Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti.

Vilnius (nuotr. Fotodiena.lt)

Vilnius (nuotr. Fotodiena.lt)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Šiais metais vienas iš rodiklių, pagal kuriuos vertinamos šalies savivaldybės, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pripažintų nenaudojamų pastatų ir patalpų bendras plotas, tenkantis 1 tūkst. gyventojų 2018 m.

„Savivaldybėms nuosavybės teise priklauso įvairaus nekilnojamojo turto (NT), kuris naudojamas paskirtoms funkcijoms vykdyti, išnuomojamas, perduodamas panaudos pagrindais arba šis turtas lieka nenaudojamas. Savivaldybės neturėtų turėti nenaudojamo NT, nes tai rodo neefektyvų išteklių panaudojimą. Realizavus nenaudojamą NT išvengiama perteklinių išlaikymo išlaidų ir gaunamos papildomos pajamos į biudžetą. Savivaldybės neturinčios nenaudojamo NT gauna maksimalų įvertinimą pagal šį rodiklį“, – rašoma LLRI analitikų parengtoje ataskaitoje.

REKLAMA

„Turtingiausios“ – mažosios savivaldybės

Norėdamas sužinoti, kiek Lietuvos miestai ir rajonai turi nenaudojamojo nekilnojamojo turto, LLRI apklausė visas Lietuvos savivaldybes.

Iš gautų duomenų paaiškėjo, kad Lietuvoje daugiausiai nenaudojamojo nekilnojamojo turto turi Ukmergės raj. savivaldybė – 5,3 tūkst. kvadratinių metrų (kv.m.), tenkančių 1 tūkst. gyventojų. Antroje vietoje Vilkaviškio raj. – 5 tūkst. kv. m./tūkst. gyv., trečiojoje Druskininkai – 2,2 tūkst. tūkst. kv. m./tūkst. gyv.

Efektyviausiai savo nekilnojamąjį turtą tvarko Kaišiadorių raj. Joje yra apvalus nulis nenaudojamo nekilnojamojo turto, tenkančio vienam tūkstančiui gyventojų.

Efektyvumu pasižymi ir Lietuvos didmiesčiai: Šiauliai – 5,82 kv. m./tūkst. gyv., Vilnius – 33,45 kv. m./tūkst. gyv., Klaipėda – 48,02 kv. m./tūkst. gyv., Kaunas – 198,03 kv. m./tūkst. gyv., Panevėžys – 220,47 kv. m./tūkst. gyv.

Galima matyti, kad tarp efektyviausiai savo nekilnojamąjį turtą naudojančių ir aplaidžiausiai jį tvarkančių savivaldybių skirtumas yra šimtai ar net tūkstančiai kartų.

Daugiausia – sovietinis palikimas

Daugiausiai nenaudojamo nekilnojamojo turto tenkančiam vienam gyventojui turinčios Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas portalui tv3.lt teigė, kad savivaldybei šiuo metu nuosavybės teise priklauso 183 tūkst. kv. m. nenaudojamų pastatų.

Pasak pašnekovo, didžiąją dalį – 161 tūkst. kv. m. arba daugiau nei 88 proc. sudaro įvairūs griuvėsiai, pastatų liekanos, kurie savivaldybei atiteko teismo sprendimu kaip bešeimininkis turtas.

REKLAMA

„Daugiausia tai – kaimo vietovėse buvusių fermų griuvėsiai, grūdų sandėlių liekanos. Į Ukmergės rajono savivaldybės tarybos patvirtintą viešojo aukciono būdu parduodamo turto sąrašą statinių griuvėsių ir liekanų įtraukti neišeina, kadangi jiems neįmanoma atlikti kadastrinių matavimų. O neturint kadastrinių matavimų bylos, negali suformuoti nei žemės sklypo, nei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tad visą šį sovietinių laikų palikimą belieka tik nugriauti ir išvalyti teritoriją“, – pasakojo D. Varnas.

Ukmergės panorama

Ukmergės panorama

Savivaldybės administracijos direktorius teigė, kad bešeimininkių apleistų statinių nugriovimas ir statinių liekanomis užterštos teritorijos sutvarkymas kainuoja nemažus pinigus.

„Taigi, norint atsikratyti šiai dienai savivaldybės turimais visais griuvėsiais ir pastatų liekanomis, rajono biudžete reikia turėti daugiau nei 1,5 milijono eurų. Aišku, ieškome tokių lėšų bei būdų, kaip dar galėtume tais „objektais“ atsikratyti. Kol kas galime tik pasirūpinti, kad tie griuvėsiai nekeltų pavojaus aplinkai ir gyventojams“, – tvirtino pašnekovas.

Anot D. Varno, iš savivaldybei priklausančių nenaudojamų pastatų šiai dienai pirkti siūloma iš viso 44 objektai. Tai pats įvairiausias nekilnojamas turtas: butai rajono seniūnijose, sandėliai, garažai, katilinės, ūkio, dirbtuvių pastatai, buvusios mokyklos, vaikų darželiai, kultūros namai. Iš didesnių parduodamų objektų – buvusios Vaikų bibliotekos pastatas ir Vilniaus gatvėje esantis vienos mokyklos buvęs pradinių klasių komplekso pastatas.

REKLAMA

„Norėtume visus juos kuo greičiau parduoti“, – tikino D. Varnas.

Iš autsaiderių – į lyderius

Trečia daugiausiai nenaudojamo nekilnojamojo turto turinti savivaldybė – Druskininkai. Kurorto Vyriausiasis specialistas komunikacijai Laimutis Genys portalui tv3.lt sakė, kad savivaldybė šiuo metu valdo du didelio ploto pastatus, kurie įrašyti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Tai yra buvusios „Nemuno“ sanatorijos pastatai, kurių bendras plotas apie 25 tūkst. kv. m., ir buvusio Viečiūnų fabriko pastatai, kurių plotas apie 20 tūkst. kv. m.

„Kai bent vienas iš šių pastatų bus nupirktas, Druskininkų turto statistiniai rodikliai taps vieni iš geriausių Lietuvoje“, – tikino L. Genys.

Druskininkai

Druskininkai

Pasak Druskininkų savivaldybės atstovo, šiais metais parduotas Reabilitacijos ligoninės pastatas, kurio plotas – apie 10 tūkst. kv.m. Šio pastato pardavimo faktas LLRI duomenyse nebuvo užfiksuotas, tada kurorto realūs rezultatai turėtų būti geresni.

Valdžia nejaučia spaudimo

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius portalui tv3.lt sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl ypač mažesnės savivaldybės turi daug nenaudojamo nekilnojamojo turto, yra demografinė situacija.

„Tie rajonai turto gal ir neturi tiek daug, bet padalinus gyventojams, skaičius yra įspūdingas. Mažėjant gyventojų skaičiui, traukiasi ir paslaugos, tų pastatų, kur tos paslaugos yra teikiamos, nebereikia“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Eksperto teigimu, savivaldybės nejaučia spaudimo panaudoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, nes nemoka nekilnojamojo turto mokesčio. Pasak M. Statulevičiaus, savivaldybės kartais nėra apskaičiusios savo turto, tad net nežino kiek tiksliai gali jo turėti.

REKLAMA

„Savivaldybių neskatina to daryti, jos tik už saugojimą moka simboliškai. Nei šildyti, nei labai prižiūrėti, valyti nereikia. Šioje vietoje savivaldybėms ir nesudaromas spaudimas imtis greitesnių sprendimų“, – kalbėjo pašnekovas.

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius

M. Statulevičiaus nuomone, jei už nenaudojamą turtą miestų ir rajonų valdžioms reikėtų susimokėti, tai būtų paskatinimas greičiau turtą parduoti, išnuomoti ar patiems imti jį naudoti.

„Čia labai graži paralelė, nes verslo visada prašoma efektyviai naudoti nekilnojamąjį turtą. <...> Tas pats galėtų būti taikoma ir valstybei“, – sakė LNTPA direktorius.

Ekspertas taip pat pažymėjo, kad daugelis savivaldybių neturi pasirengę tvarkos, kaip nekilnojamasis turtas turėtų būti išnaudotas. Kaip pavyzdį M. Statulevičius pateikė Vilniaus miesto savivaldybę, kuri yra nusistačiusi tokias rekomendacijas.

„Yra išdėstyta, kad turi būti efektyviai, optimaliai, taupiai naudojamas turtas. Nenaudojamas tiesioginiai veiklai turi būti parduodamas, perleidžiamas ar išnuomojamas“, – sakė M. Statulevičius.

Portalas tv3.lt neseniai lygino šilumos kainas Lietuvos savivaldybėse. Paaiškėjo, kad už šildymą daugiausiai moka mažųjų savivaldybių gyventojai, o vienoje savivaldybėje kainos išaugo net trečdaliu.

Vidas
2019-11-19 12:11:50
Kada baiksis tas bardakas?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vidas 2019-11-19 12:11:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kada baiksis tas bardakas?   ATSAKYTI

Top Video

Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
REKLAMA
Juoko dujos (nuotr. stop kadras)
Lietuvos jaunuoliai pradėjo svaigintis Vakarų Europoje jau populiaria psichoaktyvia medžiaga – azoto suboksidu, vadinamosiomis juoko dujomis. Narkotikų, tabako ir alkoholio ...
Kristina Sabaliauskaitė Knygų mugėje (Fotobankas)
Gausus būrys rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės gerbėjų netilpo į salę Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu. Savo gerbėjams ir knygų skaitytojams rašytoja ...
(nuotr. stop kadras)
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad negalima kalbėti apie šalies laimėjimus derantis dėl ilgamečio Europos Sąjungos biudžeto, kol derybos ...
Poliklinika (nuotr. stop kadras)
Atokūs, nuo didmiesčių nutolę rajonai, išgyvena tikrą badą dėl medikų trūkumo. Šokiruoja ir tai, jog su kaimo pacientais šeimos gydytojai dirba patys sulaukę net itin garbingo ...
Likėnų sanatorija garsėjo gyduoliškomis durpėmis: deja, privatūs kasėjai paliko be jų (nuotr. stop kadras)
Gyduoliškomis durpėmis garsėjanti Likėnų sanatorija, Biržų rajone jėgas atgaunančius pacientus paliko be gydomojo purvo vonių. Po traumų ir sąnarių operacijų ten besigydantys ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų