a. brazauskas

Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu.

Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad kraustysis į prezidento rezidenciją Turniškėse, tiesa, kada tai vyks – neaišku, nes ją norima suremontuoti. Rezidencijoje prieš tai gyveno prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri baigusi kadenciją išsikraustė į naujai pasistatytą namą. Turniškių rezidencijos, kuriose gyvena prezidentai, matė ne vieną šeimininką ir ne vieną renovaciją.

Vyras – galva, žmona – kaklas, byloja liaudies išmintis. Šį spalvingą posakį galima pritaikyti ir valstybėje, kur šalies galva – prezidentas, o kaklas tuomet – pirmoji ponia, galinti savo įtaką panaudoti įvairioms šalies dilemoms spręsti, užsiimti socialine, kultūrine, labdaringa veikla ir išlikti ryškiu pavyzdžiu ateities kartoms.

Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona. Apklausų duomenimis, ketvirtoje vietoje atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, daug prisidėjęs prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, penktoje – su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Jonas Žemaitis - Vytautas.

Trečiadienį Vilniaus apylinkės teismas atvertė civilinę bylą dėl prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės iškeldinimo iš Turniškių rezidencijos. Pačiame pirmame posėdyje teismas išgirdo net tris atsakovei K. Brazauskienei, kuri pati teisme nepasirodė, atstovaujančių advokatų prašymus.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Vėlinių išvakarėse padėtos gėlės ir uždegtos žvakės ant iškilių lietuvių kapų. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovės vardu gėlių padėta prie Laisvės gynėjų memorialo Vilniaus Antakalnio kapinėse, ant Lietuvos prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko bei ant nežinomų kareivių kapų.

Iš Darbo partijos pirmininkės pareigų besitraukianti Loreta Graužinienė aptakiai kalba, kas privertė ją priimti tokį sprendimą. Tačiau pripažįsta, kad partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho po rinkimų išsakyta kritika turėjo įtakos jos sprendimui. „Aš moku skaityti viešą informaciją. Moku skaityti ir tarp eilučių“, – apie V. Uspaskicho viešą pasisakymą sakė L. Graužinienė.

Metų metus šalies politinėms jėgoms nereikėjo ugdyti lyderių, todėl partijos neturi tokių žmonių, kurie eitų į mases ir sugebėtų įtikinti žmones už juos balsuoti, portalui LRT.lt teigia politologai. „Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, partijos priverstos ieškoti ryškių asmenybių, iškalbingų žmonių. Keičiasi žaidimo taisyklės, todėl ir žaidėjai bus kiti, bet tokių, kaip Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas, turėsime dar negreitai“, – įsitikinęs politologas Vytautas Dumbliauskas.

Dr. Eugenijus Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Klaipėdos uostas yra vienas lyderių tarp Baltijos šalių uostų pagal perkraunamų krovinių apimtis. 2011 metais buvo perkrauta 36,6 mln. t. krovinių ir mus lenkė tik Sankt Peterburgo bei Primorsko uostai Rusijoje. Visi kiti aplink Baltijos jūrą esantys uostai žvelgė į mus su pavydu. Tačiau keleivių pervežimo apimtimis Klaipėdos uostas nėra tarp Baltijos lyderių.