komentarą...
L
LINAS
2020-10-19 10:44:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
LABAI NATURALU KAD KAI KURIE NUSIGREZE NES NEBUVO TOMASEVSKIO NATURALAUS POELGIO AKIVAIZDUS SOVIETINIS GYJUENIMAS KURIS 50 METU JAU ATSIBODES IR PRASTAS GERESNIO GYVENIMO NEMATYTI IR NESIMATYS NA LOGISKAI NIEKO GERO IR IS TAMASEVSKIO NEBUS
Atsakyti
-4

s
sann
2020-10-19 10:40:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
pagaliau.. ismuse ta diena kai to snukio nebematysim seime... kai nebekis savo kreivo trigrasio kur reik ir kur nereik... valio!!!!! o del geju... man as meniskai jie netrukdo gyvent.. ir lietuvoj yra opesniu temu, nei kisimasis i kitu zmoniu privatu gyvenima...
Atsakyti
-8

O
Opa-pa
2020-10-19 11:02:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lenkijos valstybės politika nesimpatizuoja Rusijai ir orientuota į vakarus. O šitie veikėjai save vadindami lenkais, eina į priešingą pusę ir laukia lenkų palaikymo. Patys durniai.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (35)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų