Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime žada siekti didesnės kompensacijos naujajame bendrijos biudžete dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europos šalis.

Tai šalies vadovas pareiškė Briuselyje prieš prasidedant viršūnių susitikimui dėl 2021–2027 metų ES biudžeto.

Praėjusį penktadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė skirti papildomai lėšų šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių.

Projekte numatyta, kad kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad suma Lietuvai siektų apie 180 mln. eurų.

G. Nausėda teigė, kad tai žingsnis teigiama kryptimi, tačiau kompensacija turėtų būti didesnė.

„Labai gerai, kad atsižvelgė į mūsų depopuliacijos arba gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, tačiau tai, kas buvo pasiūlyta – 71 ar 72 eurai žmogui per metus – tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės“,  – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Jis teigė, kad Lietuva turi teisę reikalauti kompensacijos, nes lietuviai prisidėjo prie kitų Europos šalių gerovės.

REKLAMA

„Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos“, – kalbėjo prezidentas.

ES kompensacija dėl gyventojų skaičiaus leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau Sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra.

Sanglaudos parama, kuri skiriama skurdesniems regionams, Lietuvai gali mažėti 24 proc., palyginti su dabartiniu 2014–2020 metų biudžetu, – tokios „grindys“ nustatytos visoms valstybėms narėms.

Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos, anksčiau maksimali suma buvo 70 procentų. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. 

G. Nausėda derybose taip pat žada siekti, kad tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams augimas greičiau priartėtų prie ES vidurkio.

Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.

Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai  552 mln. ir 20 proc. Lietuvos Vyriausybė prašė 780 mln. eurų.

REKLAMA

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat tikisi užsitikrinti finansavimą geležinkelio projekto „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektams.

Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų kuo didesnis.

Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

G. Nausėda sakė nenorintis prognozuoti, ar šiame viršūnių susitikime pavyks pasiekti sutarimą.

„Nenoriu vertinti tų šansų, tikrai žinau, kad bus intensyvus darbas, pirmiausia dvišaliu formatu, bet bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo apvalaus stalo“, – kalbėjo prezidentas.

R. Vilpišauskas: kalbos apie kompensaciją – trumparegiškos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad tiesioginis emigracijos siejimas su ES biudžeto išmokomis yra politiškai rizikingas, nes gali paskatinti abejones dėl narystės.

Politologo teigimu, nors emigracija papildomai paskatino BVP vienam gyventojui rodiklio augimą, nuo kurio priklauso sanglaudos parama, tačiau kalbos apie kompensaciją dėl lietuvių darbo kitose šalyse „sukarikatūrina Lietuvos narystę ES“.

REKLAMA

„Vertinant tik statistiškai, bendro gyventojų skaičiaus šalyje sumažėjimas iš tiesų reiškia, kad vien dėl to, skaičiuojant BVP vienam žmogui, jis tapo didesnis. Tad ne vien Lietuvos ekonomikos augimas, bet ir depopuliacija prisidėjo prie to, jog per ą15 narystės ES metų Lietuva sparčiai artėdama prie ES išsivystymo vidurkio pasiekė ribą, nuo kurios pradeda mažėti šaliai skirtina sanglaudos lėšų suma“, – BNS teigė R. Vilpišauskas.

„Tačiau tai toli gražu ne tas pats, kaip teigti, jog mainais už emigravusius Lietuvos piliečius dabar turime teisę tikėtis kokio nors priedo prie numatytų sanglaudos lėšų, nes piliečiai kuria vertę kitose ES šalyse ir tos šalys tarsi skolingos Lietuvai“, – teigė politologas.

„Idėja susieti emigraciją su ES biudžeto išmokomis sukarikatūrina Lietuvos narystę ES ir gali galiausiai atvesti prie toksiškų ginčų apie tai, kas ką išnaudojo ES, vykstant prekybai, paslaugų teikimui, investicijoms, žmonių migracijai bendrojoje rinkoje ir ar apskritai verta būti ES, jei gauname vis mažiau iš ES biudžeto. Tokios sąsajos ydingos ekonominiu požiūriu ir politiškai trumparegiškos“, – teigė jis.

Leo
2020-02-20 17:24:12
Kas iš to, visltiek apsukrūs visuokie masiuliai pasidalys per "konsultacijas" ir "projektus".
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

emigrante 2020-02-27 10:02:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o kodel bega iš lt.,turbut nuo laimes?pagal job. žurnaliugu statistika   ATSAKYTI
Ro 2020-02-26 10:47:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Legali pekyba žmonėmis - apgailėtin! Tad lietuviai negali burnoti ant emigrantų kaip parduotų vergų, nes už tai patys per dieną gauna kepalą duonos.   ATSAKYTI
Alvis 2020-02-22 11:34:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kazkokia nesamone,patys daro taip kad zmones isvaziuotu is salies o apsisuke dar kompensasiju praso nes praranda pinigus mat net slykstu skaityti tokias nesamones
   ATSAKYTI
Tomas 2020-02-21 15:16:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kodėl nepaaiškina kam tie pinigai bus skirti   ATSAKYTI
A.T 2020-02-21 09:14:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ar ten viskas gerai,ar apsimeta nesveikais,patys privertė liaudį iš vykti svetur dirbti,kad pragyventi ....lt gali egzistuoti.Jam turėtu būti gėdą ,nesavo noru iš vyko žmonės vergauti.   ATSAKYTI
PP 2020-02-21 07:31:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Emigracija vyksta dėl bogo BVP paskirstymo t.y. vidinio valdymo.Neteisybė ir išnaudojimas Lietuvoj išginė svetur trečdalį ( 1mln) jos gyventojų.Vidinės tvarkos užsienis nepadarys,kiauro ir klebono maišo nepripilsi...   ATSAKYTI
Leo 2020-02-20 17:24:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas iš to, visltiek apsukrūs visuokie masiuliai pasidalys per "konsultacijas" ir "projektus".   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Palangos sanatorijoje nustačius koronavirusą aiškėja detalės: pacientas ten atvyko iš Klaipėdos (nuotr. stop kadras)
Koronavirusas Lietuvoje kol kas atsikvėpti neleidžia nei medikams, nei gyventojams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skelbia, kad šalyje iš viso yra 11 itin sunkių ...
Romas Lazutka (nuotr. Fotodiena.lt/Ievos Budzeikaitės)
Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso ar Vyriausybės ...
Diana Nausėdienė (nuotr. Fotodiena.lt)
Dėl visuotinio karantino visuose šalies kraujo centruose senka kraujo atsargos. O dar laukiant koronaviruso piko medikai nerimauja, kad atsargų nebeliks išvis, tad jau ...
Klaipėdos rajono savivaldybės atstovas: nubaudėmė gyventoją už saviizoliacijos pažeidimą  (nuotr. tv3.lt)
Klaipėdos rajone – pirmoji bauda už pakartotinį saviizoliacijos pažeidimą. Kaip paskelbė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, ...
Koronavirusas plinta (nuotr. Raimundo Maslausko)
Respublikinė Klaipėdos ligoninė atsisako steigti karščiavimo kliniką, skirtą dėl koronaviruso infekcijos įtariamiems žmonėms, nors tai daryti jai nurodė Klaipėdos savivaldybės ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų