Profesorius Kasiulevičius pasakė, ką daryti, kad nuo COVID-19 mirtų mažiau žmonių

COVID-19 pandemija – turbūt tai yra didžiausias per šimtmetį įvykis, su kuriuo visi susiduriame, konstatuoja profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, šeimos gydytojai galėtų daug prisidėti prie to, kad mirštamumo rodikliai nuo COVID-19 būtų mažesni.

Kalbėdamas apie pirminės sveikatos priežiūros vaidmenį suvaldant COVID-19 VU Medicinos fakulteto prodekanas konstatavo, kad šios srities specialistų laukia begalė iššūkių.

„Nepaisant to, kad daugelis pacientų gauna pakankamai kvalifikuotą gydymą atraminėse Covid-19 ligoninėse, vis daugiau yra tų pacientų, kurie kontaktuoja su šeimos gydytoju, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja diagnostikos procese, pataria pacientams telefonu. Ir tai tikrai yra gana didelis iššūkis pirmąkart susiduriant su tokia situacija“, – Nacionalinės visuomenės sveikatos konferencijos, skirtos COVID-19 pandemijai, metu kalbėjo V. Kasiulevičius.

(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

Daug atvejų nediagnozuojama

Anot pranešėjo, vienas sudėtingesnių iššūkių šeimos gydytojams yra susijęs su šios naujos infekcijos diagnostika.

„Viešojoje erdvėje komunikuojama labai daug dalykų. Bet tas žinojimas, žinios, kurios šiam specialistui svarbios, susijusios su diagnostikos žinojimu. O jis prasideda nuo to, koks testas yra svarbus diagnostikoje“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

Štai vienoje profesoriaus cituojamoje publikacijoje sakoma, kad PGR yra pasirinkimo testas diagnozuojant infekciją tiek ikiklinikinių simptomų pasireiškimo, tiek vėliau.

REKLAMA

Tuo metu greitųjų testų naudojimas, antikūnų nustatymas naudingas tik vėlesnėse ligos stadijose. 

„Jų jautrumas ir specifiškumas negali pasiekti PGR tyrimo jautrumo ir specifiškumo. Nors ir PGR jautrumas siekia 70 proc., tad tai yra didelis iššūkis. 

Tad kai viešojoje erdvėje komunikuojama, kad gydytojai perdiagnozuoja, tai greičiau yra atvirkščiai – hipodiagnostika, vertinant taikomus tyrimo metodus“, – kalbėjo VU profesorius.

Vytautas Kasiulevičius

Ateina nauji metodai

Jis priminė, kad pačioje pradžioje susidurta su tam tiku PGR terpių, mėginių, regentų trūkumu ir testų naudojimas nebuvo toks intensyvus. 

„Bet dabar beveik visi šeimos medicinos centrai gebėtų tai padaryti, paimti mėginius. Tai jau tampa rutina.  

Juo labiau kad ateina ir daugiau įvairių diagnostinių metodų – greitasis antigeno testas. Tiesa, nors jo specifiškumo savybės nesiekia PGR testo, bet jį atlikti paprasta – jis atliekamas iš piršto“, – kalbėjo šeimos gydytojas.

Anot jo, taip pat atsiranda ir nauji imunologiniai tyrimai, kurie irgi užima savo vietą.

Savo vietą gali atrasti ir tiriami seilių, išmatų mėginiai, kurie gali būti naudingi kalbant apie uždelstą infekciją, vėlesnę jos diagnostiką.

Vaizdai, kaip atliekamas Covid-19 tyrimas – video reportaže:

Simptomai gali klaidinti

Profesorius priminė, kad dažniausia COVID-19 klinika – kosulys (50 proc.), karščiavimas iki 38 laipsnių (43 proc.), mialgija, t. y. raumenų skausmas (36 proc.), galvos skausmas (34 proc.), dusulys (29 proc.), gerklės skausmas (20 proc.), viduriavimas (19 proc.), pykinimas/vėmimas (12 proc.), kvapo ar skonio praradimas, pilvo skausmas ir rinorėja (mažiau nei 10 proc.)

REKLAMA

„Tačiau šie simptomai būdingi įvairioms infekcijoms ir šeimos gydytojui diferencijuoti ligą pagal kliniką yra labai sunku.

Reikia suprasti, kad daugelis kvėpavimo takų infekcijų savo klinika yra panašios, ir virškinimo sutrikimų prasme panašios, nes tie patys rotavirusai plinta kaip kvėpavimo takų virusai. Todėl specialūs algoritmai, reglamentuojami SAM padeda šeimos gydytojui elgtis teisingai“, – kalbėjo V. Kasiulevičius. 

Kaip turėti mažesnius mirties rodiklius

Jis pabrėžė, kad taip pat darbą šeimos gydytojams palengvintų su šia liga susijusių komplikacijų išmanymas. 

Primenama, kad dažniausios COVID-19 komplikacijos yra kvėpavimo nepakankamumas, širdies ir kraujagyslių sistemos, tromboembolinės komplikacijos, uždegiminis atsakas (citokinų audra), antrinės infekcijos.

„Tą žinant galima užkirsti kelią ir laiku nukreipti pacientus specialistams“, – pabrėžė VU prodekanas.

Tai pat yra žinomos gretutinės ligos ir būklės, kurioms esant Covid-19 sergama sunkiau – tai širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, hipertenzija, lėtinė plaučių liga, vėžys (ypač piktybiniai hematologiniai navikai, plaučių vėžys ir metastazavusios ligos), lėtinė inkstų liga, nutukimas, rūkymas. 

Mažėjantis vaikų skaičius Lietuvoje verčia ne vieną ligoninę uždaryti savo skyrius

Ir čia, anot profesoriaus, vėl svarbus šeimos gydytojo vaidmuo. 

„Svarbu suvokti, kad mirštamumui įtakos turi ne tik amžiaus veiksnys. Dažniausiai patenkama į ligoninę, kai ligos blogai kontroliuojamos. Pavyzdžiui, tą patį cukrinį diabetą galima kontroliuoti, aukštą kraujospūdį sureguliuoti.

REKLAMA

Taigi svarbi žinia, kad būtina kontroliuoti šias ligas ir turėsime mažesnius mirties rodiklius nuo COVID-19“, – kalbėjo profesorius.

Užduotis – saugoti pažeidžiamiausias grupes

Anot jo, savo vietą čia užima ir skiepai. Ypač sergantieji lėtinėmis ligomis galėtų būti paskiepyti gripo, pneumokoko vakcina, kad būtų sumažinama rizika.

„Taip, koks nutukimas yra lėtai koreguojama problema, tai – ilgas ir sudėtingas darbas. Bet žalingų įpročių, pvz., rūkymo atsisakymas gali būti vystomas pirminėje grandyje, pasitelkiama pirmiausia žodinė intervencija“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

Jis pabrėžė, kad šios pažeidžiamos grupės, kurios patiria didesnę riziką, turėtų būti visuomenėje labiausiai saugomos.

„Svarbi sveikatos sistemos sąveika su kitomis sistemomis, darbdaviais. Tokie žmonės turėtų gauti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, sudarytos sąlygas turėti kuo mažiau kontaktų, kol vakcina bus prieinama“, – pastebėjo jis.

Kaip labiausiai pažeidžiamos grupės įvardijami transplantuotų organų recipientai, onkologiniai ligoniai, pacientai, turintys sunkių kvėpavimo sutrikimų.

Taip pat – sergantieji retomis ligomis, kurios žymiai padidina infekcijų riziką (pjautuvinė anemija, sunkus imunodeficitas), imunosupresinį gydymą gaunantys pacientai.

Tarp pažeidžiamų asmenų atsiduria nėščios moterys, sergančios įgyta ar įgimta širdies liga.


Rašyti komentarą...
D
Danutė ė
2020-10-08 21:14:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal jau baikit prognozuoti ir skaičiuot mirusius, nes kiek kam skirta gyventi, jūs ne pakeisite. Geriausia būtų, kad neterorizuotumete žmonių, o gydytumete, kaip priklauso.
Atsakyti
-2

m
marija
2020-10-08 22:59:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gerkit arbatas valgykit česnakiukus išprakaituosit gripo ir sugalvotos KORONOS kaip nebūta!!!!!!
Atsakyti
-4

t
tai
2020-10-08 22:43:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
tegul neužkrėtinėja patys medikai ligoninėse gulinčių žmonių ir bus mažiau mirčių,dabar kaip tik pagyvenęs ligoninėn taip ir korona,jau visi bijo eit pas tuos gydytojus
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų