Marijampolietė Albina pensijos gauna 270 eurų: papasakojo, kaip išgyvena

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli.

79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku. Tad ir savo mezginius kartais parduoda, ir dukterų pagalbos neatsisako.

„Našlės 20 eurų, mano, 270 eurų už viską, nieko daugiau negaunu. Labai sunkiai, nepadėtų mergaitės, nežinau. Už viską užmoku, maisto reikia ir visko“, – sako senjorė Albina.

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Marijampolietė Albina kartu su našlės išmoka pensijos gauna 270€

Visa laimė, sako moteris, kad turi daržą, augina vištas, tad bent daržovių ir kiaušinių nereikia pirkti. Visgi, gaudama pensijos tris šimtus eurų per mėnesį, Albina priskiriama prie skurstančių. O tokių kaip ji ir dar sunkesnėje padėtyje dėl pinigų stygiaus Lietuvoje atsidūrė apie pusę milijono žmonių. Tai yra penktadalis visų šalies gyventojų – bemaž kaip visas Vilnius.

Visgi, valdantieji trimituoja, kad skurstančiųjų armija Lietuvoje, nors ir labai lėtai, bet mažėja. Štai Statistikos departamentas per pusantrų metų suskaičiavo, kad 2018 metais, tai yra antraisiais šių valdančiųjų buvimo valdžioje metais, 3 procentais sumažėjo žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, kurie oficialiai gauna 250 eurų ir mažiau per mėnesį.

Šiek tiek sumažėjo vargstančių ir santykinį skurdą. Nuo 250 iki 380 eurų per mėnesį turėdami gyveno 2 procentais mažiau.

REKLAMA

„Tai svarbi tendencija, visose grupėse visuomenėje skurdo rodikliai mažėja, visuomenė gyvena geriau. Vaiko pinigai, pensijų indeksavimas, MMA kėlimas prisideda prie to, kad visuomenė būtų lygesnė“, – pasakoja viceministras Eitvydas Bingelis.

Tuo metu žmonės kalba, kad toks menkas skurdo lygio sumažėjimas nevertas pagyrų. Esą norint nebadmyriauti reikia kur kas daugiau:

„Užmokėti už butą, į teatrą kartą per mėnesį, mažiausiai 400 eurų. Vaistai brangūs, 500 eurų gerai būtų.“

„Žmonės skursta, ant kruopų gyvena. Vandens, pieno nusiperka. Pensininkas gautų 550 eurų, gal gal. Mieste sunku, buto mokesčiai dideli.“

„Maistas brangus, būstas. Kad oriai žmogus gyventų, pensininkas 800 būtinai reikia.“

„Pirmyn, visi tampam bedarbiais, ubagais ir gyvenam iš pašalpų. Velniams dirbti?“

„Pragyventi normaliai žmogui už tokius atlyginimus, vargšai tik gyvena, palyginti su Europa. Kiek pinigų maistui, kokios kainos.“

Net vidutinė pensija ir minimali alga, anot statistikų, yra nepakankamos, gaunantieji jas priversti skursti arba ieškotis, iš kur prisidurti pinigų.

„Asmenys virš 65 metų ir vieniši, kai likę vieni, jų skurdas yra didesnis. Nors ir skiriamos socialinės išmokos, tai įtakoja skurdą, tokių nemaža dalis, apie 40 proc.“, – teigia Statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė.

Valdantieji viliasi, kad ir pastarųjų metų pensijų ir socialinių išmokų didinimai mažins Lietuvos skurdo rodiklius. Visgi ekspertai tvirtina, kad valdžios parama skurstantiems yra toli gražu nepakankama.

REKLAMA

„Minimali alga neapsaugo nuo skurdo, į rankas nesiekia skurdo rizikos ribos. Kas negali dirbti, negalia, artimieji neįgalūs –  daugybė kitų problemų“, – kalbėjo Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Prezidentas Nausėda taip pat reikalauja mokestinių reformų ir didinti išmokas, ypač senatvės pensijas, kad Lietuvoje mažėtų atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų.

„Tęstinis pensijų didinimas 8 proc,, NPD sumažinimas mažiausiai dirbantiems. Neišsprendę apie gerovės valstybę kalbėti negalime“, – sako Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Daugiausiai skurstančiųjų tebėra tarp senjorų. Net trečdalis pensinio amžiaus žmonių gyvena skurde. Vaikystė Lietuvoje taip pat ne visiems lengva- tebeskursta beveik ketvirtadalis vaikų. Darbingo amžiaus asmenų grupėje skurdą kenčia apie šeštadalis. Tad pagal skurstančiųjų gyventojų dalį Lietuva ir toliau išlieka Europos Sąjungos šalių uodegoje.


Rašyti komentarą...
T
Tai va
2020-07-25 14:50:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei niekas Lietuvoje nevogtų iš valstybės, sumažintų seimo dykaduonių , ministerijų klerkų skaičių, gal padėtis truputį pagerėtų. Kur tai matyta, kad seimūnai "pieštukams" gauna gerokai daugiau negu dirbantis žmogus. Viskas brangsta dienomis, tai kaip gali mažėti vargšų ?
Atsakyti
-11

E
Emi
2020-07-25 15:19:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuo atlyginimo daug kas priklauso.Ne visi ir anksciau gaudavo dideli atlyginima,o mazas atlyginimas,nesvarbu,kad stazas dideis,vis viena pensija maza.Daug zmoniu neteko darbo po perversmo,visko buvo
Atsakyti
-10

L
Laimingi
2020-07-25 15:23:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
žmonės, kurie galėjo tiek metų isdirbti. Gyvenu mieste, gamykloje išdirbau 25 metus, ji bankrutavo. Į darbą niekur nebeprieme, nes net į pardavėjas nepriimdavo virš 40 metų,o man jau buvo virš 50. Turiu 3 vaikus, tai darbo stažas dar sutrumpėjo. Labai džiaugiuosi, kad man pasisekė išdirbti ir sukaupti 30 metų darbo stažą.
Atsakyti
-7

SKAITYTI KOMENTARUS (93)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų