Specialistai įspėja dėl maudynių – rizika yra kiekvienas gurkšnis

Alinant karščiams vis daugiau tautiečių traukia atsigaivinti prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai įspėja, kad pulti maudytis vertėtų ne visose vietose. Pasirodo, vos vienas užteršto vandens gurkšnis gali kaip reikiant sugadinti poilsį. 

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad vasarą ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams. Per vandenį gali plisti įvairios bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės užkrečiamosios ligos.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė pabrėžė, kad kuo oras šyla labiau, tuo didėja ir rizika daugintis mikroorganizmams.

„Vienas dalykas, ypač savaitgaliais dabar yra išaugęs poilsiautojų srautas. Taip pat šiltėjant oro temperatūrai nevėsta ir vanduo, tad jei ten jų buvo ir nedaug kokių mikroorganizmų, jiems sudaromos puikios sąlygos daugintis“, – sakė ji.

Tarša gali „išlįsti“ bet kur

Visgi komentuodama ilgamečius vandens kokybės stebėjimo rezultatus, specialistė akcentavo, kad sunku įvardyti kokias vieningas tendencijas vasaros sezonui, nes tarša gali „išlįsti“ tai vienur, tai kitur.

REKLAMA

„Tačiau tam tikrus apibendrinimus galima daryti vertinant 4 metų vandens kokybės rodiklius. Pagal tai yra ir pateikiami vertinimai – puiki, gera arba patenkinama vandens kokybė.

Pavyzdžiui, kas buvo vertinta 2019 metais, patenkinama vandens kokybė buvo Kauno marių 1 ir 2 ir Panemunės paplūdimiai, Šilutės r. Žemaičių Naujmiesčio tvenkinys ir Vilkaviškio rajone Paežerių ir Vištyčio ež. Vadinasi, ten praktiškai kiekvienais metais po kartą ar daugiau būna fiksuojama trumpalaikė tarša“, – aiškino specialistė.

Laisvalaikis Vilniuje (nuotr. Fotodiena)

Jos aiškinimu, gera vandens telkinių kokybė įvardijama, kai per ketverius metus buvo nustatyta trumpalaikė tarša arba buvo netoli iki leistinos ribos.

„Tai tokia kokybė 2019 m. nustatyta Kuršių mariose ties Kintais, Panevėžyje – Ekrano tvenkinyje ir Lėvens upėje, Biržuose – Širvenos ežere centrinėje maudykloje, Kelmėje – Kražantės upėje, Radviliškio rajone – Eiberiškių tvenkinyje ir Elektrėnų mariose. 

O visuose kituose telkiniuose vandens kokybė buvo puiki, bet tai vėlgi nereiški, kad kažkuriais metais galėjo nepasitaikyti ta tarša“, – dėstė G. Norkienė. 

Pavojų kelia ir „žydintys“ telkiniai

Dažniausiai nustatoma tarša – enterokokų arba žarnyno lazdelių kiekio padidėjimas. Gydytojai įspėja, kad maudantis žarnyno enterokokais, žarnyno lazdelėmis (kitaip – e.coli) užkrėstame vandenyje didėja rizika susirgti žarnyno, akių ar ausų infekcijomis. Ypač tai pavojinga silpnesnio imuniteto žmonėms: vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus asmenims.

Tačiau atidžiau maudykles reikėtų rinktis ir dėl užterštumo melsvadumbliais, kitaip tariant – vengti „žydinčių“ telkinių.

G. Norkienė priminė, kad šis procesas daugelyje telkinių prasideda būtent birželio pabaigoje ir liepos pradžioje.

„Melsvabakterių yra labai daug ir įvairių rūšių, vandenyje gali pasitaikyti hepatoksinų, hermatoksinų, neurotoksinų, kurie gali turėti žalingą poveikį žmogaus sveikatai“, – sakė specialistė.

Laisvalaikis Vilniuje (nuotr. Fotodiena)

Negana to, pabrėžė ji, žydėjimas jau gali būti apsibaigęs ir vanduo išskaidrėjęs, tačiau dumblių taršos dar likti vandenyje.

„Tai pavojinga ypač jei neaišku, kokios rūšies dumbliai žydėjo ir neaišku, ar neliko taršos. Pavyzdžiui, štai šiai metais žydėjusiame Vilkokšnio ežere biologai atliko tyrimą ir rado neurotoksnių. Taigi žydėjimas greitai baigsis, o neurotoksnai, nors ir netvarūs, bet gali išsilaikyti vandenyje iki savaitės ir daugiau“, – kalbėjo G. Norkienė.

Ji pabrėžė, kad dėl maudynių „žydinčiuose“ vandens telkiniuose ypač suklusti reikėtų silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms – vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiesiems ir vyresnio amžiaus asmenims.

Šunims maudyklose – ne vieta

Tam tikras įspėjimo signalas renkantis maudyklę turėtų būti ir laukinių vandens paukščių susitelkimo vietos, kur žmonės mėgsta antis, gulbes pamaitinti. 

„Tad jei jų buveinės yra kažkur netoli maudyklų ir dar būriuojasi, tai irgi būtų kaip įspėjimo ženklas vengti maudynių, nes laukiniai paukščiai su išmatomis irgi išskiria teršalus į vandenį“, – aiškino pašnekovė.

Specialistė priminė, kad galimos padidintos taršos maudyklose ne vieta ir šunims, nebent savivaldybės leidžia atskirus paplūdimius gyvūnams.

Taip pat atidžiau maudytis patariama po liūčių, mat tuomet dalį ko gali nuplauti nuo netvarkingų pakrančių. 

„Tai visų pirma svarbu dėl vandens mikrobiologinės taršos. Didžiausia rizika yra, jei krantai yra nuožulnūs ar dar netoli dirbami laukai, nesutvarkytos, nešvarios pakrantės. Taigi gali būti toks momentinis nuplovimas. Nes vanduo, juolab jei didesnis telkinys, pats valosi“, – pastebėjo G. Norkienė.

Saugiau maudytis jūroje?

Paklausta, ar galėtų įvardyti, kur maudytis šiuo atžvilgiu saugiau – upėje, ežere ar jūroje, specialistė juokėsi, kad čia taisyklės nėra, reikia žiūrėti vertinimus ir rinktis tuos paplūdimius, kur yra reguliariai tikrinama vandens kokybė.

„Tačiau labai keista, kad 19 d. duomenimis Smiltynėje buvo nustatytas didesnis žarninių lazdelių kiekis. Šiaip pajūryje jau keletą metų nebūdavo fiksuojama jokios taršos“, – atkreipė dėmesį ji.

Paklausta, ar atvažiavęs maudytis į nežinomą vietą žmogus gali kaip nors patikrinti jos švarumą, specialistė apgailestavo, kada „plika akimi“ tą padaryti yra labai sunku.

„Skaidrus vanduo toli gražu nėra rodiklis, kad jis saugus mikrobiologinės taršos atžvilgiu, nes jos paprasčiausiai negalima pamatyti. Bet ką galima įsivertinti –  ar šalia nėra laukinių paukščių buveinių“, – patarė G. Norkienė.

Palangos paplūdimys (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

Portalas tv3.lt primena, kad penktadienį buvo pranešta apie draudimą maudytis dvejuose Smiltynės paplūdimiuose. Paaiškėjo, kad paplūdimių vanduo neatitinka higienos normų – užterštumas viršytas 2,5 karto.

Gydytojai primena, kad dažniausiai ligų sukėlėjai maudantis patenka per burną, kai besimaudant gurkštelima užteršto vandens. Žarnyno užkrečiamosios ligos simptomai gali būti įvairūs – karščiavimas, viduriavimas, galvos skausmas, silpnumas ir kt. – ir išryškėti net po kelių dienų (šioms ligoms būdingas 3–7 dienų inkubacinis periodas).

Vis dėlto maudydamiesi užterštame vandenyje suserga tikrai ne visi. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto. Ypač pavojinga maudytis užterštame vandenyje vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei nėščioms moterims.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų