Pacientai ne juokais siunta: į gydymo įstaigas neįmanoma net prisiskambinti

Karantinas šalyje jau atšauktas beveik prieš mėnesį, tačiau įtampos toliau auga. Pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, nėra patenkinti nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis. Nors gydymo įstaigos pabrėžia, kad tampančios ministerijos reikalavimų įkaitėmis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta, kad nieko keisti neketina, mat dėl to pasiskundė per mažai įstaigų. 

Ligoninė  Fotodiena/Arnas Strumila
117

Tiek gydymo įstaigos, tiek valdžios institucijos vieningai sutinka – situacija ne tik mūsų šalyje, bet visame pasaulyje dėl koronaviruso pandemijos yra neeilinė. Ir nors paslaugų gydymo įstaigos atnaujina vis daugiau, nepatogumų kreipiantis į jas išvengti nepavyksta ir ateityje jų gali tik daugėti.

Vis dėlto, negalėjimas ne tik patekti, bet net ir prisiskambinti į gydymo įstaigas pacientus ne juokais siutina.

(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

Tuo metu gydymo įstaigų vadovai tikina, kad vien noro padėti pacientams čia nepakanka – teikti daugiau paslaugų neįmanoma dėl ministerijos apribojimų. 

Juo labiau sunkiai įgyvendinamos ministro nurodytos planinių paslaugų per liepos mėnesį apimtys, nors ir grasinama, kad kitu atveju bus atimtas vienos dvyliktosios finansavimas ir apmokėta tik už realiai suteiktas paslaugas.

REKLAMA

Tapo apribojimų įkaitės

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininko Daliaus Steponkaus teigimu, medikai tikrai pasirengę ir nori teikti paslaugas, pacientams jų tikrai reikia, tačiau situacija tokia, kad gydymo įstaigos kaip ir tampa apribojimų, kurių reikia laikytis, įkaitėmis. 

„Mes norime dirbti, pacientams reikia paslaugų, jie nori kreiptis, bet yra tam tikri apribojimai, kurių negalime ignoruoti. Pasaulis kol kas viruso nenugalėjęs ir reikia būti budriems ir, norime to ar ne, tiek mes, tiek pacientai turėsime priprasti prie kitokios patekimo į įtaigas tvarkos“, – kalbėjo pašnekovas. 

Jis patvirtino, kad tikrai susiduriama su nepatogumais, kad ir kaip medikai stengiasi, kad viskas vyktų sklandžiai. 

Vyras ligoninėje, asociatyvi nuotrauka

Pacientai irgi supratingi, nors, taip, visko pasitaiko. Tačiau reikalavimai atnaujinti 80 proc. paslaugų yra sudėtingai įgyvendinami, nes vasarą visada tų paslaugų mažiau suteikiama dėl įvairių priežasčių – žmonės tuomet ir mažiau serga, mažiau naudojasi sveikatos paslaugomis, nes yra kitų veiklų, ir klimatas tam palankus. Galų gale ir patys medikai atostogauja“, – kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas.

D. Steponkus pabrėžė, kad dėl to savaime tų paslaugų bene 20 procentų sumažėdavo, o dar nuo karantino įvedus papildomus apribojimus pasiekti nurodytą procentą iš esmės net neįmanoma. 

„Aišku, liepos mėnuo tą parodys, dėl to kalbamės su VLK, SAM, tikimės, kad pavyks tą klausimą spręsti“, – pridūrė jis.

Vienintelis būdas užsiregistruoti – skambinti 

Nestinga istorijų, kai pacientai ne tai kad negauna talonėlio pas gydytoją, bet apskritai vargiai prisiskambina į gydymo įstaigą – net aprašytas atvejis, kai vyrui tą pavyko padaryti iš vos ne šimtojo karto.

D. Steponkus sutiko, kad prisiskambinimo problema – dar vienas atskiras klausimas, tačiau ji atsiradusi dėl kelių priežasčių.

„Pasikeitė elektroninės registravimo sistemos administravimas, o tai vėlgi apsunkina procesą žmonėms, kurie įpratę jungtis nuotoliniu būdu, internetu. 

Taip pat nebeliko galimybės fiziškai užeiti į gydymo įstaigą ir užsiregistruoti, tad beliko vienintelis – telefoninis kelias. Stengiamės visiems padėti, perskambinti, bet, aišku, teigti, kad viskas vyktų sklandžiai, nedrįsčiau“, – konstatavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas. 

Neaplenkia visų gydymo įstaigų

Kartu pašnekovas pabrėžė, kad tai – visų, tiek didžiųjų, tiek rajoninių įstaigų, nepriklausomai nuo jų lygmens, problema.

„Gydytojų vadovų taryba kas savaitę renkasi į posėdžius ir matome, kad, nepriklausomai nuo įstaigos dydžio, problemos yra tos pačios. Tik kuo didesnė įstaiga, tuo jų daugiau, nes daugiau specialistų ir daugiau skambinančiųjų“, – sakė D. Steponkus.

Ministerija akcentuoja, kad daug paslaugų ir karantino metu buvo prieinamos – jas specialistai galėjo tekti nuotoliniu būdu. Vis dėlto ne vienu atveju tai tik kėlė pacientų pyktį, mat diagnozuoti ligą gyvai ir per atstumą – toli gražu ne tas pats. 

„Nuotolinio gydymo galimybės buvo ir iki šiol, tik dabar pamatyta, kiek daug kur jas galima taikyti. Kai kurias konsultacijas tikrai galima atlikti nuotoliniu būdu ir tas užsienyje plačiai taikoma, bet, aišku, kai kurių procedūrų gi nepadarysi nuotoliniu būdu. 

Ligoninė

Kiek man teko girdėti, tiek medikai, tiek pacientai patenkinti nuotolinėmis konsultacijomis, nes ne visada ir į tą įstaigą malonu eiti. Bet reikia atskirti, kada tokia konsultacija galima, o kada net neverta jai gaišti laiko. Tai tokiame pereinamajame laikotarpyje esame“, – kalbėjo D. Steponkus.

Portalas primena, kad medikai piktinosi, jog vadovaujantis A. Verygos įsakymais, visų pirma, prioritetiškai turi būti teikiama nuotolinė konsultacija, o tik vėliau, jei kitaip neišeina – ir gyva. Tokiu atveju medikams tenka dvigubas darbas.

SAM gi pabrėžė, kad įstaigos šiuo metu yra skatinamos ir toliau didinti nuotolinių paslaugų, kurių per karantiną stipriai padaugėjo, kiekį, ir didinti paslaugų „šeimos gydytojas – gydytojas specialistas“ (kai šeimos gydytojas dėl paciento būklės konsultuojasi su gydytoju specialistu), „gydytojas specialistas – pacientas“ (kai gydytojas specialistas vertina paciento sveikatos būklę), „gydytojas specialistas – gydytojas specialistas“ (kai gydytojai specialistai dėl paciento sveikatos būklės konsultuojasi tarpusavyje) skaičių.

Akmuo į pirminės grandies daržą

Pašnekovui antrindamas Rajoninių ligoninių asociacijos pirmininkas Vygantas Sudaris pastebėjo, kad vasarą sezoniškai mažėjant pacientų reikėtų realiai lyginti praėjusių metų ir šių paslaugas. Dabar gi, pabrėžė jis, 1/12 imama kaip aritmetinis vidurkis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į dar vieną problemą – „aptingusią“ pirminę grandį.

„Stacionarinės gydymo įstaigos, kurioms mokama 1/12, pinigus užsidirba pačios. Tuo metu pirminės grandies įstaigoms pasiekti 70–80 proc. paslaugų apimtis daug paprasčiau, nes jie apmokėjimą visada gauna už „galvas“.

Net jei jie nepriims pacientų, tai vis tiek gaus už „galvą“, nes paprasčiausiai yra kita apmokėjimo sistema. Tai, kiek matau, dalis pirminių centrų tinginiauja ir automatiškai mums nesiunčia pacientų ir tai yra dar viena priežastis, dėl ko mes negalime užsitikrinti pacientų srautų“, – aiškino Pakruojo ligoninės vadovas.

Jo pastebėjimu, į mažesnes gydymo įstaigas apskritai sunkiai pateksi – pacientų srautas griežtai reguliuojamas ir labai mažas.

Ligoninė

„Kita vertus, jei prirašoma labai daug siuntimų, klausimas, ar negalėjo šeimos gydytojai jų pažiūrėti ir suteikti pagalbos? Ar visais atvejais reikia nuo savęs siuntinėti, čia yra daug aspektų“, – sakė V. Sudaris.

Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas pridūrė, kad netekus 1/12 finansavimo situacija išties būtų tragiška, nes lėšų ir taip stinga: „Tikėkimės, iki to nebus prieita ir daugiau tai liks pagąsdinimais.“

D. Steponkus savo ruožu vylėsi, kad nors ir užsibrėžtų procentų pasiekti neįmanoma, iki rugpjūčio vidurio procesus bent pavyks stabilizuoti. 

SAM: pasiskundė per mažai įstaigų

Paprašyta įvertinti gydymo įstaigų vadovų nuogąstavimus dėl sunkiai įgyvendinamos iškeltos atnaujinamų paslaugų apimties kartelės, SAM teigė, kad pagal ministro birželio 17 d. patvirtintus įsakymus, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų atnaujinimo apimtis nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) vadovas. 

Tačiau kartu priduriama, kad yra rekomenduojama, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. antruoju etapu stacionarinių paslaugų apimtys turi būti didinamos ir per einamąjį mėnesį suteiktų paslaugų (išskyrus stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų) apimtys turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. planuojamos ataskaitinio laikotarpio sutartinės sumos. 

Aurelijus Veryga

Ambulatorinių paslaugų apimtys atitinkamai turėtų būti didinamos ne mažiau kaip 80 proc.

Stacionarinės reabilitacijos paslaugų apimtys iki ne mažiau kaip 70 proc. nuo visų planuojamų suteikti paslaugų turi būti padidintos per rugpjūtį.

Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad gauti tik keli ASPĮ raštai dėl mažesnio pacientų srauto vasarą, artimiausiu metu mažinti atnaujinamų paslaugų kiekį nėra planuojama.

A. Veryga taip pat paskelbė, kad vienos dvyliktosios lėšų, buvusių per karantiną, mokėjimas gydymo įstaigoms išliks mažiausiai iki Naujųjų metų.

Valstybinė ligonių kasa trečiadienį skelbė naujausią statistiką, kiek paslaugų gydymo įstaigos suteikė per birželį. Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu pabrėžė, kad situacija, kai privačios gydymo įstaigos geba pasiekti net 120 proc. pajėgumus, o valstybinės nesiekia net 30 proc., yra netoleruotina.  

Portalas tv3.lt primena jau rašęs, kad dalis gydymo įstaigų dėl „vietų rezervo“ pacientų pilna apimtimi rudeniui neregistruojančios.


Rašyti komentarą...
n
nesvarbu
2020-07-17 06:03:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Uz ka zmones sveikatos draudima moka? Kam dirbt jei galima algas gaut nedirbant
Atsakyti
-5

J
Jonas
2020-07-17 05:21:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Svarbu nemirkime nuo kovido,o nuo vėžio nieko tokio.
Atsakyti
0

D
DinAs
2020-07-17 05:19:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
P.Veryga už nedarbą medikams kelia algas,tai kam dirbti?Ir nenori matyti žlungančios medicinos.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (60)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų