Politologų nuomone, metinis Gitano Nausėdos pranešimas buvo gana šabloninis, atitinkantis tokių kalbų žanrą. Ekspertai pasigedo konkretesnių minčių, kurias užgožė šabloninės frazės. Pasak jų, gerovės valstybė vis dar yra svarbiausias G. Nausėdos retorikos akcentas, o pirmasis jo metinis pranešimas – tarsi atskaitos taškas, kuris parodys, ar per prezidento kadenciją jam pavyks pasiekti gerovę Lietuvoje.

Pirmajame savo metiniame pranešime Seime prezidentas G. Nausėda apžvelgė nuveiktus darbus, iškėlė artimiausius tikslus Lietuvai bei išryškino svarbiausias dabartines valstybės problemas.

Programinė kalba su šabloninėmis frazėmis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad prezidento metinis pranešimas buvo programinis.

„Prezidentas kalbėjo apie vertybes, principus ir esminius tikslus“, – sakė profesorius.

Anot A. Krupavičiaus, kalbos programiškumą pabrėžia tai, kad G. Nausėda kalbėjo ne apie asmenis, institucijas, aktualijas, bet apie reiškinius ir perspektyvą.

REKLAMA

„Kalboje nėra asmeniškumų, kategoriškų ad hominem kritikos strėlių“, – tikino politologas.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius (nuotr. Jono Petronio)

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės, politologės Rima Urbonaitės nuomone, G. Nausėdos kalboje buvo gana nemažai šabloninių frazių, kurias išmetus, esmė būtų nepasikeitusi, o kalba būtų konstruktyvesnė ir trumpesnė.

„Kalba tokia, kokia tikėjomės, kad bus. Bet, kad ji bus išsiskirianti kalbų istorijoje, tai tikrai ne“, – įsitikinusi pašnekovė.

Gerovės valstybės samprata tampa tuščia?

Politologai vieningai teigė, kad viena esminių temų G. Nausėdos pranešime – gerovės valstybė. R. Urbonaitės skaičiavimu, vienaip ar kitaip gerovės valstybė kalboje minima 12 kartų.

„Man užstrigo prezidento kalboje tezė, kad gerovės valstybės samprata tapo bendrine. Tai pateikiama tarsi laimėjimas, bet man labai įdomu, kuo čia reikėtų džiaugtis. Nes kai tam tikra samprata tampa bendrine, dažnai ją lydi tai, kad už tos sampratos nėra turinio ir ji tampa tuščia“, – svarstė politologė.

Prezidento metinis pranešimas Seime (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

Jos nuomone, Lietuvos politikai turėtų vadovautis ne kažkokia bendrine gerovės valstybės sampratą, o kurti unikalią gerovės Lietuvą.

„Kiekviena valstybė yra unikali ir mes turime kurti savo unikalią gerovės valstybę. <...> Man kelia klausimą, ar nepaieškota kažko giliau, kur reikėjo, o tiesiog apsiribota šabloninėmis frazėmis, kartais net nepažiūrint į jas kritiškai“, – samprotavo MRU lektorė.

Neįvardijo tų, kurie pramušė dugną

Prezidentas savo kalboje daug dėmesio skyrė ir politinei kultūrai, nevengė kritikos.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno“, – savo metiniame pranešime sakė prezidentas G. Nausėda.

REKLAMA

R. Urbonaitės nuomone, prezidentas kalbėjo aptakiai, tad išryškinti, kas tie „blogiečiai“, kurie pasiekė dugną – sunku.

„Į ką atkreipčiau dėmesį, kad politinė kultūra nėra nauja tematika. Tad, šiuo atveju, man norėtųsi, kad prezidentas labai aiškiai pasakytų, kas simbolizuoja tą pasiektą dugną. Jei tu kalbėsi abstrakčiai apie tuos dugnus, tu neišspręsi problemos. Šiuo atveju, man norėjosi, kad būtų pasakyta, kas tą dugną pramušė“, – kalbėjo pašnekovė.

Rima Urbonaitė

Ir premjeras Saulius Skvernelis, ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad prezidento kritikos strėlės skrieja ne jų atžvilgiu. R. Urbonaitės teigimu, dėl tokios valdančiųjų reakcijos stebėtis nereikėtų.

„Kritika valdantiesiems buvo, tik jos pateikimo forma buvo nuosaiki ir privengta itin aštrių kampų bei epitetų. Palikta vietos apsispręsti ir interpretuoti savaip. O kad valdantieji tikrai neinterpretuos savikritiškai, tai čia be jokios abejonės. Būtų didelis stebuklas, jeigu taip nutiktų“, – sakė politologė.

Išskyrė pasitikėjimo krizę

A. Krupavičiaus nuomone, prezidentas savo kalboje dažnai bedė pirštu ne į konkrečius politinius įvykius, o į bendras tendencijas tiek politikos lauke, tiek pačioje visuomenėje. Profesoriaus nuomone, prezidentas atkreipė dėmesį ir į pasitikėjimo krizę Lietuvoje.

Anot pašnekovo, praėjusiais metais atlikti tyrimai rodo, kad kitais žmonėmis pasitiki tik 25 proc. lietuvių, vos 22 proc. tautiečių linkę padėti kitam. Šių tendencijų aidus A. Krupavičius įžvelgė ir G. Nausėdos kalboje.

„Akivaizdu, kad pasitikėjimo krizė yra ir politikos lauke, ir visuomenėje“, – teigė politologas.

A. Krupavičius sutinka, kad netiesiogiai, bet prezidento kritika liečia ir šių dienų aktualijas, valdančiąją daugumą ir opozicines partijas.

REKLAMA

„Tik pirštu prezidentas nerodo, kad tas ar tas elgiasi ne taip, kaip turėtų elgtis.“, – sakė A. Krupavičius.

Susitikimas su Trumpu paliko keistą jausmą

Vieni ryškiausių G. Nausėdos kalbos akcentų užsienio politikos tema buvo Europos Sąjunga ir šalies vadovo susitikimas su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu.

„Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį. Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga“, – kalboje sakė Lietuvos prezidentas.

„Tai yra du vienas paskui kitą sekantys teiginiai, tačiau jie praktiškai prieštarauja vienas kitam. Dėl to, kad prezidentas iš vienos pusės sako, kad mes turime aiškią viziją. O kitame sakinyje pateikia pačią abstrakčiausią įmanomą viziją. Man labai keista, kodėl apskritai tokios frazės atsiranda, kokia yra jų prasmė“, – kritikavo R. Urbonaitė.

Prezidento metinis pranešimas Seime (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

Politologei įstrigo ir kalboje minimas Amerikos vadovas.

„NATO viršūnių susitikime Londone JAV Prezidento Donaldo Trumpo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO, sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui“, – savo kalboje susitikimą su JAV valstybės galva minėjo G. Nausėda.

„Susitikimas su Trumpu, manau, ne man vienai, sukėlė tokį keistą jausmą. Pašnekesio citavimas… Kam tai, kokiu tikslu? Tai lieka neaišku“, – dėstė R. Urbonaitė.

Pasigedo savikritikos

Ko politikos ekspertams pritrūko pirmajame prezidento metiniame pranešime? R. Urbonaitė tikėjosi aiškesnių užsienio politikos krypčių įvardijimo, paaiškinimo, kaip bus pasiekta gerovės valstybės vizija.

REKLAMA

„Pritrūko pasakymo, ko man nepavyko padaryti ar su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūriau kaip prezidentas per šitą laikotarpį“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

A. Krupavičiaus nuomone, G. Nausėda savo kalboje palietė visas temas, kurios pagal konstitucinius įgaliojimus priskiriamos prezidentui.

„Gal kai kurie vertinimai, mano požiūriu, galėjo būti labiau išplėsti“, – teigė profesorius.

Politikos eksperto teigimu, Lietuvoje per Dalios Grybauskaitės dvi kadencijas susiformavo tradicija, kad prezidento metiniai pranešimai yra gana trumpi, trunkantys apie pusvalandį. A. Krupavičiaus teigimu, pavyzdžiui, JAV prezidento metinė kalba trunka apie valandą.

„Grįžimą prie ilgesnės, detalesnės kalbos reikėtų grąžinti palaipsniui. Jei šiandien prezidentas būtų kalbėjęs valandą, vietoje gero pusvalandžio, jis būtų likęs gerokai nesuprastas“ – svarstė politologas.

A. Krupavičius įsitikinęs – pirmasis metinis G. Nausėdos pranešimas bus tarsi atskaitos taškas, kuriuo bus vertinami ne tik visi jo metiniai pranešimai, bet ir jo veiksmai bei žingsniai kadencijos metu.

„Kas labai svarbu, kad tie tikslas, pirmiausia, gerovės valstybės kūrimas neliktų tuščia svajone“, – pažymėjo A. Krupavičius.

Vilpišauskas: G. Nausėda logiškai sudėliojo akcentus, tačiau lieka neaiškus jo veikimas

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad metiniame pranešime prezidentas G. Nausėda logiškai sudėliojo temas, bet iš jo negalima susidaryti aiškesnio vaizdo apie paties prezidento veikimą siekiant išsikeltų tikslų.

Profesorius sako, kad pranešime, kaip ir buvo galima tikėtis, šalies vadovas kalbėjo apie Gerovės valstybės viziją ir politikų bei visuomenės grupių telkimą, buvo įvertintas koronaviruso pandemijos poveikis ir reakcija į ją, taip pat aptarti santykiai su kitais politikos veikėjais, paminėti pagrindiniai užsienio politikos aspektai.

REKLAMA

„Svarbiausi teminiai dalykai, kurių aš ir laukiau šiame metiniame pranešime iš šio prezidento, jame yra, metinis pranešimas atitinka jam įprastą žanrą“, – BNS sakė R. Vilpišauskas.

„Tačiau esminis klausimas, kiek aptartos temos pasako kažką naujo ar geriau paaiškina visuomenei prezidento poziciją ir kiek parodo paties prezidento pastangas prisidėti prie vizijos įgyvendinimo“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.

Jis teigė, kad kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, įteisinti elektroninį balsavimą užsienio lietuviams, pasirodė fragmentiški, o prezidentas detaliau nepaaiškino, kaip sieks telkti politikus veikti strateginėmis Lietuvai kryptimis.

„Vienas iš pavyzdžių yra Astravo atominės elektrinės klausimas, kur situacijos konstatavimas gana adekvatus, bet neaišku, o ką prezidentas ketina toliau daryti kaip politinių jėgų telkėjas. Tai taikytina ir kai kurioms kitoms sritimis“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Girnius prezidento metiniame pranešime pasigedo konkretumo, dėmesio politinei kultūrai

Politologas, filosofas Kęstutis Girnius sako, kad prezidentas G. Nausėda savo metiniu pranešimu skatino telkti žmones, tačiau jame trūko konkretumo.

„Kalba buvo kviečiama žmones telkti, kalbėta daugiau apie tai, ką galima pasiekti, mažiau buvo tai, kas buvo ar nebuvo nuveikta. Buvo plačiai apie viską, bet gana nekonkrečiai“, – BNS sakė K. Girnius.

Jo vertinimu, metiniame pranešime buvo „itin mažai kalbama apie užsienio politiką“.

„Prezidentas yra kritikuojamas, kad nėra suteikęs konkretesnio  turinio Gerovės valstybės idėjai, bet ir šįkart kalbėjo labai aptakiai, kad ji prasideda nuo ekonominių, socialinių rodiklių ir neįmanoma be pasitikėjimo ir teisingumo. Viskas tiesa, bet konkretumo trūko“, – kalbėjo K. Girnius.

REKLAMA

Jis teigė manantis, kad prezidentas galėjo labiau pabrėžti savo ryšius su regionais ir plačiau pasisakyti apie politinę kultūrą.

„Manau, jis galėjo labiau pabrėžti pastangas keisti politinę kultūrą, kad prezidentas nėra visus barantis visažinis, ir bando sugyventi su valdžia, bet kai neranda sutarimo, jis nebijo vetuoti įstatymų, tą jau dešimt kartų padarė“, – sakė K. Girnius.

„Manau, kad kalba vis dėlto yra silpnoka ir iš dalies dėl to, kad iš jo reikalaujama parodyti kažkokios lyderystės, nors man nelabai aišku, kas ta lyderystė yra. Tai skatinanti kalba, kuri gal labiau tiktų gimnazijos baigimo proga, kad jūsų Lietuva bus įdomi ir gera“, – pridūrė jis.

geda
2020-06-18 15:52:59
Niekuo nesiskiria nuo buvusiu CK plenumu. Sneka sneka, o naudos jokios.
Istrige Nausedos darbai:
1.Noras keisti zvalgybos istatyma, kviesti prevenciniu pokalbiu, kitaip mastantiems.
2.Neteisetai isigyto turto iteisinimas.
3.Jokios veiklos pries korumpuota teisesauga.
4.Uzsipuolimas ant Narkeviciaus, kad atrado R.Masiulio nusvilptus milijonus.
5. Uzsienio politika - nulis.

Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Šabloninis 2020-06-19 12:25:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Krupavičius ir tegali komentuoti tas nesąmones. Jeigu jau nėra politologų Lietuvoje, tai minėtas asmuo tik ir lenda su savo kvailokais pasisakymais. Žmonės teisingai sako, kad litvakai niekada nemylės ir nedirbs Lietuvai, o kaip ir dedulė jų visa svita dergs, nors ėda lietuvišką duoną!   ATSAKYTI
Valdas 2020-06-18 23:02:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Ko jūs iš jo norit jis ne Lukašenka jokių galių neturi. Narkušos ir to iš ministrų išmest negali   ATSAKYTI
Lina 2020-06-18 17:12:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visi to pačio molio. O mūsų nevykę politologai užstrigę atbuliniam laikmaty.   ATSAKYTI
jpovita 2020-06-27 14:29:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
mes tesjog pasiklidom   ATSAKYTI
geda 2020-06-18 15:52:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Niekuo nesiskiria nuo buvusiu CK plenumu. Sneka sneka, o naudos jokios.
Istrige Nausedos darbai:
1.Noras keisti zvalgybos istatyma, kviesti prevenciniu pokalbiu, kitaip mastantiems.
2.Neteisetai isigyto turto iteisinimas.
3.Jokios veiklos pries korumpuota teisesauga.
4.Uzsipuolimas ant Narkeviciaus, kad atrado R.Masiulio nusvilptus milijonus.
5. Uzsienio politika - nulis.

   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Seimo posėdis  (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau išsidalino vienmandates apygardas tarp savo kandidatų Seimo rinkimuose. Premjeras Saulius Skvernelis – Vilniaus Pilaitės-Karoliniškių ...
Ginekologas (nuotr. 123rf.com)
Medikai su nerimu konstatuoja toliau blogėjančią tautiečių, ypač jaunų vyrų, lytinę sveikatą. Jų teigimu, lytiniu keliu plintančių infekcijų banga laukia ne tik dėl karantino ...
Gaisras įmonėje „Kėdainių grūdai“ (nuotr. „Kėdainių mugė“)
Naktį iš penktadienio į šeštadienį ugniagesiai malšino siaubingą gaisrą Kėdainiuose. „Kėdainių grūdų“ teritorijoje atvira liepsna degė milžiniškas pastatas, kuriame laikoma ...
Ūkininkai skaičiuoja 90 procentų derliaus praradimo: viskas dėl liūčių (nuotr. stop kadras)
Liūtys išguldė ūkininkų pasėlius – kai kurie skaičiuoja praradę net 90 procentų derliaus. Kenčia ir daržovių augintojai. Ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad nuostoliai – dešimtys ...
Žvejai į Šešupę suleido 2000 upėtakių: žvejoti gali visi, bet su viena sąlyga (nuotr. stop kadras)
Versline žuvininkyste vidaus vandenyse užsiimančias įmones siekiama įpareigoti griežčiau apskaityti laimikį – žvejyboje turėti naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą. Šiais GPS ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų