lietuvos laisvosios rinkos institutas

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva pakilo iš 11-tos į aštuntą vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  Kanados smegenų centro „Fraser Institute“ antradienį paskelbtame indekse, kuris paremtas 2019 metų duomenimis, Lietuvos ekonominės laisvės vertinimas nežymiai padidėjo: nuo 8,10 balo pakilo iki 8,21 balo.

Antrasis karantinas kartoja pirmojo scenarijų: aiškių paramos principų nėra, atskiros grupės kovoja už savo interesus, Vyriausybė priversta gesinti vis naujus karantino padarinius.

Kodėl žmonės tampa pabėgėliais? Kokios yra skurdo priežastys? Kodėl vienos šalys labiau kenčia dėl klimato kaitos nei kitos? Pagal gebėjimą paaiškinti šiuos ir panašius socialinius klausimus, Lietuvos paaugliai pranoko tirtų šalių vidurkį, rodo spalį pristatytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA globaliųjų kompetencijų tyrimas. Iš 27 šalių užėmėme 10-13 vietą – tai pirmasis toks aukštas įvertinimas prestižiniame reitinge.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Ar už lango saulė šviečia, ar siaučia pūga, lietuviams kiekvieną mėnesį yra aktuali geriamojo vandens kaina. Kol didmiesčių gyventojai gali džiaugtis, regionuose nuotaikos skirtingos: vieniems rajonams pavyksta kainą sumažinti, o kitiems tenka ją net ketvirtadaliu kelti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Prezidentas, išreiškęs susirūpinimą konkurencine aplinka bankų sektoriuje, į viešąją erdvę grąžino valstybinio komercinio banko idėją. Kuriuose komercinės bankininkystės segmentuose matomos kamšytinos spragos – nedetalizuojama, o su sprendimo būdo pasiūlymu paskubėta.   Tai, kad Lietuvos kredito sistema per pastarąjį dešimtmetį stipriai pakito, jokia naujiena. Sumažėjus rinkos dalyvių, išaugo bankų sektoriaus koncentracija.

Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Artėjant šalčiausiam metų laikui, gyventojams kaip niekad aktuali pasidaro šildymo kaina. Labiausiai piniginę patuštinti tenka mažųjų miestų gyventojams ir kol kas neatrodo, kad kas nors galėtų pasikeisti. Dėl didelių šildymo kainų ir pačios miestų savivaldybės nebenori savo pastatų šilumos patikėti šilumininkams ir imasi tai daryti pačios. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.