Paaiškėjo, kiek iš ES katilo gaus Lietuva: suma didesnė, nei turėjo būti

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl  ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis,  etapas, rašoma prezidentūros pranešime. 

Gitanas Nausėda (nuotr. SCANPIX)

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovavęs Lietuvos derybų delegacijai, pažymėjo, jog ES daugiametis biudžetas įgalins įgyvendinti Gerovės valstybės raidos kelią.

„Derybose siekiau, kad inovacijų ir žalinimo tikslų įgyvendinimui būtų užtikrintas tinkamas ES finansavimas tiek iš tradicinėmis politikomis vadinamų, sanglaudos ir žemės ūkio politikų,  tiek iš naujai kuriamo ES Gaivinimo ir atsparumo instrumento“, – sakė prezidentas.

Palyginus su praėjusia finansine perspektyva, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.  Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš  4 eurai ES paramos.

„Tai yra unikali galimybė Lietuvai investuoti lėšas į valstybės modernizaciją ir mūsų visų ateitį“, – sakė Gitanas Nausėda.

Derybose dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos Lietuva pagrindinį dėmesį skyrė Sanglaudos ir žemės ūkio politikos finansavimui. Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų.

„Ypač svarbu pažymėti, kad atsižvelgta į mūsų nuosekliai keltą klausimą dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimo įtakos šalies ekonomikos raidai“,  – teigė prezidentas.

REKLAMA

Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. Eurų. Prezidentas pabrėžė, kad gera žinia yra tai, kad palyginus su ankstesne finansine perspektyva, skirta daugiau kaip 400 mln. eurų tiesioginėms išmokoms. Tai leis sparčiau užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams ES vidaus rinkoje.

ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą.  

Šalies vadovas pabrėžė, jog ES biudžete Rail Baltica vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. EUR suma. Lietuvos pastangomis išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. EUR finansavimas.

Lietuvos Prezidentas pasakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl vieningo ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę.

Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame  Lietuvai skirta  2,4 mlrd. eurų. Šios lėšos bus naudojamos ekonomikos atsigavimui, struktūrinių reformų įgyvendinimui, inovacijoms, skaitmeninimui, žalios Lietuvos kursui.

Kovai su klimato kaita iš Teisingo perėjimo fondo numatyta 243 mln. eurų tiems regionams, kurie susidurs su didžiausiais šioje srityje iššūkiais.

Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos BNP arba 2,2 mlrd. EUR reformoms įgyvendinti.

Prezidentas teigė, kad pasibaigus deryboms laukia naujas svarbus etapas – ES lėšų skaidrus ir efektyvus investavimas, kuris kurtų aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvos žmonėms.


Rašyti komentarą...
V
Valdas
2020-07-21 15:56:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Issidalins pinigelius seimunai su tipo savo proektam gerinti ateiti,o mes ir musu vaikai atidavinesim skolas. Ka cia kabina makaronus. Parazitai.
Atsakyti
0

a
2020-07-22 11:29:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gerai ,kad nemažai paskirta milijardų,bet ar sąžinigai panaudos ,aš abejoju.Įpratę gyventi ,kurie prieis prie tų pinigų,iš valdiškų pinigų.Jau kiek tokių pinigėlių išplaukė ,tik į svetimas "kišenes".Reikia kad pats prezidentas kontroliuotų gautus milijardus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų