Naujausias tyrimas rodo, kad trečdalis lietuvių mano, kad bent dalis kaimyninių šalių teritorijų turėtų priklausyti Lietuvai. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad tokie pasvarstymai yra lyg žaidimas ugnimi.

Lietuviai svajoja apie didesnę Lietuvą kaimynų sąskaita, ekspertai įspėja – tai pavojingas žaidimas (nuotr. Alfredo Pliadžio)

Lietuviai svajoja apie didesnę Lietuvą kaimynų sąskaita, ekspertai įspėja – tai pavojingas žaidimas (nuotr. Alfredo Pliadžio)

Amerikiečių „Pew“ tyrimų centras vasario pradžioje paskelbė tyrimą, atskleidžiantį šalių požiūrį į NATO. Vienas iš tyrime naudotų klausimų – ar, jūsų nuomone, kaimyninės šalies teritorijos dalis turėtų priklausyti jūsų šaliai. Pasak „Pew” tyrimo centro analitikų, NATO valstybių piliečių požiūris šiuo klausimu labai išsiskyrė.

Lenkai tarp lyderių

Net 67 proc. apklaustų vengrų mano, kad dalis kaimyninių šalių teritorijų turėtų priklausyti Vengrijai. Kai kurių vengrų mintyse gyva Didžiosios Vengrijos idėja, kuri apima kažkada šaliai priklausiusias teritorijas, kuriose dabar gyvena didelės vengrų bendruomenės. Šios teritorijos yra pasklidusios per kelias kaimynines valstybes: Ukrainą, Slovakiją, Rumuniją ir Serbiją.

Teigiamai atsakė ir nemažai lenkų – 48 proc. mano, kad dalis kaimyninių šalių teritorijų turėtų priklausyti Lenkijai. Kaimyninė šalis per savo istoriją patyrė ne vieną teritorinį pokytį, o dalis Lenkijai priklausiusių teritorijų yra Lietuvos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos ir Baltarusijos valstybėse.

REKLAMA

Tarpukariu Lenkija buvo užėmusi dalį rytinės Lietuvos teritorijos su Vilniumi, tačiau diskusijas šiuo klausimu užbaigė 1994 m. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį pasirašė tuometiniai šalių vadovai – Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lechas Walesa.

Algirdas Mykolas Brazauskas

Algirdas Mykolas Brazauskas

Nostalgiją didesnei šalies teritorijai jaučia ir maždaug trečdalis lietuvių – 30 proc. lietuvių mano, kad kaimyninių šalių teritorijų dalis turėtų priklausyti Lietuvai. Lygiai tiek pat vokiečių mano, kad Vokietija galėtų atgnybti kaimynų žemių.

Apie kitų šalių teritorijas pasvajoja ne tik NATO valstybių piliečiai. 57 proc. rusų mano, kad dabartinei Rusijai turėtų priklausyti bent dalis buvusių Rusijos imperijos ar Sovietų Sąjungos teritorijų. 47 proc. ukrainiečių mano, kad dalis kaimynių žemių turėtų priklausyti Ukrainai.

Apie kaimynų žemes daugiau svajoja Rytų Europos šalys nei Vakarai. Į „Pew” centro tyrėjų klausimą teigiamai atsakė 25 proc. kanadiečių, 23 proc. britų, 19 proc. amerikiečių ir 13 proc. švedų.

Lietuvių pasvarstymai pavojingi

Politologas, Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad trečdalio apklaustų lietuvių pasvarstymai apie galimai Lietuvai galinčias priklausyti kaimyninių valstybių teritorijas kyla iš istoriškai daug didesnės buvusios Lietuvos teritorijos.

REKLAMA

Pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais šalies teritorija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, LDK buvo didžiausia pagal plotą Europos valstybė.

„Bet žvelgiant iš modernios valstybės perspektyvos, ypač po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, mano nuomone, turėtų būti pagarba esamoms valstybių sienoms ir teritorijos integralumui. Turi būti pripažinimas, kad Lietuva, tokia, kokia yra, pati sau turėtų būti pakankama. Neturėjimas pretenzijų kaimyninėms valstybėms kartu suponuoja, leidžia tikėtis, kad ir kitos kaimyninės valstybės neturės tokių pretenzijų“, – samprotavo V. Jurkonis.

Vytis Jurkonis

Vytis Jurkonis

Pašnekovo nuomone, politine prasme, pretenzijų kaimyninėms valstybėms valstybių sienų klausimu neturėtų būti, nes tai – „labai pavojingas dalykas“.

Mąsto apie Kaliningradą?

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausias analitikas Marius Laurinavičius spėjo, kad dalis lietuvių, teigiamai atsakydami į amerikiečių mokslininkų klausimą, pirmiausia turėdami omenyje Kaliningrado sritį.

„Manau, pirmiausia mąstoma apie Karaliaučiaus kraštą, yra istorinis naratyvas, kad čia lietuviškos žemės. Šiek tiek istorinės mitologijos, kad neva Kalingradas neteisėtai priklauso Rusijai“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo VPAI vyriausias analitikas.

Marius Laurinavičius

Marius Laurinavičius

M. Laurinavičiaus nuomone, tokie lietuvių pasvarstymai yra „visiška nostalgija” ir į politikų darbotvarkę nepateks, nes nėra jokių ir radikalesnių visuomeninių iniciatyvų, kurios keltų, pavyzdžiui, Karaliaučiaus krašto klausimo.

REKLAMA

Gali paskatinti bendradarbiavimą

„Wilno nasze” (liet. „Vilnius mūsų“) jau tapo anekdotine fraze, tačiau „Pew“ centro duomenys rodo, kad beveik pusė apklaustų lenkų pasvajoja apie kaimyninių šalių teritorijas.

V. Jurkonio nuomone, viena medalio pusė yra eilinių piliečių, kurias galima labai lengvai užaštrinti neatsakingų politikų pasisakymais.

„Galbūt tokius duomenis Vilnius ir Varšuva galėtų matyti kaip tam tikrą galimybę skatinti ir intensyvinti bendradarbiavimą ir dialogą. <...> Vietoje to, kad matytume grėsmę, sakyčiau, kad reikėtų kalbėti apie galimybę“, – įsitikinęs V. Jurkonis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiko su Gitanu Nausėda

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiko su Gitanu Nausėda

Politologo nuomone, atsakingi Lenkijos politikai ir valdžios atstovai puikiai supranta, koks gali būti pavojingas žaidimas žmonių emocijomis kelti diskusijas dėl dabartinių valstybių sienų.

V. Jurkonio įsitikinimu, glaudesnis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas skatintų ir abiejų tautų solidarumą, o tai ilgainiui sumažintų ir tą dalį Lenkijos visuomenės, kuri Vilniaus kraštą vis dar laiko savo valstybės dalimi.

Valdžia skatina imperialistinį mąstymą

M. Laurinavičiaus nuomone, tyrimo duomenys, atskleidžiantys, kad daugiau nei pusė rusų galvoja, kad kaimynių teritorijos priklauso jiems, rodo, kad imperialistinis mąstymas vis dar gajus šioje šalyje.

„Jis visais laikais buvo būdingas. Tiesą sakant, valdžia, vienokia ar kitokia, nuo visų carų pradedant, tą skatino. Bet žiūrint į dabartinę situaciją, akivaizdu, kad tas imperialistinis mąstymas yra ne tik skatinamas, bet ir kuriamas Kremliaus. <...> Dabartinė Kremliaus propagandos mašina yra gerokai išplovusi smegenis rusų tautai“, – kalbėjo VPAI vyriausias analitikas.

REKLAMA

Pašnekovo tvirtinimu, Rusijoje tai nėra tik dalies visuomenės pasvarstymai, tai išsivysto į realią agresiją, pavyzdžiui, Ukrainoje ar Sakartvele.

„Putinas yra pasakęs, kad Rusija neturi sienų. Todėl čia yra milžiniškas skirtumas tarp demokratinių valstybių ir Rusijos. Demokratinėse valstybėse, kaip Lenkijoje ar Lietuvoje, tokie žmonių pasvarstymai nesitransformuoja į jokius nei valstybinius, nei visuomenės veiksmus“, – teigė M. Laurinavičius.

Vladimiras Putinas

Vladimiras Putinas

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie Rusijos ir Baltarusijos derybas dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Vienas iš galimų derybų rezultatų – dviejų valstybių susijungimas. 

Stasė
2020-02-26 06:10:11
Daug norėsi _ nieko neturėsi. Arba: nebandyk kąsti kąsnio, kurio negali apžioti.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Gintas 2020-02-26 23:09:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuva turėjo būti tokia kokia buvo 1918m.o ne Stalino nupiešta kaip višta   ATSAKYTI
Rimtaute 2020-02-26 12:27:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kada ir kam,bus gana?!Dievas zino!!!   ATSAKYTI
Benas 2020-02-26 10:52:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Šis straipsnelis yra provokacija, ypač antraštė. Juo tokiu ar kitokiu būdu pasinaudos Lietuvos priešai.    ATSAKYTI
Real 2020-02-26 10:39:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
daug važinėjau po rosieją, mačiau ten milžiniškus plotus apleistos žemės, nugyventus rajonus. Taigi, pagal logiką, jei nesugebat susitvarkyti, užleiskit kitiems, kad ir vokiečiams. Vietoj to rosiejoj nuo seno skatinama neapykanta ir pavydas geriau dirbantiems( ir gyvenantiems). Ten įdiegta valkatos mentalitetas - atimti iš kaimyno   ATSAKYTI
xxL 2020-02-26 10:01:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nebūkime maskoliai ir protiškai atsilikę putleristai - juk šiais laikais valstybės svarbą ir galią lemia ne teritorija, bet ekonominis pajėgumas ir žmonių išprusimas.   ATSAKYTI
Mociute 2020-02-26 09:26:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Kad Lietuva praziopsojo Karaliauciu ,tai taip pat faktas ,nes ,Snieckui buvo siulytas prijungti prie Lietuvos ,bet ,neatsiklauses lietuviu, atsisake .tai buvo atiduotas laikinai administruoti Rusijai.Kas to nezino ?   ATSAKYTI
xxL 2020-02-26 10:06:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Močiute, net Sniečkus suprato kad "prisijungti" Karaliaučiaus nelegalią teritoriją reikštų visišką Lietuvos sąvokos žlugimą nes būtume įvelti į neteisėtą veiksmą ir būtų sunku kalbėti apie Lietuvą kaip apie teisinį vienetą. Tiems kas nežino Prūsija nepriklausė nei cccp nei rusijai, bet buvo laikinai užimta teritorija kuri teisiškai ir šiuo metu yra niekeno, bet kaip jau įprasta žinant kacapai-išvaduotojai pamiršo iš Prūsijos išeiti ir pavertė ją karine baze.  
Bet 2020-02-26 10:36:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
faktas, kad Prūsija, ir ypač jos rytinės žemės istoriškai buvo apgyventos mūsų brolių. Karo pabaigoje sovietų genocidas fiziškai sunaikino visus to regiono gyventojus autochtonus,kurių dalį sudarė dar nenutautėje mažlietuviai, po to kraštą kolonizavo, .   
Žmogus 2020-02-26 09:08:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Labai juokinga..... lietuviai nesugeba susitvarkyti esamoje teritorijoje, o svajoja..... gerai, kad LR tik mažiau 3 milijonų, o tai pasaulis iš karų neišlistu.....   ATSAKYTI
LINA 2020-02-26 10:46:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Apklausti žmonės tikrai nesvajoja, o tik atsake nekorektiškai paklausti. Bukas straipsnis-apie nieką.  
seeker 2020-02-26 08:53:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Kad lietuviai yra apiplėšti tai faktas.   ATSAKYTI
Stebėtojas 2020-02-26 08:36:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Beje, "perdalijime" pirmauja slavai ir pravoslavai (stačiatikiai)!!! Ar tai tik sutapimas?   ATSAKYTI
Stasė 2020-02-26 06:10:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Daug norėsi _ nieko neturėsi. Arba: nebandyk kąsti kąsnio, kurio negali apžioti.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Kaune nusileido lėktuvas: į Lietuvą grįžo dar 111 lietuvių (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Kovo 31 dieną Kauno oro uoste nusileido Vietnamo avialinijų „Bamboo Airways“ lėktuvas, kuriuo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Kinijoje ir Lietuvos ...
Lėktuvas Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Lietuviai emigrantai dėl koronaviruso situacijos masiškai grįžo į tėvynę. Kai kurie jų parvyko trumpam ar sugrįžo po atostogų, bet dalis svetur dirbusių lietuvių darbdavių buvo ...
(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Respublikinė Klaipėdos ligoninė primena, kad šalyje įvedus ekstremalią padėtį įstaigoje uždraustas pacientų lankymas, sustabdytos planinės operacijos, ambulatorinės ...
Ligoninė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius ramino gydymo įstaigų vadovus, kad dėl šalyje paskelbto karantino gydymo įstaigų finansinė padėtis ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Šalyje antradienį mirė aštuntas žmogus, kuriam diagnozuotas koronavirusas, informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Pranešama, kad rizikos grupei priklausęs pacientais buvo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų