Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu. 

A. Brazauskas (LVA nuotr.)

A. Brazauskas (LVA nuotr.)

Bičiulių, o ir politikos apžvalgininkų, jis vadinamas politikos dinozauru, kuris derėjosi ne tik su Michailu Gorbačiovu, bet ir su NATO generaliniu sekretoriumi, medžiojo su Norvegijos karaliumi, bet pakliuvęs į gilų Lietuvos kaimą susikalbėdavo ir su paprastu ūkininku. Jo gerbėjai ir nekentėjai nesutaria dėl daugelio dalykų, bet sutaria dėl vieno – jis neliko nepastebėtas, o ir įspaudą šalies istorijoje paliko gilų. 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga portalas tv3.lt pristato straipsnių ir interviu ciklą apie reikšmingiausius praeities politinius veikėjus ir įvykius.

REKLAMA

Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 metais rugsėjo 22 dieną Rokiškyje. 1951 metais baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas – aut. past.). 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Savo darbus pradėjo nuo Kauno hidroelektrinės statybos, vėliau 1965 m. paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. Karjerą darė sparčiai ir, regis, be didesnių kliūčių. 

stop kadras

stop kadras

1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju. 1977 m. tapo LKP CK sekretoriumi. 9-ame dešimtmetyje buvo Lietuvos komunistų partijos CK sekretorius pramonės klausimais ir atsakingas už energetikos klausimus.

1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Sąjūdis. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 

1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu. O 1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 d. ėmė laikinai eiti prezidento pareigas. 

REKLAMA

1993 m. vasario 14 d. laimėjo prezidento rinkimus penkerių metų kadencijai. Buvo du kartus vedęs, iš pirmosios santuokos turėjo dvi dukteris. 

Brazauskas nesijautė politiku

Seimo narys, buvęs A. Brazausko bičiulis Gediminas Kirkilas sako, kad A. Brazauskas niekada nelaikė savęs politiku, net tada, kai tapo prezidentu, o vėliau – premjeru. Jis į politiką, pasak G. Kirkilo, pateko gana savotiškomis aplinkybėmis.

Mirus Lietuvos komunistų partijos pirmam sekretoriui Petrui Griškevičiui, ieškota naujo partijos sekretoriaus. Juo išrinktas Ringaudas Songaila, nors jau tada manyta, kad sekretoriumi turėjo būti A. Brazauskas. 

A. Brazauskas buvo pirmasis sekretorius pramonei, tuo pat metu apie 1987–1988 metus savo veiklą jau buvo pradėjęs Sąjūdis, vyko mitingai. Kad viename Sąjūdžio mitingų turėtų dalyvauti ir pats A. Brazauskas, LKP CK nusprendė jam už akių.

A. Brazauskas (Wikimedia nuotr.)

A. Brazauskas (Wikimedia nuotr.)

„Aš tuo metu dirbau LKP Centro komiteto kultūros skyriuje ir man pasakė, kad aš turiu važiuoti į ligoninę, kur buvo A. Brazauskas prie mirštančio žmonos giminaičio, ir pasakyti, kad ryt jis turi pasakyti kalbą Sąjūdžio mitinge Vingio parke. Jis nebuvo patenkintas.

Visgi buvo pareigos žmogus, sutiko. Kitą dieną ryte atėjau pas jį, surašiau tezes, kurių jis vėliau nesilaikė. Jis daug kalbėjo tame mitinge, sulaukė palaikymo, jį priėmė šiltai, nes buvo vienas iš tų, kuris drįso išeiti ir pasakyti kalbą, kiti komunistų partijos nariai nedrįso. Po kelių mėnesių, kai aš jau buvau paskirtas atsakingu už ryšius su Sąjūdžiu, vėl vyko mitingas. Šį kartą Katedros aikštėje. Tada jau buvo reikalaujama, kad kalbėtų būtent A. Brazauskas“, – pasakojo G. Kirkilas. 

REKLAMA

Taip, pasak bičiulio, A. Brazauskas ir pateko į politiką. Vėliau sekė Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. Brazauskas vis daugiau buvo matomas scenoje ir už jos, ėmė kalbėti apie savo tėvus, jų gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje. 

„Jis nepriklausomos Lietuvos idėją priėmė dvejopai. Iš vienos pusės labai suprato. Bet, kai 1988 metais tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi, tai viskas sukrito jam. Skambindavo jam iš Maskvos, taikydavo spaudimą, Maskva iš anksto žinojo, kokios čia Sąjūdžio akcijos vyko. Tada, kaip sykis, buvo ir Sąjūdžio suvažiavimas, kuriam jis atsakingai ruošėsi.

Pamenu, sakė, kad mes turime kažką pasakyti, neužteks pakalbėti bendromis frazėmis. Tada kaip tik buvo priimtas sprendimas grąžinti Katedrą tikintiesiems, tą jis per suvažiavimą ir padarė. Sąjūdžio suvažiavime, kurį aš gerai prisimenu, po A. Brazausko pasisakymo jo populiarumas dar labiau išaugo. Pats suvažiavimas buvo aštrus, būta daug radikalių kalbų“, – pasakojo A. Brazausko buvęs bendražygis. 

A. Brazauskas (LVA nuotr.)

A. Brazauskas (LVA nuotr.)

LKP atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, pagrindiniai partijos lyderiai su A. Brazausku priešakyje privalėjo vykti į Maskvą. Pasak G. Kirkilo, tai buvo įtampos kupina kelionė, kurioje sulaukta daug spaudimo, klausimų, nepasitenkinimo. Būtent tada – 1990 metų sausį, gilią žiemą – priimtas sprendimas, kad M. Gorbačiovas atvažiuos į Lietuvą. Nepriklausomybės paskelbimas buvo tik laiko klausimas, tai tvyrojo ore. 

REKLAMA

„Man atrodo, kad visiems, o ir pačiam M. Gorbačiovui, buvo aišku, kad nepriklausomybė ne už kalnų. O ir planas buvo skelbti ją ne kovo 11, bet simboliškai – vasario 16 dieną. Bet buvo galvojama, kad ta „senoji“ Aukščiausioji Taryba (AT) nebus legitimi, todėl nutarta laukti rinkimų ir po rinkimų skelbti nepriklausomybę.

Žinoma, po rinkimų buvo priimta nemažai sprendimų, kurie A. Brazauskui buvo sudėtingi. Jis tuo metu buvo savarankiškos komunistų partijos vedlys, buvo kalbama, kad jei Vytautas Landsbergis tampa AT pirmininku, tai A. Brazauskas tampa premjeru. Visiems tai atrodė logiška, bet taip neįvyko. Manau todėl, kad V. Landsbergis nesilaikė žodžio, gal bijojo A. Brazausko populiarumo. Tada jam buvo pasiūlytas premjero pavaduotojo postas, buvo prasidėjusi blokada“, – pasakoja G. Kirkilas. 

Tas laikas A. Brazauskui buvo sunkus. Anot G. Kirkilo, jis galbūt jautė nuoskaudą, bet pasinėrė į darbą.

„Gali būti, kad tada jis geriausiai suvokė Lietuvos situaciją, tai, kokios gali būti blokados pasekmės. O štai po to AT nebaigė savo kadencijos, dar vienas įtemptas momentas buvo 1992 metų referendumas dėl prezidento galių.

Mes tada – o jau buvome įkūrę LDDP – pasiūlėme parlamentinės demokratijos struktūrą. O Sąjūdžio žmonės norėjo stipraus prezidento institucijos, vyko referendumas ir galų gale buvo priimtas kompromisinis variantas – pusiau parlamentinė, pusiau prezidentinė santvarka, tokia, kokią ir turime šiandien“, – prisiminė G. Kirkilas. 

REKLAMA

A. Brazauskas (Scanpix nuotr.)

A. Brazauskas (Scanpix nuotr.)

A. Brazauskas visada žinojo, kad Lietuva turi pasukti rinkos ekonomikos kryptimi, tik nebuvo tikras, kad tai turi būti „šoko terapija“. Konsultavosi dėl to su lenkais, pavyzdžiui, su pirmuoju Lenkijos finansų ministru, ekonomistu Leszeku Balcerowicz'iumi. Kuris, beje, buvo „šoko terapijos“ šalininkas. 

Po kelių mėnesių įvyko parlamento rinkimai.

„Aš vadovavau rinkimų štabui, pirmame sąraše buvo tik 50 žmonių. Kai mes pradėjome svarstyti, kad galime laimėti daugiau, aš pasakiau A. Brazauskui, kad reikia išplėsti sąrašą. Jis manė, kad mes – skrajojantys optimistai. Visgi vėliau sutiko“, – sakė buvęs bendražygis. 

1992-ųjų rinkimus laimėjo LDDP. Po to buvo įsteigta prezidento institucija, prasidėjo pasiruošimas prezidento rinkimams. 

„A. Brazauskas nenorėjo būti parlamentaru, AT jam paliko slogų įspūdį. O štai prezidentas buvo dalinai vykdomosios valdžios atstovas. Visgi reikia pasakyti, kad prezidentavimu jis kiek nusivylė, tada jau manė, kad norėtų vadovauti Vyriausybei. Iš dalies todėl jis daugiau nedalyvavo prezidento rinkimuose, nes, jei būtų dalyvavęs, matyt, būtų laimėjęs“, – pasakojo G. Kirkilas. 

Prezidentavimo laikas nebuvo lengvas, nebuvo net prezidentūros. Naujoje, atrestauruotoje prezidentūroje jis dirbo trumpai, vos metus. Visą kitą laiką jis dirbo prezidento kabinete Seime. Laikas, pasak G. Kirkilo, buvo labai dinamiškas. Kilo daug klausimų, dėl ekonomikos, saugumo, NATO, Europos Sąjungos. Būtent tuomet buvo išsiųstas laiškas NATO generaliniams sekretoriui. Dėl to kilo nemažai diskusijų.

REKLAMA

Paskui kreiptąsi į Europos Sąjungą dėl stojimo. Svarbus buvo vizitas ir į Izraelį, nors labiau  A. Brazauskas orientavosi į aplinkinius kaimynus ir Skandinavijos šalis, turėjo ten draugų, yra medžiojęs su Norvegijos karaliumi. Jis padarė pirmus sunkius žingsnius, siekė visų partijų palaikymo, konsensuso. Jam tai buvo svarbu. 

A. Brazauskas (Scanpix nuotr.)

A. Brazauskas (Scanpix nuotr.)

Populiariausias žmogus

Buvęs A. Brazausko bendražygis, patarėjas Vincas Justas Paleckis prisimena, kad su A. Brazausku susipažino Nidoje. Jis buvo buriuotojas, o tie, kurie kopia į kalnus ar plaukia į jūrą, – simpatiški žmonės, sakė J. V. Paleckis. Anot jo, į akis krito tai, kad A. Brazauskas nebuvo panašus į tipinį nomenklatūros atstovą. 

„Jis išsiskyrė drąsa, nuoširdumu. Žinoma, jis kopė karjeros laiptais, bet ta karjera buvo netipinė. Į partinę viršūnę jis pateko iš pramonės, buvo hidroelektrinės statytojas, pramoninių susivienijimų vadas. Vėliau tapo ministru, vienu jauniausiu tuo metu. O paskui labai ilgai buvo plano komiteto, kuris dabar būtų Ekonomikos ministerijos atitikmuo, vadovo pavaduotojas. Jo vadovas buvo labai inteligentiškas, smetoniškas Aleksandras Drobnys“, – tv3.lt pasakojo buvęs A. Brazausko bičiulis. 

Po P. Griškevičiaus mirties manyta, kad jo vietą turi užimti A. Brazauskas, bet tuometis Maskvos pasiuntinys Nikolajus Mitkinas su tuo nesutiko, A. Brazauskas buvo išsiųstas į komandiruotę, o į tuščią vietą paskirtas R. Songaila. Manoma, kad Maskva prisibijojo A. Brazausko savarankiškumo.

REKLAMA

Visgi R. Songailai nebuvo lemta ilgai vadovauti, Lietuvoje manyta, kad jis pernelyg pataikauja Maskvai, Maskvoje jis irgi ne visiems tiko. Taigi jau 1988 m. spalio 21 d. jis buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Sąjūdis. Vos jį išrinkus Sąjūdžio suvažiavime jis pasakė kalbą, kuri sulaukė daug gerų atsiliepimų, svarstyta net įtraukti jį į Sąjūdžio vadovybę, bet vėliau tos minties atsisakyta. Gal dėl galimos konkurencijos. 

Prieš kovo 11 dieną, pasak J. V. Paleckio, Lietuvoje populiariausiu žmogumi buvo A. Brazauskas. Artėjant rinkimams daug kas siūlė, kad iš atsiskyrusios LKP dalies reikia rengti tiesioginius prezidento rinkimus. Tai buvo galima padaryti, nes AT būtų priėmusi atitinkamą nutarimą.

„A. Brazauskas tada pasakė, kad to nereikia, žmonės dar nepratę tiesiogiai rinkti prezidentą. Tai esą sukeltų Maskvos atsaką ir tai pakenktų. O daugelis žmonių balsuodami už žmones į AT manė, kad V. Landsbergis ir A. Brazauskas eina kartu ir taps vadovu tas, kuris populiaresnis, bet laimėjo tas, kuris turėjo didesnį palaikymą AT.

V. Landsbergis Kovo 11-ąją pareiškė, kad į šią dieną atvedė dvi jėgos. Retas žino tą citatą. Tada V. Landsbergis pasiūlė savo pavaduotoju tapti A. Brazauskui, bet šis atsisakė. Visgi, kai pasiūlė būti Kazimiros Prunskienės pavaduotoju, sutiko, nes tai buvo jo stichija. Visgi K. Prunskienė labiau pasitikėjo Romualdu Ozolu, kitu savo pavaduotoju. Tuo pat metu A. Brazausko populiarumas kiek sumažėjo“, – prisiminė J. V. Paleckis. 

REKLAMA

A. Brazauskas (Wikimedia.org)

A. Brazauskas (Wikimedia.org)

Kai vyko 1992 metų rinkimai, didžiule persvara laimėjo LDDP, susikūrusi iš atsiskyrusios LPK. Vėliau didžiule persvara A. Brazauskas laimėjo ir prezidento rinkimus. Būdamas prezidentu, jis nebuvo tas, kuris tranko kumščiu į stalą – mėgo tartis, derėtis, draugavo su daugeliu rašytojų, intelektualų, pasikalbėdavo apie reikalus ir su jais. 

„Jis buvo konkretus, nemėgo ilgų kalbų. Mokėjo klausyti, jam tai padėjo. Jis jautė ir tai, ko nori žmonės. O ko jie norėjo? Geresnio gyvenimo. Vos tapęs prezidentu jis pasakė pirmą užsienio politikos kalbą Vilniaus universitete. Tą kalbą vėliau pavadino Europos kalba, pagrindinė tezė buvo, kad mes einame į Europą“, – pasakojo bičiulis, pripažinęs, kad A. Brazauskas padarė ir klaidų, turėjo trūkumų.

„Kartais pasikarščiuodavo. Idealus žmogus jis nebuvo, o ir negalėjo būti, kaip kiekvienas iš mūsų“, – prisiminė J. V. Paleckis. 

Vile
2020-03-08 12:30:37
Tokių žmonių, o tuo labiau prezidentu nėra ir daugiau nebus.. Labai gaila.. Niekad nieko neuzeide, buvo žmoniškai ir visad korektiškas.. Pažiūrėkit dabar į mūsų šeima... Bjauru..
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Saulute 2020-03-22 13:50:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai didelės dusios žmogus. Tikras savo šalies patriotas. Pagarba Jam! Tesiilsi ramybėje!    ATSAKYTI
Viya 2020-03-20 11:01:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Manes neliecia    ATSAKYTI
Laima 2020-03-17 14:05:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Palikim viską ramybėj   ATSAKYTI
Jonas 2020-03-13 11:36:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Tokie tokius ir giria. Jau vien viešbučio ir veseilios su bufetava istorijos ką rodo, bet kokie svarsto ,taip ir nusvarsto!   ATSAKYTI
nijole 2020-03-11 15:48:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Pasiziurek i save,o sio zmogaus prasom nejuodinti,tai Zmogus is didziosios raides.   ATSAKYTI
Realybeje , deja 2020-03-11 10:03:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Isverstaskuris pavadines Trispalve skuduru...   ATSAKYTI
Valdas 2020-03-11 12:06:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Daugiau argumentu turi? ar tik sita dalyka ir zynai?  
Bazytė 2020-03-10 21:03:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Teko laimė pažinti: paprastas, nuoširdus, tikras, suprantantis, mylintis savo kraštą ir žmones. Prisiminkime su pagarba!   ATSAKYTI
tomas 2020-03-19 08:10:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kaip pamelusi is pirteles i ligonine ispumpuot degtine vezdavo  
Vat 2020-03-10 18:29:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Brazauskas mokėjo bendrauti su paprastais žmonėmis,nesikėlė savęs į aukštumas, suprato jų reikalus. Turėjo ir sipnybių,nuodėmių. Tegul Dievas teisia.   ATSAKYTI
Gintaras 2020-03-10 12:11:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
Pirmiausia jis buvo žmogus, jam rūpėjo Lietuva, jos žmonės. Sunkino jam darbą konservatoriai, kišo pagalius į ratus kiek įmanydami, bet kai konservatoriai tik tuo teužsiima ir nieko daugiau nesugeba- ką padarysi. Dabar tokių žmonių su stuburu nebeturime. Na, gal yra vienas kitas, bet neįstengia išsimušti iš įvairių čiulpikų įtakos. Reiškia, kad lygiaverčio nėra.   ATSAKYTI
tomas 2020-03-10 09:00:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Net dabar ir dar ateityje,valdys valdininkus ir kt.valdzios zmones,pati tvarka ,teismai ir t.t.sukurta toleruojama sio zmogaus ,bus pats didziausias stabdis lietuvai.Va taip biciuliai   ATSAKYTI
Petras 2020-03-09 21:10:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Lietuvos vagis Nr.1, prezidento pareigose nebuvo ką vogti, premjero kitas reikalas...   ATSAKYTI
angele 2020-03-11 15:42:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
o tau vis dar truksta,negali nieko pavogti,tai jau tikrai prastai.O vis tik tu bandyk,gal pasiseks.  
Saulyte 2020-03-09 12:03:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
-11
Tai didis žmogus, kuris nusipelno visų Lietuvos piliečių pagarbos! Manau tokiu atsidavusių savo šaliai, ne greitai bebus. Jis labai mylėjo savo tėvynę ir dėl jos labo darė daug daugiau nei galėjo. Trūksta labai Lietuvai tokiu žmonių kaip buvo jo Ekselencija A. M Brazauskas!    ATSAKYTI
Ruta 2020-03-09 09:22:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-11
Tai pats geriausias žmogus, geriausias politikas, vadovas ir visų geriausių žodžiu nusipelnęs mūsų salies pilietis.
   ATSAKYTI
nijole 2020-03-11 15:45:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
tai buvo vedlys,salies seimininkas,tokiu vyru valdzioje mes nematysim,nes dabar kad ir kvailas,svarbu savas.  
Renė 2020-03-09 01:05:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Jis buvo pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas.Tokia yra mūsų istorija.Tegu ilsisi ramybėje ir purvo pilti yra negarbinga.   ATSAKYTI
AMB 2020-03-09 00:09:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-12
"A. Brazauskas apie trispalve: „Kol kabes sitas skuduras, as nekalbesiu“ (Issireiskimas Sajudzio mitinge Katedros a. islydint Lietuvos delegatus i IX partine konferencija, 1988) „I savarankiskos Lietuvos valstybes ideja as ziuriu neigiamai. As manau, kad tai nerealu“. (Interviu „Argumenty i fakty“, 1989, Nr.47) „Kai kurie asmenys atkakliai persa mums Lietuvos Respublikos atkurimo ideja. Esame isitikine, jog nemanoma nutraukti penkiu desimtmeciu Tarybu Lietuvos raidos. Pagaliau nera ir pakankamai pagristu argumentu, kad tai daryti butina“. („Zodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989, Nr.9) „Kuriame socializma TSRS sudetyje. Jokio kito kelio nera ir negali buti. Krastutiniai lozungai – isstoti is Tarybu Sajungos, paskelbti nepriklausoma Lietuva – mums nepriimtini“. ( Kalba „Vilmos“ imoneje. „Tiesa“, 1989 03 03) A.Brazauskas apie okupacines kariuomenes isvedima: „Mes viska vertiname tik vienu poziuriu: kad tik lietuviai tarnautu Lietuvoje ir – lauk okupacine kariuomene. Atsakykite man i paprasta klausima: o kas gi gins Lietuva?“ ( Kalba susitikime su komjaunuoliais. „Lietuvos rytas“, 1990 01 25) „Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia tures gerai sugyventi su kaimynais. Kazin ar tai pavyks, jei kelsime balsa pries tarybine armija“. ( Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10) “Kaip mes galime apsieiti be Tarybu Sajungos? Tam kuris tai padarys, as Nobelio premija duosiu”. (Interviu lektuve, skrendant i Maskva)"   ATSAKYTI
Bazytė 2020-03-10 21:10:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Jo sodyboje Lietuvos vėliava garbingiausioj vietoj kabėjo nuo sovietinių laikų, niekada neniekino,o jūsų komentaras labai tiktų kgb,istui su ožio barzdele  
Greta 2020-03-08 21:00:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-18
Aš tik Grybauskaitę pripažystu,prezidente nr 1   ATSAKYTI
vilija 2020-03-11 15:47:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tu jos nepazisti...  
xxL 2020-03-08 19:22:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-19
KGB padejo AMB laimeti prezidento rinkimus Draugystes viesbutyje uznuodytu maistu "pavaisine" Lozoraiti. Brazauskas tiesiogiai atsakingas uz tai kad Lietuva buvo prrduota Maskvos itakai tol kol kanopu ponas 10% neuzverte.    ATSAKYTI
slykstainis 2020-03-11 15:50:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
esi slykstainis  
zita 2020-03-08 18:46:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
-22
kolaborantas ,tautinę vėliavą išvadinęs skuduru, yra ir daugiau jo citatų išlikusių , nedievinkim komunistų ,jam nebuvo , kur dėtis , jis prisitaikė prie atgimimo , o širdy ir liko kolaborantu   ATSAKYTI
leonas 2020-03-08 18:40:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-16
Nuo 1993m iki 2008m jo klanas išvogė lietuvą , nes tai buvę komunistai ir įpratę vogti   ATSAKYTI
vilija 2020-03-11 15:54:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
paziurek,kas pralobo,komunistai ar dabartiniai konservatoriai ir kiti geri dedes.Jei dabar sugriztu komunistu laikai,tai butu aikstes lavonais nusetos uz tokias vagystes,dideles aferas,suktybes...Jau net slykstu,kaip elgiasi musu laisvi lietuviai.  
Aldona 2020-03-08 18:15:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-18
Tipiškas sovietinis komunistinis veikėjas: karjeristas, medžiotojas su meiluže bufetininke, koloborantas.    ATSAKYTI

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
Bažnyčia (nuotr. stop kadras)
To Lietuvos bažnyčios istorijoje dar nebuvo – dėl karantino Velykos nebus perkeltos, bet daugumos mums įprastų šventinių tradicijų šiemet bažnyčia atsisako. Verbų sekmadienį ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Lietuvoje patvirtinta vienuolikta mirtis nuo koronaviruso (COVID-19). Žmogus buvo gydomas Kauno klinikinėje ...
Ramunės gyvenimo Australijoje akimirkos (nuotr. asm. archyvo)
Australijoje daugiau kaip pusmetį studijavusiai 20-metei Ramunei Vilkoitytei buvo likę kiek daugiau kaip du mėnesiai iki išsvajotų atostogų po šią egzotišką šalį. Bet visus ...
Mobilus patikros punktai Vilniuje (fotodiena.lt nuotr.)
Nors koronavirusas ne tik šimtus tautiečių guldo į ligos patalą, bet ir toliau šienauja gyvybes, sveikatos apsaugos ministras užsimojo sumažinti tyrimų apimtis. Vilniuje ir ...
Remigijus Šimašius su žmona (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius šeštadienio vakarą tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje papasakojo, kad penktadienį žmonai Agnei pakilo temperatūra, bet vėliau ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų