Nausėda: mes pristabdėme kraujo praliejimą

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Šalių vadovai aptarė padėtį Baltarusijoje, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, energetikos ir transporto projektus. Pasak G. Nausėdos, Baltarusijos valdžia seka ir vertina Lietuvos išdėstytus krizės sprendimo pasiūlymus, o mūsų šalies veiksmai pristabdė smurtą ir kraujo praliejimą Baltarusijoje.

„Visi žmonės, kurie yra uždaryti, jie nekalti. Jie tiesiog norėjo išreikšti savo pilietinę valią. Diplomatiniais kanalais gauname signalus (iš Baltarusijos – aut. past.), kad mūsų pasiūlymai yra sekami, vertinami.

Geriausias atsakas į mūsų pasiūlymus – šiuo metu vykstantys realūs pokyčiai, kurie mane labai džiugina. Mes truputį pristabdėme kraujo praliejimą. Aš tikiuosi, kad mes sustabdysime šį praliejimą visiškai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Nausėda.

G. Nausėda teigė, kad Estija parėmė Lietuvos iniciatyvą siekti taikaus krizės Baltarusijoje sureguliavimo. Pasak prezidento, pirmiausia turime išnaudoti taikaus konflikto sureguliavimo galimybes, tuomet, jei nepavyktų, būtų galima imtis sankcijų.

„Logika labai paprasta, jei rinkimai vykdomi esant daugybei pažeidimų, kurie net neleidžia susidaryti vaizdo apie tikruosius rinkimų rezultatus – tai neapgaudinėkime savęs.

Mes negalime pasakyti, kas šituose rinkimuose nugalėjo. Galime svarstyti ir įtarti, kas juos nugalėjo ir tai turbūt nebūtų ponas Lukašenka. Todėl ir mūsų plano dalis yra tokia – įkurti nacionalinę tarybą, pasitikėjimo apskritąjį stalą, kurio tikslas – tai būtų pasiūlyti kelius iš krizės.

REKLAMA

Vien tik atstatyti status quo iki to, kas įvyko sekmadienį, t.y. atstatyti šeštadienio status quo yra nepakankama, nes rinkimai bus laikomi neįvykę. O rinkimai turi būti įvykę, jie turi būti laisvi ir juose turi dalyvauti tie kandidatai, kurie nori dalyvauti. Tada Baltarusijos tauta turės savo prezidentą, kuris bus legitimus“, – sakė G. Nausėda.

Estijos prezidentė: rinkimų negalime laikyti laisvais ir demokratiškais

Estijos prezidente K. Kaljulaid teigė, kad situacija Baltarusijoje kelia didelį nerimą, todėl Estijos žmonės ir valdžia prisidės prie Lietuvos veiksmų stabdant krizinę situaciją Baltarusijoje.

„Kiekviena tauta turi turėti galimybę pasirinkti savo kelią pagal gyventojų norus. Dabar Baltarusijoje to nematome. Buvusių rinkimų negalime laikyti laisvais ir demokratiškais. Deja, mes žinome ne daug, nes nepriklausomi stebėtojai į Baltarusiją nebuvo įleisti.

Estija pasiūlė, kad ES paskirtų specialų atstovą, kuris padėtų surinkti opoziciją ir Baltarusijos valdžią už vieno stalo. Siūlėme tai aptarti Žmogaus teisių organizacijoje“, – sakė Estijos prezidente K. Kaljulaid.

Estijos prezidentė teigė, kad estai palaiko baltarusius, rengia solidarumo akcijas Taline.

„Paprašiau, kad Lietuvos prezidentas pasakytų, nes mes esame toliau, kaip galėtume geriau prisijungti prie iniciatyvos. Ir jis pažadėjo tą padaryti“, – sakė K. Kaljulaid.

(26 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid aptarė padėtį Baltarusijoje

Prezidentūros atstovai tikino, kad G. Nausėdos pasiūlytas planas spręsti krizę Baltarusijoje yra perduotas kaimyninės šalies valdžiai ir yra laukiama atsakymo. Neatmetama, kad nesulaukus reakcijos iš Aliaksandro Lukašenkos administracijos, Lietuva gali imtis sankcijų prieš Baltarusiją. 

REKLAMA

Trečiadienį šalies vadovas paskelbė 3 punktų planą diskusijai su Baltarusija pradėti. Pasak šalies vadovo, jei tai nepadės, gali būti taikomos sankcijos.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nausėda apie diskusiją su Baltarusija: paskelbė 3 priemonių planą

Pirma – Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją.

Antra – Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurių jau skaičiuojama tūkstančiais, visus protesto dalyvius, kurie patyrė represijas.

Trečias punktas Baltarusija atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene. Kaip tinkamas sprendimas šia kryptimi galėtų būti tam tikros nacionalinės tarybos formavimas iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų. Jo priedermė ir tikslas būtų ieškoti sprendimų ir išeiti iš krizės.

Nausėda: Lukašenkos negalime vadinti legitimiu prezidentu

Lietuvos vadovas G. Nausėda užsienio žiniasklaidai pareiškė, kad Aliaksandras Lukašenka negali būti laikomas legitimiu Baltarusijos prezidentu, nes rinkimai nebuvo laisvi ir demokratiški.

„Negalime vadinti A. Lukašenkos legitimiu, nes Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų“, – britų televizijai „Sky News“ sakė G. Nausėda.

Prezidentūros atstovų teigimu, šį interviu G. Nausėda davė ketvirtadienį. Prezidentas perspėjo, kad Vakarams tik pasyviai stebint situaciją, Rusija gali siekti „pilnai integruoti“ Baltarusiją.

„Rusija yra suinteresuota turėti satelitinę valstybę. Baltarusija tikriausiai būtų pilnai integruota į Rusiją, jei mes tik pasyviai stebėtume šį procesą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, Europos Sąjungos interesas yra „stabili, demokratinė ir suvereni Baltarusija“.

G. Nausėda šią savaitę pasiūlė tarpininkauti sprendžiant krizę Baltarusijoje kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Jo teigimu, jei ši iniciatyva nepavyks, tuomet teks svarstyti sankcijas.

REKLAMA

ES užsienio reikalų ministrai galimas sankcijas už smurtą prieš protestuotojus ir rinkimų klastojimą atsakingiems asmenims aptars penktadienio popietę.

Protestai Baltarusijoje

Cichanouskaja kreipėsi vaizdo įrašu į žmones: dauguma netiki jo pergale

Kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame sako, kad Baltarusijos žmonės pasirinko, niekada nebenorės gyventi taip, kaip iki šiol, o dauguma netiki A. Lukašenkos pergale Baltarusijos prezidento rinkimuose. Ji kreipėsi į Baltarusijos merus, kad jie rugpjūčio 15-16 dienomis imtųsi taikių veiksmų.

„Jūs padarėte neįmanomą, dar prieš keletą mėnesių niekas netikėjo, kad baltarusiai galės pasakyti ne esamai valdžiai", – sakė ji.

Ji teigė, kad permainų Baltarusijoje žmonės nori permainų ir tai rodo dokumentai, ten, kur balsavimo biuleteniai buvo paskaičiuoti sąžiningai. Anot jos, ten ji surinko nuo 60 iki 70 proc. rinkėjų balsų, o vienoje apylinkėje – net 90 proc.

„Mums reikia sustabdyti prievartą Baltarusijos gatvėse", – teigė ji, prašydama rugpjūčio 15-16 dienomis šalies miesto merų organizuoti taikius susirinkimus, mitingus.

Ji ragino savo pasirinkimą ginti taikiai, nes žmogaus gyvybė yra svarbiausia: „Prašau visų miestų merų rugpjūčio 15 ir 16 dienomis organizuoti taikius masinius protestus kiekviename mieste.“

Kandidatė į Baltarusijos prezidentus dėkojo jėgos struktūrų pareigūnams, kurie nesiėmė smurto ir streikuojančioms įmonėms.

„Associated Press“: Lietuva tapo lydere sprendžiant krizę Baltarusijoje

Nors Lietuva, vertinant Europos Sąjungos mastu, yra gana maža šalis, ji atlieka neproporcingai didelį vaidmenį dėl situacijos Baltarusijoje ir perėmė lyderės vaidmenį iš Lenkijos, penktadienį rašo amerikiečių naujienų agentūra „Associated Press“.

REKLAMA

Agentūros žurnalistų parengtame straipsnyje rašoma, kad Lietuvos vyriausybės tvirtos prodemokratinės pozicijos šaknys glūdi dešimtmečius trukusiame priešinimesi sovietinei kontrolei.

AP primena, kad Lietuvos priėmė Baltarusijos opozicijos kandidatę prezidento rinkimuose Sviatlaną Cichanouskają ir nusprendė palengvinti baltarusių atvykimą humanitariniais tikslais.

Publikacijoje taip pat minimas prezidento G. Nausėdos susitikimas su baltarusių pilietiniais aktyvistais ir Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorių pareiškimas, smerkiantis smurtą prieš žurnalistus ir siūlantis pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai.

(38 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Protestai Baltarusijoje

Straipsnio autorių teigimu, Lenkijos balsas ES lygiu susilpnėjo dėl nuostatos, jog pačios Lenkijos vyriausybė silpnina demokratijos standartus, leisdama įstatymus, suteikiančius valdančiajai partijai didesnę įtaką teismų sistemai, taip pat vartodama prieš LGBT nukreiptą retoriką.

Anksčiau Lenkija tvirtai pasisakė už demokratiją Sakartvele ir Ukrainoje, bet pastarosiomis dienomis lenkų apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad Lietuva perima vadovaujamą vaidmenį ES lygiu, kadaise turėtą Varšuvos.

„Lietuva perėmė Lenkijos vietą ES Rytų politikoje“, – ketvirtadienį skelbė liberalios pakraipos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, griežtai kritikuojančio Lenkijos dešiniąją vyriausybę, antraštė.

Šiame straipsnyje žurnalistas Pawelas Wronskis (Pavelas Vronskis) argumentuoja, kad Lenkija atsisakė aktyvios diplomatijos Rytų Europoje, turinčios skleisti demokratiją.

„Lietuva yra šalis, kuri atidžiau klausėsi Baltarusijos ir siūlo aktyvesnę, darnesnę ir nuoseklesnę politiką savo pietinės kaimynės atžvilgiu“, – rašo jis.

Cichanouskajos vaizdo įrašą galite pamatyti čia:


Rašyti komentarą...
X
X
2020-08-14 17:04:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
O dieve koks susireiksminimas....
Atsakyti
-2

E
E.
2020-08-14 16:44:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pilietinė valia reiškiama balsavimu, kas buvo padaryta.
Atsakyti
-4

a
ajei
2020-08-14 17:26:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
eik tik, juokdary, tavęs lietuvoj niekas nebijo XDDD
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų